Saviraiškos laisvė yra esminė žmogaus teisė, tačiau jos ribos, ypač susikertant su religijos laisve, kelia daug diskusijų. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip Lietuvoje derinamos šios dvi vertybės, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką ir nacionalinę teisę.
Konstitucinis Pagrindas
Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja saviraiškos laisvę ir teisę į informaciją. Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje suformuluotas bendras principas, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Šiose konstitucinėse nuostatose saviraiškos laisvė ir teisė į informaciją deklaruojama be kokių nors apribojimų, tačiau šio Konstitucijos straipsnio 3 dalyje suformuluoti apribojimai laisvei reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją, nustatant, kad tai gali būti ribojama tik įstatymu ir jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
O šio Konstitucijos straipsnio 4 dalyje teigiama, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės ar socialinės neapykantos, prievartos ir diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
Su šia konstitucine teise siejasi ir Konstitucijos 44 straipsnyje suformuluotas masinės informacijos cenzūros draudimas ir draudimas monopolizuoti masinės informacijos priemones.
Teisė į informaciją
Didelis dėmesys skiriamas teisei į informaciją, kadangi tinkamas šios teisės įgyvendinimas turėtų asmeniui padėti realizuoti ir kitas teises, tarp jų ir socialines, ekonomines, kultūrines.
Konstitucijos nuostatos suformuluoja du svarbius teisės į informaciją aspektus: tai teisė gauti informaciją ir teisė ją skleisti. Teisėje gauti informaciją gali būti išskiriama ir teisė gauti informaciją (ir susipažinti su bylomis) apie save.
Teisė gauti informaciją yra interpretuojama įvairių įstatymų nuostatose, Civilinio kodekso normose, Visuomenės informavimo, Asmens duomenų teisinės apsaugos, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatyme ir kituose įstatymuose.
Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
Visuomenės informavimo įstatymo paskirtis - nustatyti viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.
Teisei gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų skirtame straipsnyje atkartojamos ir kai kurios Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo nuostatos ir nustatoma, kad kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį.
Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo veiklą.
Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.
Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų viešoji informacija yra nemokama.
Lygiateisiškumas
Lygiateisiškumas šiuo metu ypač plačiai reglamentuojamas tarptautiniuose dokumentuose, jo turinys plečiamas.
Europos žmogaus teisių konvencijos 14 straipsnyje „Diskriminacijos uždraudimas“ numatyta, kad naudojimasis šioje Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas be jokios diskriminacijos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais.
Diskriminacijos draudimui taip pat skirtos ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatos, jos 21, 23 straipsniai.
Kalbant apie asmenų lygiateisiškumą ypač svarbūs Lygių galimybių ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymai, kurie detalizuoja Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas.
Lygių galimybių įstatymo paskirtis - užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
EŽTT Praktika ir Religijos Laisvė
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nuolat pabrėžia, kad saviraiškos laisvė nėra absoliuti ir gali būti ribojama siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei visuomenės interesus. Tačiau tokie ribojimai turi būti pagrįsti ir būtini demokratinėje visuomenėje.
EŽTT eilinį kartą pripažino, jog pastaroji [saviraiškos - red.] teisė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei visuomenės interesus ir valstybės turi diskreciją nustatyti atitinkamas ribas. Tačiau tokie ribojimai turi būti pagrįsti ir būtini.
Teismo teigimu, žodžio laisvė apima ir idėjas, kurios gali šokiruoti ar net įžeisti atskirus asmenis (3). Tačiau reklamuotojams patariama vengti neatsargių žodžių ar vaizdų, kurie galėtų įžeisti daugelį žmonių.
Vis dėlto tokia Teismo pozicija neturėtų būti vertinama kaip absoliutus leidimas bet kokiu būdu reprezentuoti krikščionių ar kitos religijos simbolius. Teisė laisvai išpažinti religiją, garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnyje, atitinkamai suponuoja kitų asmenų pareigą susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie šią teisę varžytų ar ją žemintų.
Neabejotina, jog religinių simbolių panaudojimas siekiant užgauti tikinčiųjų jausmus, juos įžeisti nėra toleruotinas.
Saviraiškos laisvė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas. Kartais teisė į informaciją išskiriama atskirai. Saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama.
