Užventis - nedidelis, bet svarbus Lietuvos kultūros istorijai miestelis, slepiantis daug istorijų. Leiskitės į kelionę po šį jaukų Žemaitijos kampelį, aplankykite Užvenčio dvaro sodybą ir atraskite jo paslaptis.
Užvenčio dvaro sodyba
Užvenčio Dvaro Sodybos Istorija
Eidami pro Užventį nepraleiskite progos apžiūrėti Užvenčio dvaro sodybą, kurioje gyveno rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius. O rašytojos Šatrijos Raganos atminimą saugo liepų alėja, ji minima apysakoje „Sename dvare“.
Visą dvaro sodybą jos tėvai nuomojosi 1887-1898 m. Rašytoja čia gyveno iki 20 m. Tad neatsitiktinai ši vieta minima jos kūryboje. Paskutinis oficialus Užvenčio dvaro savininkas - Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius. Dvaro sodyba jam priklausė 1909-1942 m., jo pastangomis buvo įkurtas klestintis pieninių galvijų ūkis, užsėta tabako plantacija, veikė malūnas, plytinė, lentpjūvė.
Turbūt nedaugeliui yra žinomas faktas, jog Šatrijos Ragana buvo ne tik rašytoja, pedagogė, bet ir profesionali bitininkė, bitininkystės mokslus baigusi Varšuvoje. Tačiau įvairias kultūrines veiklas buvusiame dvaro malūne dabar vykdo verslininkai Alvydas ir Milda Knyzeliai. Čia jie yra įsteigę svečių namus, organizuoja dailininkų plenerus.
Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės Bažnyčia
Pasigrožėję puikiu parku ir gražiai sutvarkyta aplinka keliaujame link bažnyčios. Miestelio centre, ant kalno pamatysite medinę Šv. Marijos Magdalietės bažnyčią. Medinis pastatas yra lotyniško kryžiaus formos, turintis lietuvių liaudies architektūros ir baroko bruožų. Bažnyčios altoriuje matomas paveikslas, vaizduojantis Šv. Mariją Magdalietę.
Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia
Kelionė į Vaiguvą
Iš jaukaus ir daug istorijų slepiančio Užvenčio eisime 15 km atkarpą iki Vaiguvos. Didžioji dalis kelio drieksis žvyrkeliu, akyse prabėgs nedidelių miškelių, dirbamų laukų, vėjo malūnų vaizdai.
Kelio pradžioje praeisite senus tvartus - šiltuoju metų laiku šalia jų ganosi buliai, į praeivius jie žiūri įtariai, bet yra aptverti ir pavojaus nekelia. Vaiguvoje rasite parduotuvę (pasirūpinkite vandeniu) ir net dvi šventoves: Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią ir Pijaus Stulginskio koplyčią.
Vaiguvos Bažnyčia ir Pijaus Stulginskio Koplyčia
Vaiguva pasitiks plačia, dailių, nedidukų namų gatve. Jos pabaigoje stūkso dar 1818 m. pastatyta medinė bažnyčia. Iš pirmo žvilgsnio tai liaudies architektūros pavyzdys, tačiau gerai įsižiūrėję langų formose galime įžvelgti neogotikos bruožų. Bažnyčios titulas - Šv. Jono Krikštytojo.
Vaiguva garsėja Pijaus Stulginskio koplyčia, dėl jos tikrai verta padaryti nedidelį lankstą nuo pagrindinio kelio. Tai paprasto žmogaus 2008 m. pastatyti maldos namai, kurių plotas siekia 100 m². Savininkas Pijus Stulginskis juos pastatė gyvenamųjų namų kvartale, savo kieme. Baltas fasadas, elegantiški skardiniai bokšteliai, harmoningos proporcijos ir pačiomis pigiausiomis medžiagomis dekoruotas vidus kuria nuoširdaus paprastumo atmosferą. Pijaus Stulginskio statyta koplyčia (vietinių vadinama bažnyčia) yra atvira visiems norintiems joje pasimelsti ar pasmalsauti.
Vaiguvos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Kairių Ūkis: Tradicijos ir Modernumas Žemaitijos Širdyje
Žemaitijos ūkininkai Gražvydas, Rasa ir Artūras Kairiai pieninės ir mėsinės gyvulininkystės ūkyje veiklos turi per akis, tačiau energinga šeima su visais iššūkiais susidoroja be papildomos darbo jėgos. Kairių ūkis kol kas - be modernių technologijų, tačiau tvarkingas, išpuoselėtas, kiekviename žingsnyje justi šeimininkų ranka.
