Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis pajamų apmokestinimą Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ).
Pagal GPMĮ, pajamų mokestį turi mokėti pajamų gavę nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, pajamų mokestį mokantys nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje.
Mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.
Mokesčio objektas:
- Visos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje.
- Šios nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos:
- Per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos ir užsienio valstybėse gautos arba uždirbtos pajamos, priskiriamos tai nuolatinei bazei Lietuvoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su nenuolatinio Lietuvos gyventojo veikla per nuolatinę bazę Lietuvoje.
- Šios ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:
- Palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius.
- Pajamos iš paskirstytojo pelno ir išmokos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams.
- Pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą.
- Honorarai.
- Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos.
- Sporto veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko vardu.
- Atlikėjų veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu.
- Pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje.
- Kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus.
Pajamos, gautos už parduotą nekilnojamąjį turtą, yra apmokestinamos pajamų mokesčiu. Tačiau svarbu žinoti, kaip šios pajamos veikia neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymą.
Pajamų Mokesčio Tarifai
Pajamų mokesčio tarifai Lietuvoje yra diferencijuoti ir priklauso nuo pajamų rūšies bei dydžio.
Pavyzdžiui, su darbo santykiais susijusių metinių pajamų dalis, neviršijanti 60 VDU (2024 m., 2023 m., 2022 m., 2021 m.), apmokestinama 20 % tarifu, o viršijanti - 15 % tarifu. Tačiau yra ir kitokių tarifų, priklausomai nuo pajamų pobūdžio.
Žemiau pateikiama lentelė su pajamų mokesčio tarifais:
| Pajamų Rūšis | Tarifas |
|---|---|
| Su darbo santykiais susijusių pajamų dalis, neviršijanti 60 VDU | 32 % - nuo 2020 m.27 % - 2019 m.15 % |
| Su darbo santykiais susijusių pajamų dalis, viršijanti 60 VDU | 15 % |
| Ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos | 15 % |
| Pajamos iš paskirstytojo pelno (dividendai) | 15 % |
| Ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas, dalis, neviršijanti 120 VDU | 5 % |
| Ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas, dalis, viršijanti 120 VDU | 20 % |
| Nesusijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais pajamų dalis, neviršijanti 120 VDU | 20 % |
| Nesusijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais apmokestinamųjų pajamų dalis, viršijanti 120 VDU | 20 % |
Biurokratijos virsmas: kaip iš jos gimsta pokyčiai ir proveržiai?
Neapmokestinamasis Pajamų Dydis (NPD)
NPD yra suma, nuo kurios neimamas pajamų mokestis. NPD dydis priklauso nuo gyventojo pajamų dydžio ir neįgalumo lygio.
NPD, taikomi 2025 m.:
- Gyventojams, kurių su darbo santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija MMA (1 038 Eur), taikomas mėnesio NPD - 747 Eur.
- Gyventojams, kurių su darbo santykiais susijusios pajamos per mėnesį yra didesnės nei 1 MMA, tačiau neviršija 2 387,27 Eur sumos, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę: Mėnesio NPD = 747 - 0,49 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos -1 038 Eur (MMA, galiojančios 2025-01-01, 1 dydis)).
- Gyventojams, kurių su darbo santykiais susijusios pajamos per mėnesį yra didesnės nei 2 387,29 Eur suma, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę: Mėnesio NPD = 400 - 0,18 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos - 642 Eur).
- Gyventojams, kuriems nustatytas 0-25 procentų dalyvumo lygis arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD - 1 127 Eur.
- Gyventojams, kuriems nustatytas 30-55 procentų dalyvumo lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD - 1057 Eur.
Metinis 8 964 Eur NPD taikomas gyventojams, kurių metinės pajamos (GMP) neviršija 12 MMA (12 456 Eur) sumos.