Esminiu momentu tampa klausimas, kurios laisvės ir teisės yra svarbesnės - tikėjimo (religijos) ar asmeninės saviraiškos?
Taip pat: „Teismo teigimu, žodžio laisvė apima ir idėjas, kurios gali šokiruoti ar net įžeisti atskirus asmenis (3). <…>Tačiau reklamuotojams patariama vengti neatsargių žodžių ar vaizdų, kurie galėtų įžeisti daugelį žmonių.
Galiausiai nustebina toks religijos ir visuomenės moralės atskyrimas: „visuomenės moralės ir religijos negalima tapatinti, kadangi, nepaisant to, kad vyraujančios religijos postulatai neišvengiamai atsispindi žmonių moralinėse nuostatose, tačiau konkrečiai religijai būdingų simbolių panaudojimas, net jei jis ir įžeidžia šią religiją išpažįstančius asmenis, nereiškia, kad besąlygiškai yra pažeidžiami ir visos visuomenės moralės principai“.
Tęsiama, argumentuojant, jog: „Priešingu atveju būtų nepagrįstai sumenkinamos kitos religijos ir jų pagrindu formuojamos žmonių moralinės nuostatos, taip pat diskriminuojami asmenys, neišpažįstantys jokios religijos“.
Saviraiškos laisvė Lietuvoje: kaip mes ginsime menininkų laisvę?
Roberto Kalinkino byla
Plataus atgarsio visuomenėje sulaukusi dizainerio Roberto Kalinkino byla dėl religinių simbolių naudojimo kolekcijos pristatyme pagaliau pasiekė atomazgą. Kertiniu aspektu šioje byloje tapo dviejų vertybių - tikėjimo ir saviraiškos laisvės - sankirta.
Lietuvos teismai, vertindami reklamos įžeidžiantį pobūdį iš esmės rėmėsi vien subjektyviais tikinčiųjų pranešimais apie tai, kad reklama įžeidė jų religinius jausmus. EŽTT neginčijo fakto, jog šie tikintieji iš tikrųjų galėjo pasijausti įžeisti, tačiau pažymėjo, jog pliuralistinėje demokratinėje visuomenėje žmonės, išpažįstantys tam tikrą religiją nėra visiškai apsaugoti nuo kritikos ar neigiamo požiūrio.
Kitas svarbus aspektas, kurį Teismas aptarė pasisakydamas dėl visuomenės moralės principų pažeidimo, yra vienos religijos suabsoliutinimas. EŽTT teigimu, vertinant, ar buvo pažeisti visuomenės moralės principai, turėjo būti išklausyti ir kitų religinių bendruomenių atstovai, kadangi nei vienos religijos išpažįstamų vertybių negalima suabsoliutinti.
Teismo vertinimu, visuomenės moralės ir religijos negalima tapatinti, kadangi, nepaisant to, kad vyraujančios religijos postulatai neišvengiamai atsispindi žmonių moralinėse nuostatose, tačiau konkrečiai religijai būdingų simbolių panaudojimas, net jei jis ir įžeidžia šią religiją išpažįstančius asmenis, nereiškia, kad besąlygiškai yra pažeidžiami ir visos visuomenės moralės principai.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) šį antradienį paskelbė, kad dizainerio R. Kalinkino džinsų reklamos, įžeidžiamai vaizduojančios Jėzų ir Marija, 2012 m. Kodėl? Nes „tiek Valstybinė nei maisto produktų inspekcija, tiek Lietuvos teismai nepagrįstai absoliutino siekį ginti tikinčiųjų jausmus ir per menkai atsižvelgė į EŽTT Konvencijos 10 str. garantuojamą teisę į saviraiškos laisvę“ (ČIA).
Kiti atvejai
Religijos ir saviraiškos laisvės ribų problema Lietuvoje itin aktuali. Dar pernai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba skyrė 1,5 tūkst. eurų baudą greitojo maisto tinklui „Keulė Rūkė“ už visuomenės moralės principų pažeidimą ir religinių simbolių niekinimą reklamoje.
