Žiema Lietuvoje - tai ne tik gražus, bet ir iššūkių kupinas metas. Sniegas ir ledas gali apsunkinti judėjimą ne tik automobiliams, bet ir pėstiesiems. Todėl kyla klausimas, ar nuosavų namų savininkai turi pareigą valyti kelius žiemą prie savo namų. Panagrinėkime, kokios taisyklės galioja ir kaip užtikrinti saugumą.
Kauno miesto pavyzdys
Nors žiema Kauno gatves prižiūrinčios įmonės „Kauno švara“ neužklupo netikėtai, visgi miesto priežiūros srityje iššūkių netrūksta net ir praėjus intensyviam snygio periodui. Iš viso Kauno mieste yra per 1,6 tūkst. gatvių ir gatvelių, nuolatinės priežiūros reikalaujančių tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku. Visgi, daugiausiai kliūčių ir sunkumų gyventojams kyla užklupus intensyviam snygio ar šalčio periodui, apsunkinančiam ne tik judėjimą pėsčiomis, bet ir automobiliu.
Kauno miesto savivaldybė informuoja, jog didžiąja dalimi pagrindinių miesto erdvių rūpinasi įmonė „Kauno švara“. Visgi, įmonė nėra atsakinga už viso miesto priežiūrą.
„Kauno švara“ atsakomybės ribos
„Pagal sutartį su Kauno miesto savivaldybe, „Kauno švara“ valo ir barsto daugiau kaip 700 gatvių, įskaitant įkalnes, tiltus, viadukus, laiptus, šaligatvius, pėsčiųjų zonas. Įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija - tai žemės sklypas, įregistruotas valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale.
Įmonės „Kauno švara“ atstovai informuoja, kad viešųjų miesto erdvių priežiūra vykdoma pagal iš anksto suderintą veiksmų planą. Anot „Kauno švara“ atstovo, sniego valymo darbai mieste organizuojami pagal aiškiai nustatytą prioritetinę tvarką. Prasidėjus snygiui, pirmenybė teikiama pagrindinėms miesto transporto arterijoms - gatvėms, kuriomis kursuoja viešasis transportas bei kuriose fiksuojamas didžiausias lengvųjų automobilių srautas.
Paraleliai, valomos ir barstomos pavojingiausios, greičiausiai ledu apsitraukiančios vietos: tiltai, viadukai, įkalnės. Atitinkama tvarka valomos bei barstomos ir pėsčiųjų zonos. Didžiausias, prioritetinis dėmesys skiriamas toms vietoms, kuriose buriuojasi ar praeina didžiausias srautas gyventojų.
„Mūsų tikslas - tinkamai ir operatyviai pasirūpinti miesto viešosiomis erdvėmis, o gyventojų prašome pasirūpinti privačiais savo sklypais bei namų teritorijomis. Labai prašome gyventojų išlikti supratingais ir transporto priemones, ypač snygio metu, palikti tam skirtose automobilių stovėjimo aikštelėse, taip atlaisvinant šalikeles.
„Kauno švara“ atstovas primena, kad net ir aktyviai besitęsiant valymo bei barstymo darbams, dėl praėjusio didelio snygio ir išliekančios minusinės temperatūros, eismo sąlygos mieste tebėra sudėtingos.
„Taip pat šiuo periodu rekomenduojame nepalikti transporto priemonių po nuožulniais namų stogais ar medžiais. Krentantis sniegas ir ledas bei jo svorio neatlaikančios šakos gali apgadinti gyventojų turtą.
Privačių sklypų priežiūra
Nors didžiąja dalimi gatvių rūpinasi savivaldybės įmonės, nuosavų namų savininkai taip pat turi tam tikrų pareigų. Paprastai, jie atsakingi už:
- Pėsčiųjų takų valymą prie savo sklypo ribų.
- Įėjimų į namus ir laiptų priežiūrą.
- Sniego ir ledo pašalinimą nuo stogų, kad tai nekeltų pavojaus praeiviams.
Šios pareigos yra svarbios, nes užtikrina saugumą ne tik patiems gyventojams, bet ir praeiviams bei kaimynams.
Teisiniai aspektai ir atsakomybė
Lietuvos įstatymai numato, kad už aplinkos priežiūrą atsakingi ne tik savivaldybės, bet ir patys gyventojai. Jei dėl nevalyto sniego ar ledo įvyksta nelaimingas atsitikimas, nuosavo namo savininkas gali būti atsakingas už padarytą žalą.
Svarbu žinoti, kad kiekviena savivaldybė gali turėti papildomų taisyklių ir reikalavimų, todėl rekomenduojama pasidomėti vietos savivaldybės nustatyta tvarka.