Pieno ūkį pradėjo kurti nuo 3 karvių ir bandą didino pamažu - buvo 9, 11, 17 piendavių, kol senajame tvarte jos nebeišsiteko ir 2008 m. teko statyti naują. Nuo 2020-ųjų ūkyje melžiama 60 karvių. Karvės laikomos palaidos - laisvę jos gavo pastačius naują tvartą.
Ūkininkauti kalvotoje Žemaitijoje nėra paprasta, be to, žemės čia ne itin derlingos. Kairiai labai priklausomi nuo gamtos sąlygų, nes jeigu tik stipriau palyja, įvažiuoti į nelygius, su kalvelėmis laukus tampa neįmanoma.
Kuo toliau, tuo daugiau Kairiai dėmesio skiria karvių genetikai - tai irgi Artūro iniciatyva. Neperspektyvios karvės brokuojamos, į jų vietą ateina aukštesnės veislinės vertės telyčios.
Gerinant gyvulių genetiką, praėjusiais metais vidutinis produktyvumas padidėjo beveik iki 8 t iš karvės, kasdien ūkyje primelžiama po toną pieno. Karvės veršiuojasi visus metus, tad pieno kiekio svyravimų nėra. Pieno kokybė gera, už ją gauna priedus, tik dar norėtųsi truputį padidinti baltymingumą, kurį, pasak Rasos, mažina senos karvės.
Pašarai gyvuliams jau dvi žiemas dalijami su pašarų maišytuvu-dalytuvu, tad vienodą racioną gauna ir karvės, ir buliai, laikomi viename tvarte - laisvas karvių laikymas įrengtas tvarto kairėje, rištinis bulių - dešinėje. Daugiausia žemės skirta ganykloms ir pašarinėms žolėms, ūkininkai kasmet atsėja maždaug po 10 ha pievų, taip pat sėja 7 ha kukurūzų silosui, 8 ha grūdinių kultūrų - jas nukulia su savo senučiuku kombainu.
Dviejų krypčių gyvulininkystės ūkis vienai šeimai suteikia dar didesnį darbo krūvį, tačiau, pasak ūkininkų, vien tik iš pieno išgyventi būtų sunku, nors ir už buliaus gyvo svorio kilogramą „mokamos ašaros“.
Svarstant apie ūkio plėtrą, šeimoje daugiausiai aptarinėjama tema - melžimo robotas. Dabar turimam karvių kiekiui kaip tik vieno užtektų. Bet didžiausia problema, aišku, maža superkamo pieno kaina, kuri labiausiai sulaiko nuo naujų investicijų.
Buliai penimi maždaug iki 20 mėnesių, kol pasiekia 600 kg svorį. Simentalai, nors ir pieninės krypties, gali užaugti iki 700 kg.
Baigęs mokyklą, Artūras negalvojo apie ūkininkavimą, jam labiau rūpėjo kiti dalykai - padirbėjo užsienyje, įgijo statybininko profesiją, šešerius metus buvo Lietuvos kariuomenės savanoris. Ūkininkauti Artūrui patinka, jis jaučiasi savo vietoje, juk nuo mažens įpratęs prie ūkio darbų.
Tėvas pritaria, kad šiais neramiais, krizių purtomais laikais žemės ūkis visada išlieka ekonomikos flagmanu, tad darbo čia visada bus. Už tai jis ir pats dirba neskaičiuodamas valandų, ir vis dar mokosi - dalyvauja seminaruose, mokymuose.
Abu su Gražvydu pripažįsta, kad nors ir pyksta dėl padėties žemės ūkyje, dėl pieno kainų, atsisakyti pieno ūkio nežada.
Kairių Ūkio Rodikliai
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Karvių skaičius | 60 |
| Vidutinis produktyvumas | 8 t iš karvės per metus |
| Pieno primelžiama kasdien | 1 t |
| Pievas atsėja kasmet | 10 ha |
| Kukurūzų silosui sėja | 7 ha |
| Grūdinių kultūrų sėja | 8 ha |
Kairių ūkio karvės