Ar Reikia Deklaruoti Įsigijus Nekilnojamą Turtą Lietuvoje?

Parduodate savo nekilnojamąjį turtą? Ar žinote, kad gali tekti susimokėti gyventojų pajamų mokestį? Tie 15 proc. kartais labai keičia visą pardavimo tvarką ir situaciją, todėl šiandien norėtume priminti kelias situacijas, kada mokesčių mokėti NEREIKIA. Taigi, 15 proc. nuo parduodamo NT lieka jums. Galite tai vadinti sutaupymu arba mokesčių optimizavimu. Kai kas norėtų tai pavadinti mokesčių vengimu, tačiau tai nėra visiškai teisinga.

VMI sako aiškiai: jeigu jūsų nekilnojamas turtas yra 10 ir daugiau metų senumo, jį parduodami gyventojų pajamų mokesčio neturite mokėti. Kitaip sakant, jei butą įsigijote 2014, o šiais metais norite jį parduoti, galite būti ramūs - GPM mokėti nereikės, nes butui yra jau 10 metų. Jis lygiai tiek metų senesnis, nei numatytas 10 metų terminas.

Jeigu ketinate parduoti butą ar namą, kuriame gyvenote kiek trumpiau, nei 2 metus, mokesčių mokėti nereikės tik su viena sąlyga - už pajamas, kurias gausite pardavę tokį būstą per 12 mėnesių turite pirkti kitą būstą, nesvarbu, ar Lietuvoje, ar kitoje ES šalyje. Paprasčiau kalbant - mokesčių mokėti nereikia, jei butą parduodate ir iš karto perkate namą, kuriame tikrai gyvensite.

Per metus laiko galima įsirengti namą ar butą nuo nulio. Tokia situacija yra labai dažna, nes būtent taip pagausėjus šeimai elgiasi tūkstančiai NT savininkų. Maža smulkmena: tai privaloma abiem sutuoktiniams, ypač, kai jie abu nurodyti kaip būsto savininkai.

Pirmiausia reiktų paaiškinti, kaip skaičiuojamas mokestis, kurį turite sumokėti parduodami savo NT. 15 proc. gyventojų pajamų mokestis yra skaičiuojamas nuo jūsų gauto pelno už parduotą NT. Pavyzdžiui, 2010 metais pirkote butą už 100 000 eurų. Pardavėte šį butą 2019 metais už 125 000 eurų. Jo neišlaikėte 10 metų ir pastaruosius 2 metus ten nebuvote registruoti, todėl pasiruoškite mokėti mokesčius.

Pardavimo metu notarui išleidote 1000 eurų. Tai jūsų nuostoliai, nuo kurių mokesčių mokėti irgi nereikia. Pagal VMI aiškinimą, turite mokesčius paskaičiuoti nuo savo pelno. Taigi 125 000 eurų pardavimo kaina - 100 000 buto įsigijimo kaina - 1000 eurų išlaidos notarui = 24 000 eurų pelno. Nuo šios sumos jūs ir turite sumokėti 15 proc. mokesčių - 3600 eurų.

Deja, ne visada NT sandoriai yra pelningi. Gali būti tokia situacija, kad pirkdami arba gaudami NT (dažniausiai paveldėjimo būdu, nes laimėjimai loterijose - labai reti) mokėjote brangiau, nei parduodate.

O kaip elgtis, kai butą nusipirkote už 50 000 be jokios apdailos ir nebaigtą įrengti? Jį sutvarkėte ir įrengėte iki 100 proc. baigtumo ir pardavėte už 70 000? Taigi, jei butą pirkote už 50 000, remontui išleidote 20 000 ir turite tai įrodančius dokumentus, jūsų pelnas yra... 0 eurų. Taigi mokesčių mokėti nereikia.