Patarimai, kaip tinkamai valyti sniegą
Sniego valymas gali būti varginantis darbas, tačiau laikantis tam tikrų patarimų, jį galima palengvinti:
- Valykite sniegą reguliariai, nelaukdami, kol susidarys storas ledo sluoksnis.
- Naudokite tinkamus įrankius: kastuvus, grandiklius, druską ar smėlį.
- Valydami sniegą, pasirūpinkite savo saugumu: dėvėkite tinkamą avalynę, kad neslystumėte.
- Jei turite sveikatos problemų, nepersistenkite ir paprašykite pagalbos.
Šilumos taupymo priemonės
Kai žiema parodo savo tikrąjį veidą, dažną nuosavo namo ar sodybos šeimininką, net ir iki dantų apsirūpinusį malkomis, prie sienos priremia klausimas: kodėl nepavyksta pasiekti norimo komforto namuose, nepaisant naudotų šiltinimo priemonių ir efektyvios šildymo sistemos?
Dažnas iš naujakurių kiekvieną šaltą dieną keikia statybininkus, kurie, galimas daiktas, panaudojo blogos kokybės statybines medžiagas arba prastai įrengė šilumos izoliaciją ir pan. Specialistai pabrėžia: kodėl name šalta, reikia aiškintis kiekvienu konkrečiu atveju.
Norint nustatyti vietas, per kurias iš pastato prarandama šiluma, termonuotraukos duomenys perkeliami į kompiuterį, ir speciali programa atlieka paviršiaus temperatūrų analizę. Termovizorius yra tokia kamera, kuri gali paversti vaizdu infraraudonosios spinduliuotės intensyvumo pasiskirstymą paviršiuje.
Termovizinį tyrimą galima atlikti tiek gamybinėse patalpose, tiek daugiabučiuose, visuomeniniuose ar individualiuose pastatuose. Tyrimą atliekame iš vidinės bei išorinės pusių ir tik šildymo sezono metu, kai išorės ir vidaus temperatūrų skirtumas yra didelis. Termovizorius gali parodyti, kad didžioji dalis šilumos prarandama visai ne per sienas, o per grindis arba stogą.
Šilumą laukan išleidžia susidėvėjusi ir pažeista stogo konstrukcijos būklė, netinkama langų ir durų konstrukcijų įstatymo kokybė, netinkamas jų sureguliavimas. "Dažniausiai vadinamieji "šilumos tiltai" aptinkami lauko sienų kampuose, stogo ir sienos sandūros, grindų bei sienų jungimosi zonose.
Energiškai efektyvus, šiltas būstas turi būti ne tik gerai apšiltintas, bet ir sandarus. Sandariame pastate nebus šalto oro pritekėjimų, skersvėjų ir šaltų paviršių.
Didžioji dalis šilumos nuostolių įvyksta dėl prasto pastato sandarumo - per langų rėmus, durų tarpus ar net smulkius plyšelius sienose. Netinkamai užsandarinti langai leidžia šaltam orui skverbtis į patalpą, o šiltam - išeiti į lauką.
Siekiant mažinti pastatų šilumos nuostolius, paprastai reikia rekonstruoti pastatų šildymo, vėdinimo ir karšto vandens sistemas bei gerinti pastatų techninę būklę - šiltinti sienas, perdangas, sandarinti langus, duris.
Net jei radiatorius veikia sklandžiai, netinkamas jų išdėstymas ar eksploatavimas gali stipriai sumažinti šilumos pasklidimą. Pavyzdžiui, jei radiatorius uždengtas ilgomis užuolaidomis, apkrautas baldais ar naudojamas kaip skalbinių džiovykla, šiluma negali laisvai cirkuliuoti kambaryje.
Nors grynas oras namuose būtinas, ypač žiemą, vėdinti reikia protingai. Ilgai praverti langai leidžia ne tik išeiti šilumai, bet ir atšaldo sienas bei baldus, kuriems po to reikia daugiau laiko ir energijos vėl įšilti.
Pastatuose, kur įrengti šilumos paskirstymo dalikliai, gyventojai moka už realų sunaudotą kiekį. Tokia sistema skatina atsakingiau elgtis su šiluma, nes nuo individualaus vartojimo tiesiogiai priklauso mokama suma.
Kiekvienas šilumos vartotojas gali net ir nedideliais veiksmais prisidėti prie šilumos taupymo namuose. Nepalikite atidarytų arba nesandarių langų ir durų. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos užsandarinkite silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis.
Šildymo radiatoriai ir šildymo sistemos vamzdynai vasarą turi būti užpildyti termofikaciniu vandeniu, kad nevyktų metalo korozija iš vidaus. Periodiškai valykite dulkes nuo šildymo radiatorių, nes dulkės mažina šilumos atidavimą aplinkai.
