Ar protistai gali būti daugialąsčiai?

Protistai (Protista) - eukariotų karalystė, nepriskiriamų gyvūnams, augalams ar grybams. Tai daugiau sistematinė nei natūrali grupė.

Skirstomi du ląstelių organizacijos lygiai: be branduolio (prokariotai) ir turinčios branduolį ląstelės (eukariotai). Prokariotinis ląstelės tipas būdingas archėjoms ir bakterijoms.

Eukariotai gali būti vienaląsčiai arba daugialąsčiai. Jie priskiriami prie keturių iš penkių gamtos „karalijų“. Protistai kilę iš prokariotų, o iš protistų išsivystė augalai, grybai ir gyvūnai.

Protistai skirstomi į dumblius, pirmuonis, gleivūnus ir dumbliagrybius (oomicetus). Paprasčiausių eukariotų (mielių) genomas yra viena eile didesnis nei bakterijų ar archėjų. Jie turi ne tik daugiau genų, didelę jų DNR dalį sudaro baltymų nekoduojančios valdymo sritys.

2005 Sina M. Adlis (Kanada) su bendraautoriais protistus suskirstė į 6 monofilines grupes (Amoebozoa, Opisthoconta, Rhizaria, Archaeplastida, Chromalveolata, Excavata), kurias sudaro visi bendro protėvio palikuonys.

Protistų grupės atstovams būdinga palyginti paprasta sandara. Jie, išskyrus tik kai kuriuos rudadumblius, neturi diferencijuotų audinių. Daugelis protistų vienaląsčiai, tačiau yra ir daugialąsčių (pvz., rudadumbliai, raudondumbliai), t. p. formuojančių sferines kolonijas (pvz., maurakulis).

Daugialąsčių organizmų, kitaip negu vienaląsčių kolonijinių, ląstelės diferencijuotos ir atlieka tam tikrą funkciją. Tokių specializuotų ląstelių funkcija paprastai nuo atsiradimo iki mirties būna ta pati.

Per ilgą evoliucujos laikotarpį iš vienaląsčių išsivystė pirmieji primityvūs daugialąsčiai. Pagal I. Mečnikovo “fagocitelės” teoriją daugialąsčiai kilę iš kolonijinių žiuželinių. Pagal E. Hekelio “gastrėjos teoriją pirmieji ddaugialąsčiai susiformavo iš žiuželinių kolonijos, kurios dalis ląstelių įdubo.

Tokie pirmieji daugialąsčiai žiuželines ląsteles turėjo tiek išorėje, tiek viduje. Jie buvo labai panašūs į dabartines hidras. Tokie primityvūs organizmai formavosi panašiai kaip dabar invaginacinio tipo gastrulė.

Iš dabartinių daugialąsčių, primityviausi plokščiagyviai (Placozoa) artimi fagocitelės tipo protėviams. Pinčių dar gali kisti audinio ląstelės: išorinės (ektodermos) migruoja į vidinius sluoksnius ir tampa nespecifinėmis, o vėliau (entodermoje) virsta tipiškais choanocitais.

Tikriesiems daugialąsčiams būdinga audinių ir sluoksnių pastovumas. Pagal embrioninio vystymosi ypatumus gyvūnai skirstomi į pirminiaburnius ir antriniaburnius. Iš gastrulės blastoporo susidaro pirminiaburnių burna. Šiai grupei priklauso visi žemesnieji bestuburiai.

Daugialąsčiams priklauso visi gyvūnai, tačiau pintys vieninteliai tik ląstelinio kūno organizacijos lygmens gyvūnai. Manoma, kad kūno simetrijos ir audinių neturinčios pintys atsiskyrė nuo pagrindinės gyvūnų evoliucijos linijos.

Dauguma protistų prisitaikę judėti žiuželiais arba blakstienėlėmis. Jų neturintys juda ameboidiškai, keisdami ląstelės pavidalą. Dalis protistų turi ilgas ataugas, kuriomis plūduriuoja vandenyje, kai kurie gyvena prisitvirtinę.

Daugeliui protistų būdingi gyvybiniai ciklai, kurių metu kinta jų morfologija, neretai ir gyvenimo aplinka bei medžiagų apykaita. Dažnai suformuoja cistas ar sporas, kurios pasižymi dideliu atsparumu nepalankioms aplinkos sąlygoms. Tai ypač svarbu rūšių adaptacijai, išlikimui ir paplitimui.

Protistai dauginasi nelytiškai ir lytiškai. Protistai yra pirmieji eukariotiniai daugialąsčiai organizmai, pradėję daugintis lytiškai.

Kūno formos nepaprastai įvairios, neretai kintančios, dydžiai nuo 1 µm iki kelių dešimčių metrų (pvz., rudadumbliai). Mitybos būdai - autotrofinis (fotosintezė), heterotrofinis (siurbimas, rijimas) arba mišrus.

Tarp protistų yra daug parazitinių rūšių, sukeliančių įvairių gyvūnų grupių ir žmogaus ligas (pvz., maliariją, amebiazę, afrikinę miegligę, toksoplazmozę, ichtioftiriozę), kiti protistai yra pavojingi augalų patogenai, pvz., paprastasis bulviapūdis (Phytophthora infestans) sukelia bulvių marą.

Protistai atlieka svarbias ekologines funkcijas. Maitindamiesi bakterijomis ir pūvančiomis organinėmis liekanomis protistai valo vandens telkinius. Protistai yra maisto ir deguonies šaltinis tiek gėlųjų vandenų, tiek jūrinėse ekosistemose, svarbūs dirvožemio formavimuisi.

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinamos pagrindinės protistų savybės:

Žemiau pateiktoje schemoje galite pamatyti eukariotų karalystės suskirstymą:

Kolonijinių protistų pavyzdžiu gali būti maurakulis, sudarantis sferines kolonijas, kurių viduje susidaro dukterinės kolonijos.

Žemiau pateikta infografika iliustruoja protistų įvairovę ir jų svarbą ekosistemoms:

tags: #ar #protistai #gali #buti #daugialasiai