Gyventojams, kurių metinės pajamos (GMP) yra didesnės nei 12 MMA (12 456Eur), bet neviršija 28 647,48 Eur sumos, metinis NPD apskaičiuojamas pagal formulę: Metinis NPD = 8 964 - 0,49× (GMP - 12 456 Eur (12 MMA dydžių)).
Gyventojams, kurių metinės pajamos yra didesnės nei 28 647,48 Eur, metinis NPD apskaičiuojamas pagal formulę: Metinis NPD = 4 800 - 0,18 × (GMP - 7 704 Eur (12 x 642)).

Kaip Pajamos Už Parduotą Turtą Veikia NPD?
Pajamos, gautos už parduotą nekilnojamąjį turtą, yra įtraukiamos į bendrą metinių pajamų sumą (GMP). Nuo bendros metinių pajamų sumos priklauso, kokio dydžio NPD gali būti pritaikytas.
Jei gyventojo metinės pajamos, įskaitant pajamas už parduotą nekilnojamąjį turtą, viršija tam tikrą ribą, NPD gali būti sumažintas arba visai netaikomas. Tai reiškia, kad didesnė pajamų dalis bus apmokestinta pajamų mokesčiu.
Mokesčio Lengvatos
Be NPD, yra ir kitų mokesčio lengvatų, kurios gali sumažinti apmokestinamąsias pajamas.
Iš pajamų atimamos išlaidos:
- Savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų ir vyresnių vaikų su negalia (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai iki 2034 m. gruodžio 31 d. sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui.
- Savo, sutuoktinio, iki 18 metų ir vyresnių vaikų su negalia (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai iki 2034 m. gruodžio 31 d. sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje, turimus pensijų fondus pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytas pensijų kaupimo sutartis.
- Pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurias Lietuvos nuolatinis gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
- Už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir (ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija, nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos. Jeigu už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, formaliojo profesinio mokymo programos modulį ir (ar) už studijas sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), iš pajamų gali būti atimama per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis.
- Palūkanas už vieną iki 2009 m. sausio 1 d. paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti, jeigu rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto įsigijimo ar finansinės nuomos (lizingo) sutartis sudaryta iki 2009 m. sausio 1 dienos.
Iš pajamų gali būti atimama iki 1 500 Eur suma, sumokėta kaip papildomos gyventojų įmokos į II pakopos pensijų kaupimo fondą, įmokos į III pakopos pensijų kaupimo fondą, gyvybės draudimo įmokos. Bendra visų atimamų išlaidų suma neturi viršyti 25 procentų visų apmokestinamųjų pajamų sumos.
Išlaidos atimamos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje deklaruotų pajamų, apmokestinamų taikant 15, 20 ar 32 (2019 m. - 27) procentų pajamų mokesčio tarifą.
Pajamų Deklaravimas
Metinę pajamų mokesčio deklaraciją pateikti privalo nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam atsiranda pareiga perskaičiuoti pajamų mokestį pagal GPMĮ 6 straipsnio 1¹ ir 1² dalių nuostatas (t. y. taikant progresyvų mokesčio tarifą), ir (ar) metinį NPD - GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat, gavęs apmokestinamųjų pajamų, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, kuriam pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą atsiranda pareiga deklaruoti turtą (išskyrus gyventojus, pageidaujančius gauti piniginę socialinę paramą ar paramą būstui įsigyti (išsinuomoti), ir jų šeimų narius, taip pat atskaitinę turto deklaraciją teikiančius asmenis).
Taip pat deklaraciją turi pateikti asmuo, mokestiniu laikotarpiu įsigijęs verslo liudijimą ar įregistravęs individualią veiklą, net jei individualios veiklos pajamų negavo, kuris pageidauja pasinaudoti teise atimti GPMĮ 21 straipsnyje nurodytas išlaidas, asmuo, tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju dėl Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis išbūtų 280 ar daugiau dienų vienas paskui kitus einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš jų išbūtų 90 ar daugiau dienų ir galutinai iš Lietuvos išvykstantis nuolatinis Lietuvos gyventojas.