Iš esmės nesvarbu, kaip Jūs įsigijote nekilnojamą turtą - pirkote, paveldėjote ar gavote dovanų. Esmė - įsigijimo kaina. Notaras rengdamas dovanojimo/paveldėjimo sutartį privalo nurodyti turto kainą, kuri, šiuo atveju, turi atitikti rinkos kainą.

Retas pagalvoja, kad tai yra svarbu ir tiesiog palieka viską tvarkyti notarui, tačiau šiuo atveju, notaras tiesiog nurodo kainą, kuri yra įrašyta NTR (nekilnojamo turto registre) išraše - Registrų Centro nustatytą vidutinę rinkos vertę. Deja, dažniausiai ši vertė neturi nieko bendro su realia rinkos verte ir yra ženkliai mažesnė.

Kokios to pasekmės? Sakykime, Jūs paveldėjote butą, kurio reali rinkos vertė yra 80.000 Eur, tačiau Registro centro nustatyta vidutinė rinkos vertė yra 50.000 Eur. Kadangi tai paveldėtas butas, tikriausiai tai nėra Jūsų svajonių butas ir Jūs norėtumėte jį parduoti, o už gautus pinigus nusipirkti tai, kas labiau atitiks Jūsų poreikius. Tikslo užsidirbti neturite ir parduodate butą už realią rinkos kainą, tai yra 80.000 Eur.

Ką galima padaryti, kad įsigijimo kaina atitiktų realią rinkos vertę? Visuomet galima užsakyti nepriklausomą nekilnojamo turto vertinimą, šią paslaugą gali suteikti bet kokia sertifikuota NT vertinimo įmonė. Ką daryti, jei neužsakėte nepriklausomo vertinimo ir dabar įsigijimo ir pardavimo kainos ženkliai skiriasi? Dažnai šią problemą galima išspręsti užsakant retrospektyvinį vertinimą.

Jums reikėtų kreiptis į vertintoją su prašymu nustatyti Jūsų paveldėto/dovanoto turto vertę tą dieną, kai Jūs įgijote turtą. Sandoris galėjo įvykti prieš keletą mėnesių arba prieš keletą metų, svarbu, kad vertintojas turėtų galimybę objektyviai nustatytą turto būklę ir atitinkamą vertę įsigijimo dieną.

Įprastu atveju, gavus nekilnojamą turtą, kurio vertė viršija 2.500 Eur, nuo nustatytos kainos skirtumo, reikia sumokėti GPM. Įprastu atveju paveldėjus turtą, kurio apmokestinamoji vertė neviršija 150.000 Eur, reikės sumokėti 5 % nuo apmokestinamosios vertės. Svarbu žinoti, kad apmokestinamoji vertė mažinama yra turto vertė, sumažinta 30 %. Pvz.: Jūs paveldėjote butą, kurio vertė yra 100.000 Eur, tai reiškia apmokestinamoji vertė bus 70.000 Eur (-30%).

Nekilnojamo turto nuoma yra taip pat ekonominė veikla, todėl turi būti apmokestinama. Pagrindinė taisyklė labai paprasta - reikia sumokėti GPM nuo visų pajamų už nuomą. Vienas iš būdų išvengti GPM - įsigyti verslo liudijimą.

Verslo liudijimas - tai pažyma, patvirtinanti, kad asmuo yra sumokėjęs tam tikro dydžio mokestį ir gali verstis tam tikrą veiklą - mūsų atveju NT nuomos veikla. Verslo liudijimo kainos skiriasi priklausomai nuo savivaldybės, kurioje vykdoma veikla ir yra perskaičiuojamos kiekvienais metais.

Butas nuomojamas Vilniuje už 500 Eur per mėnesį arba 6.000 Eur per metus, atitinkamai GPM per metus sudarytų 15 % nuo 6.000 Eur arba 900 Eur. Svarbu! Nuo 2020 liepos 1 d. gyventojai privalo įsigyti atskirą verslo liudijimą kiekvienam nuomojamam objektui.

Jai Jūs nuomojate du butus Vilniuje, už kiekvieną gaunate po 250 Eur per mėnesį, bendrai 500 Eur per mėnesį arba 6.000 Eur per metus, atitinkamai GPM per metus sudarytų 15 % nuo 6.000 Eur arba 900 Eur. Gyventojų pajamų mokestis deklaruojamas ir mokamas kartą per metus. Deklaruoti ir sumokėti reikia iki gegužės 1 d. Pvz.: Jūs nuomojate patalpas įmonei už 500 Eur per mėnesį, atitinkamai GPM sudarys 75 Eur per mėnesį.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad gyventojai, kurie per 2024 m. pardavė nekilnojamąjį turtą (NT), kurį nuosavybėje išlaikė trumpiau nei 10 metų, ar transporto priemonę, kuri buvo išlaikyta trumpiau nei 3 metus, iki gegužės 2 d. turi pateikti pajamų mokesčio deklaraciją.

Naujausiais VMI duomenimis pajamų mokesčio deklaracijų už parduotą neišlaikytą NT ir transporto priemonę laukiama iš maždaug 133 tūkst. gyventojų iš kurių 53 proc. jas jau pateikė.

Gyventojai, kurie pernai pardavė butą, namą, žemės sklypą ar kitą NT objektą, išlaikytą trumpiau nei 10 metų, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo gauto pelno - skirtumo tarp pardavimo ir įsigijimo kainos.

Atkreipiame dėmesį į NT pardavimui taikomas išimtis: Tais atvejais, kai iki parduodant būstą jame buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą bent 2 metus, pateikti deklaracijos ir GPM mokėti nereikės.

Jei gyventojas parduotame būste buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą trumpiau nei 2 metus, tačiau per vienerius metus nuo jo pardavimo įsigijo kitą būstą ir jame deklaravo savo gyvenamąją vietą, pajamų mokesčio deklaracijos pateikti ir GPM mokėti taip pat nereikia.

Pajamas taip pat turi deklaruoti gyventojai, kurie pernai pardavė automobilį, motociklą ar kitą transporto priemonę, jeigu nuo įsigijimo iki pardavimo nebuvo praėję 3 metai. Tokiu atveju 15 proc. GPM taikomas nuo gauto pelno.

Pavyzdžiui, automobilį įsigijus už 1500 Eur ir nepraėjus 3 metams jis parduodamas už 2000 Eur. Tokiu atveju 15 proc. GPM reikia sumokėti tik nuo pelno, t. y. 500 Eur.

Svarbu pažymėti - deklaruoti ir GPM mokėti nereikia tuo atveju, jei transporto priemonė buvo išlaikyta ilgiau nei 3 metus.

NT mokestis 2026 m. Lietuvoje: Naujos taisyklės, lengvatos ir ką turi žinoti Kauno gyventojai

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios nauja nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tvarka, kuri palies tiek Kauno, tiek kitų miestų gyventojus. Šis pokytis yra viena didžiausių pastarojo meto mokesčių reformų, kurios tikslas - užtikrinti teisingesnį NT apmokestinimą, atsižvelgiant į būsto vertę, savininko socialinę padėtį bei nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį.

Straipsnyje apžvelgsime, kaip keisis NT mokestis 2026 m., kokios lengvatos bus taikomos šeimoms ir pirmojo būsto savininkams, ir ką apie tai turi žinoti Kauno gyventojai.

Kas yra NT mokestis ir kodėl jis keičiasi nuo 2026 m.?

NT mokestis Lietuvoje taikomas visiems fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausantį būstą ar kitą nekilnojamąjį turtą. Iki šiol mokestis daugeliui gyventojų buvo simbolinis arba netaikomas, tačiau nuo 2026 m. įsigalios nauja, labiau diferencijuota sistema, kuri labiau atsižvelgs į turto vertę.