Medžių ir krūmų kirtimo taisyklės privačiame sklype
Privataus žemės sklypo savininkams Lietuvoje taikomos taisyklės, kai norima pjauti medžius ar krūmus. Leidimo būtinybė priklauso nuo medžio rūšies, augimo vietos, skersmens ir kitos konkrečios situacijos.
- Saugotini želdiniai: Kai kurie medžiai priskiriami saugotiniems želdiniams, kuriems kirtimui būtinas savivaldybės leidimas. Tai taikoma medžiams, kurie auga privačioje žemėje, taip pat daugiabučių namų bendrijų teritorijose. Jei šių rūšių medžiai yra 20 cm ar didesnio skersmens miesto teritorijoje arba 30 cm ir didesni ne miesto teritorijose, juos kirsti be leidimo draudžiama. Šis skersmuo matuojamas 1,3 m aukštyje nuo žemės.
- Pakrantės apsaugos juosta: Pakrantės zonose kai kurie medžiai priskiriami saugotiniems, jei jų skersmuo pasiekia mažesnę ribą, pvz., 12 cm ąžuolams ar 30 cm beržams.
Pagal Lietuvos teisės aktus, neteisėtas saugotinų želdinių naikinimas gali užtraukti baudas, siekiančias nuo 60 iki 200 eurų fiziniams asmenims, o juridiniams asmenims - nuo 80 iki 300 eurų.
Saugotinus medžius ir krūmus galima kirsti be leidimo tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai jie neatitinka saugotinų kriterijų arba augimo vietoje jų skersmuo yra mažesnis nei nustatyta riba.
Medžių priskyrimo saugotiniems kriterijai:
| Vieta | Medžio rūšis | Skersmuo (mieste) | Skersmuo (užmiestyje) |
|---|---|---|---|
| Daugiabučių teritorijos | Ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, beržai, pušys ir kt. | 20 cm ir didesnis | 30 cm ir didesnis |
| Pakrantės apsaugos juosta | Ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos | 12 cm ir didesnis | 12 cm ir didesnis |
| Pakrantės apsaugos juosta | Beržai, gluosniai | 30 cm ir didesnis | 30 cm ir didesnis |
Svajonė apie nuosavą namą
Svajojate apie nuosavo namo statybą, gyvenimą atokiau nuo miesto triukšmo ir smalsių kaimynų, kurie žvelgia į jus pro daugiabučio, stovinčio visai greta, langus... Mūsų nuomone, individualaus namo statyba prasideda nuo finansinių galimybių apskaičiavimo ir įvertinimo.
Dar prieš pradedant statybas reikia gerai apskaičiuoti ir įvertinti kiek ir kas kainuos. Kad ir kaip stengtumėtės taupyti, namo statyba kainuos apie 1000 - 1500 Lt už vieną vidaus kvadratinį metrą.
Pirkdami žemės sklypą būkite apdairūs. Vertindami susisiekimo galimybes atkreipkite dėmesį ar netoli sklypo kursuoja miesto transportas. Kaip greit galima nuvažiuoti iki miesto centro piko metu.
Todėl renkantis sklypą pirmiausia pasidomėkite ar elektros tinklai yra nutiesti iki sklypo. Vien tik galimybė naudotis elektra - t.y. elektros pajungimas, dėžutė ir kitos "smulkmenos" kainuos apie 3000 Lt.
Jei iki sklypo nenutiestos miesto komunikacijos, reiks kasti gręžinį. Kuo giliau yra požeminis vanduo, tuo brangiau kainuos vandens gręžinys (kaina svyruoja nuo 15 000 iki 25 000 litų).
Jei nėra miesto kanalizacijos ieškokite sklypo, kuriame jau įrengta melioracijos sistema ir gruntiniai vandenys nuvesti. Jei iki sklypo atvestos dujos, už sklypą verta mokėti brangiau.
Puiku, jei Jūsų sklypas yra aukščiau kelio dangos ar bent jau vienodo aukščio. Jei ne, teks atsivežti žemių, jas lyginti ir lieti aukštesnius pamatus. 8 arų sklypas minimalus individualaus namo statybai. Jei mėgstate žemės ūkio darbus, ieškokite 15 - 25 arų sklypo.
Jums reiktų kreiptis į savivaldybės statybos skyrių ir gauti projektavimo sąlygas. Procedūra itin paprasta - užpildote savivaldybėje prašymą, o Jums išduoda leidimą projektuoti.
Pasidarykite savo žemės sklypo topografinę nuotrauką. Įvertinkite savo šeimos sudėtį ir poreikius: nuspręskite kiek kambarių ir kokio dydžio norėtumėte. Ar reikia dviejų vonios kambarių. Kelių aukštų bus namas. Pigiausia pastatyti vieno aukšto namą be rūsio (nereikia laiptinių, perdengimo). Geriausia tokį namą statyti stačiakampį, o stogą - vienašlaitį.