Lietuvos vyriausiojo administracinio sprendimas R. Kalinkino byloje parodė, kad religinių, ypač krikščioniškų, simbolių apsauga mūsų šalyje yra ypač griežta, todėl, nepaisant minėto EŽTT sprendimo, išlieka tikimybė, kad nacionaliniai teismai, atsižvelgdami į tai, jog „Keulė Rūkė“ reklama yra kur kas labiau kontroversiška nei R. Kalinkino atveju, priims įmonei nepalankų sprendimą.
Žurnalistų Saviraiškos Laisvė ir Apribojimai
Saviraiškos laisvė ypač svarbi žurnalistams, tačiau ji taip pat susiduria su įvairiais apribojimais. Politikų užmojai šokiravo ir Lietuvos žurnalistų sąjungą.
Žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis pažymi, kad daugėja nepagrįstų saviraiškos laisvės apribojimų.
Pasak R. Gudaičio, kurstymas yra nesuderinamas su tais principais. Žurnalistai privalo nepažeidinėti kitų asmenų teisių ir orumo normų. Taip pat nekurstyti neigiamų nuotaikų.
Svarbu analizuoti ir vertinti, ar civilinėn atsakomybėn. ar civilinėn atsakomybėn. nepažeidinėti kitų asmenų teisių. laikytis“, - pažymėjo R. Gudaitis.
Žurnalistų etikos inspektorius. analizuoti ir vertinti. laikytis“, - pažymėjo R. Gudaitis.
Nuomonės ir Atsakomybė už Komentarus
Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama atsakomybei už komentarus internete. Tačiau tokie ribojimai gali paveikti žmonių laisvą žodį ir mintį bei žurnalistus.
Politikų užmojai šokiravo ir Lietuvos žurnalistų sąjungą. skleidimą, o visuomenė imtų vengti viešai išsakyti savo mintis. prevencija, analizę bei pateikti siūlymus dėl jų tobulinimo.
būtų lengviau nubausti viešojoje erdvėje komentarus rašančius skaitytojus. Rimanto Bašio bei „valstietės liaudininkės“ L. komentatorių, bet ir pribloškė teisininkus.
išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais“. žinomų ir žinotinų faktų ir duomenų”, - rašoma dokumente.
demokratijos bei pliuralizmo lygiui. skleisti. persekiojant žiniasklaidą už skleidžiamas kitų žmonių nuomones. pranešime.
kurią „nuomonė privalo remtis faktais, pagrįstais argumentais“. pagrįsti įrodymais. žinios, yra galimybė žiniai taikyti tiesos kriterijų“.
žmonių laisvą žodį ir mintį bei žurnalistus. argumentais“. nuomonė, - pabrėžė I. Jarukaitis.
informavimo įstatymą nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai“. tikslumo kriterijai. kurstanti, įžeidžianti“, - I. susiaurina aptariamą sąvoką.
asmens vystymosi sąlygų“. informacijos gavimą ir skleidimą. siekiamam tikslui. teisingumą įrodyti sudėtinga arba net neįmanoma.
turėti savo nuomonę draudimui. sąvokų turinį su Baudžiamojo kodekso 170 straipsniu. pobūdžio”. būti tikslinamas, nes jis yra nepakankamai konkretus.
Baudžiamoji Atsakomybė už Kurstymą
Už kurstymą neapykantai ar diskriminacijai numatyta baudžiamoji atsakomybė. už pažeidžiantį komentarą. laisvės atėmimas iki dvejų metų. bausmė - laisvės atėmimas iki trejų metų.
informuoti redakciją. Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Saviraiškos laisvei skaičius nuo 2005-ųjų yra įgavęs aiškų augimo pagreitį. labai efektyviai. rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. išeiviai.
nuversti teisėtą Lietuvos valdžią bei kitokius neteisėtus veiksmus.
| Teisė | Apribojimai | Apsauga |
|---|---|---|
| Saviraiškos laisvė | Įstatymai, moralė, kitų teisės | Konstitucija, EŽTT |
| Religijos laisvė | Kitų teisės, visuomenės interesai | Konstitucija |
| Teisė į informaciją | Privati informacija, valstybės paslaptys | Įstatymai |
Vilniaus universiteto Teisės klinika teikia nemokamą teisinę pagalbą. Klinikoje konsultuoja vyresniųjų kursų Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentai.