Žiema gali būti tikrai kaprizinga - tai švelnus, drėgnas oras su lengvu sniegeliu, tai staiga stingdantis -20 °C šaltis, sušaldantis gamtą ir žmones ir verčiantis prisitaikyti prie atšiaurių sąlygų.
Kai temperatūra nukrenta iki ekstremalių žymių, gamta ir kasdieniai daiktai ima elgtis visai netikėtai.
Atkeliavus šalčiams, gamta demonstruoja tikrus stebuklus, kurie kartais atrodo neįtikėtini.
Kai kurioms žiemos išdaigos tampa tikromis pamokomis, kurias geriau išmokti iš kitų klaidų, nei patiems patirti savo kailiu.
Ekstremalaus šalčio poveikis medžiagoms ir gamtai
Ekstremalus šaltis daro įtaką ne tik gyvai gamtai, bet ir žmogaus sukurtiems statiniams bei technikai.
Fizikos dėsniai, valdantys medžiagų plėtimąsi ir susitraukimą, tampa ypač akivaizdūs, kai termometras rodo ženkliai žemiau nulio.
Šaltis turi daug paslapčių ir netikėtų savybių, kurias verta žinoti ne tik iš smalsumo, bet ir praktiniais tikslais.
Šie faktai padės geriau suprasti, kodėl žiemą reikia elgtis kitaip nei šiltuoju metų laiku.
Žiemos išdaigos gali būti ne tik įdomios, bet ir pavojingos.
Žiema Lietuvoje, nors ir ne tokia ekstremaliai šalta kaip Kanadoje ar Sibire, vis tiek gali iškrėsti nemažai pokštų.
Paprastas gėlas vanduo virsta ledu ties 0 °C. Jūros vanduo užšąla ties -2 °C, nes druska sumažina vandens užšalimo temperatūrą.
Temperatūros pokyčiai ir metalai
Metalas labai reaguoja į temperatūros pokyčius - šaldamas jis traukiasi, kaitinamas - plečiasi.
Tiltai susitraukia. Kai temperatūra nukrenta iki -30 °C ar žemiau, dideli metaliniai tiltai gali susitraukti net keliais centimetrais. Winnipege, Kanadoje, vieno tilto ilgis sumažėjo net 14 cm, kai temperatūra nukrito iki -43 °C.
Automobilių „sąnariai“ gergždžia iš tolo. Šaltyje metalas tampa trapesnis ir daug garsiau virpa. Kai temperatūra nukrenta žemiau -30 °C, transporto priemonės lekiančios keliu skleidžia daug garsesnį girgždėjimą ir virpėjimą.
Kietėjantis gyvsidabris
Gyvsidabris, naudojamas senuose termometruose, užšąla ties -39 °C temperatūra.
Kiti ekstremalaus šalčio reiškiniai
Momentiniai ledo kristalai - Slaptas ledo gyvenimas - BBC
- Liežuvis prie metalo - tai ne pasakos. Vienas garsiausių ir pavojingiausių žiemos pokštų yra liežuvio prilipdymas prie šalto metalo. Kai temperatūra nukrenta iki 0 °C ar žemiau, drėgnas liežuvis akimirksniu prišąla prie metalinio paviršiaus. Vaikai, išbandę šį pokštą su vėliavos stiebais ar žaidimų aikštelių įranga, sužino karčią pamoką - išsilaisvinti galima tik šiltu vandeniu. Bandant traukti per jėgą, skaudūs sužeidimai neišvengiami.
- Automobilių padangos „nušoka“ nuo ratlankių. Kai temperatūra nukrenta žemiau -25 °C, oras padangose susitraukia, o pati guma sustingsta ir tampa mažiau elastinga. Dėl to gali susilpnėti sandarumas tarp gumos ir metalinio ratlankio, o padanga netgi gali nuo jo nuslysti.
- Rogių girgždėjimas, girdimas už kilometro. Ekstremaliai žemoje temperatūroje (apie -40 °C ar žemiau) sniegas tampa itin sausas ir kietas, o bet koks trinties paviršius skleidžia garsų girgždėjimą. Senos istorijos pasakoja, kad kartais rogių ar vežimų girgždėjimas būdavo toks garsus, jog gąsdindavo arklius ir buvo girdimas už kilometrų.
- Ežerai užšąla taip, kad galima vairuoti automobiliu. Nors Lietuvoje tokios situacijos labai retos, šiaurės šalyse kai kurie ežerai ir jūros įlankose užšąla tiek, kad ant ledo sluoksnio drąsiai važinėja automobiliai ir net sunkvežimiai.
- Kamine užšąla dūmai. Kai temperatūra krenta iki -30 °C ar žemiau, drėgmė dūmuose gali užšalti kamine, sukurdama ledo kamuolius ir užkimšti kaminą. Dėl to ugnis krosnyje gali užtrokšti.
- Šlapimas virsta ledukais ore. Taip, tai skamba neįtikėtinai, bet tai visiškai realu. Kai temperatūra krenta žemiau -40 °C, skystis gali užšalti beveik akimirksniu, ypač jei jis purškiamas smulkiais lašeliais. Kalnuose užfiksuoti atvejai, kai alpinistų šlapimas užšaldavo ore dar prieš pasiekdamas žemę.
- Kai temperatūra nukrenta žemiau -20 °C, drėgmė ore tiesiog užšąla ir krinta žemėn ledo kristalais.
Kaip apsisaugoti nuo šalčio poveikio?
Kai temperatūra nukrenta žemiau -15 °C, svarbu apsivilkti šiltais drabužiais, juos sluoksniuojant, apsaugoti galvą, ausis ir rankas. Nušalimas gali įvykti per kelias minutes, ypač kai jutiminė temperatūra dar žvarbesnė dėl vėjo.
Apie 50-70 procentų kūno šilumos išsiskiria per galvą, tačiau tai tiesa tik tada, kai likusi kūno dalis yra pakankamai apsaugota. Jei esate nuogas, šiluma vienodai išsiskiria per visą kūną.
tags: #atr #gyvsidabris #gali #buti #kietas