Pokyčiai siejami su pastaraisiais metais sparčiai augusiomis NT kainomis, ypač Vilniuje ir Kaune, kur vidutinės mokestinės vertės pakilo daugiau nei 80 %. Dėl šių priežasčių valstybė nusprendė išplėsti mokesčio bazę ir kartu numatyti daugiau lengvatų socialiai jautrioms grupėms.

Pagrindiniai NT mokesčio pokyčiai nuo 2026 m.

• Pirmojo būsto „grindys“ - neapmokestinama suma: Nuo 2026 m. kiekvienam NT savininkui bus taikoma 10 000 eurų vertės „grindų“ lengvata. Tai reiškia, kad pirmasis būstas iki šios vertės bus visiškai neapmokestinamas.
• Lengvatos šeimoms su vaikais ir socialiai pažeidžiamiems asmenims: Bus taikomos specialios nuolaidos:
  • 50 % lengvata pirmojo būsto daliai iki 450 000 eurų;
  • 75 % lengvata šeimoms, auginančioms vaikus, bei šeimoms su neįgaliu vaiku.
• Apleisto ir neprižiūrimo turto apmokestinimas (4 % tarifas): Jeigu NT bus pripažintas apleistu ar neprižiūrimu, savininkui teks mokėti padidintą - net 4 % metinį mokestį nuo mokestinės vertės. Tai skatina miestų savininkus prižiūrėti savo objektus ir mažina apleistų pastatų skaičių.

Kaip NT mokestis paveiks gyventojus?

Statistikos duomenimis, Kaune mokestinės NT vertės per pastaruosius metus išaugo apie 80 %, o Vilniuje - daugiau nei 82 %. Tai reiškia, kad dalis Kauno gyventojų, iki šiol NT mokesčio nemokėjusių, nuo 2026 m. už savo būstą turės susimokėti.

Praktiniai pavyzdžiai, kiek reikės mokėti

• Butas Kaune, kurio mokestinė vertė 100 000 eurų → taikoma 10 000 eurų lengvata → apmokestinama suma 90 000 eurų.
• Jeigu savininkas yra šeima su vaikais, gali būti pritaikyta net 75 % lengvata, todėl mokestis ženkliai sumažės.

Kaip pasiruošti NT mokesčio pasikeitimams?

• Turto vertės peržiūra ir vertinimo atnaujinimas: Prieš įsigaliojant mokesčiui, gyventojams verta pasitikrinti Registrų centro pateiktą turto vertę ir, jei ji neatitinka realybės, inicijuoti vertinimo peržiūrą.
• Dokumentai ir deklaracijos: 2026 m. NT mokestis bus deklaruojamas metinėje gyventojų pajamų deklaracijoje, todėl būtina tinkamai pasiruošti dokumentaciją.
• NT brokerio pagalba valdant mokestinę naštą: Profesionalus NT brokeris gali padėti ne tik parduoti ar išnuomoti būstą, bet ir patarti dėl mokestinių klausimų - pavyzdžiui, kaip tinkamai deklaruoti turto vertę, kad būtų išvengta permokų.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

• Nuo kada įsigalios naujas NT mokestis? - Nuo 2026 m. sausio 1 d.
• Ar pirmas būstas bus apmokestinamas? - Iki 10 000 eurų vertės - ne. Viršijus šią ribą taikomi tarifai, tačiau yra lengvatų.
• Ar šeimos su vaikais turės mokėti mažiau? - Taip, joms taikoma net 75 % lengvata pirmam būstui.
• Kas bus, jei būstas pripažintas apleistu? - Bus taikomas 4 % metinis tarifas nuo visos būsto vertės.
• Ar galima skųsti nustatytą NT vertę? - Taip, savininkai turi teisę kreiptis dėl individualaus turto vertinimo.
• Kaip sužinoti, kiek mokėsiu mokesčio? - Registrų centras atnaujins vertes, o preliminari suma bus matoma per VMI deklaracijas.

tags: #ar #reikia #deklaruoti #isigijus #nekilnojama #turta