Kūno temperatūros normos: ką svarbu žinoti?

Dažnai manoma, kad temperatūra, jei viskas yra gerai, turi būti 36.6°C. Tiesa ta, kad „normali“ temperatūra yra sąlyginė sąvoka ir gali priklausyti nuo daugelio faktorių. Apie tai ir pakalbėsime šiame straipsnyje.

Faktoriai, įtakojantys kūno temperatūrą

Normali kūno temperatūra skiriasi priklausomai nuo amžiaus, paros laiko, aktyvumo lygio ir kitų veiksnių.

• Amžius: kūdikių, vaikų temperatūra būna šiek tiek aukštesnė, pagyvenusių žmonių - žemesnė.
• Aplinkos temperatūra ir apranga: ilgiau pabuvus vėsioje patalpoje temperatūra gali šiek tiek nukristi.
• Veikla ir aktyvumo lygis.
• Temperatūros matavimo vieta.

Temperatūrą galima matuoti tiesiojoje žarnoje, po liežuviu, pažastyje ir infraraudonųjų spindulių termometru ausyje. Tiksliausiais laikomi matavimai tiesiojoje žarnoje ir vidinėje ausyje, nes taip matuojant aplinkos įtaka yra mažiausia. Normali organizmo temperatūra matuojant tiesiojoje žarnoje yra 36 -37°C.

SVARBU:

Naujagimių, kūdikių termoreguliacinis mechanizmas dar neveikia taip, kaip suaugusių, juos gerokai labiau veikia aplinkos temperatūra. Jei kūdikio temperatūra yra šiek tiek pakilusi (~37.5°C), greičiausiai vaikas yra perrengtas ar per šiltai apklotas. Jei kūdikis niurzga, riečiasi į gemalo pozą, jam gali būti per šalta.

Karščiavimas: kada sunerimti?

Karščiavimas, fiziologinis atsakas, kuriam būdingas kūno temperatūros pakilimas virš normalaus paros svyravimų, yra viena dažniausių vaikų medicininių konsultacijų priežasčių. Paprastai karščiavimas reiškia aukštesnę nei 38 °C temperatūrą.

Kaip jau minėta, temperatūra gali būti pakilusi nebūtinai dėl ligos. Pavojinga, galinti pažeisti smegenis yra temperatūra, aukštesnė nei 42°C, tačiau tai retas reiškinys net ir sergant ūmiomis infekcinėmis ligomis. Mažų vaikų tėvams būtų pravartu žinoti ir apie karščiavimo sukeltus traukulius bei ką daryti jiems prasidėjus. Šie traukuliai gali ištikti ~6 mėn. - 5 metų vaikus, kai temperatūra pakyla ženkliai ir staiga. Pati savaime pakilusi temperatūra nėra blogai: karščiavimas yra svarbi apsauginė organizmo funkcija, kovojanti su infekcija. Tikrai ne visuomet reikia bandyti ją sumažinti.

Karščiavimo fobija

Tėvams ir globėjams karščiavimas yra labiausiai gąsdinantis simptomas kūdikiams. Tėvai dažnai mano, kad karščiavimas gali sukelti žalą smegenims, traukulius, netgi mirtį, nors tam įrodymų nėra. Nurodant nerimą dėl karščiavimo ir įvardijant klaidingas karščiavimo baigtis, vartojamas terminas - karščiavimo fobija.

Ką turėtų žinoti tėvai

Naujausi tyrimai rodo, kad karščiavimo mažinimo priežastis pirmiausia turėtų būti vaiko, patiriančio diskomfortą, nuraminimas. Tačiau tėvai, norėdami jaustis saugiau ir išvengti galimos žalos, stengiasi sumažinti karščiavimą, todėl karščiavimą mažinamieji vaistai vartojami dažniau nei rekomenduojama, net esant žemai temperatūrai.

Karščiavimas nėra liga, o iš tikrųjų yra fiziologinis mechanizmas, turintis teigiamą poveikį, kovojant su infekcija. Karščiavimas stabdo bakterijų ir virusų augimą bei dauginimąsi, padidina neutrofilų gamybą ir T-limfocitų proliferaciją, padeda organizmo ūminės fazės reakcijai. Kūno temperatūros pakilimas ne visada koreliuoja su ligos sunkumu. Dauguma karščiavimų epizodų yra trumpalaikiai bei gerybiniai ir iš tikrųjų gali apsaugoti.

Vienas iš kūno temperatūros mažinimo privalumų yra paciento diskomforto ir skysčių netekimo sumažinimas. Sumažinus kūno temperatūrą, sumažėja dehidratacijos atsiradimo galimybė. Tai susiję su pagreitėjusia medžiagų apykaita, deguonies suvartojimu, anglies dioksido gamyba ir padidėjusiais širdies ir kraujagyslių bei plaučių sistemų poreikiais.

Nepaisant klinikinių gairių apie teisingą simptominio karščiavimo valdymą, keli tyrimai atskleidė netikslias tėvų, globėjų žinias ir netinkamą elgseną. Karščiavimo valdymui didelę įtaką daro nerealus ir nepagrįstas susirūpinimas dėl galimos žalos, kurią gali sukelti pakilusi kūno temperatūra.

Hipotermija: kada kūno temperatūra per žema?

Pasak šeimos gydytojo Audriaus Stankevičiaus, žemesnė nei norma kūno temperatūra sergant dažnai rodo organizmo kovą su infekcija ir netinkamą šilumos reguliavimą. Jei organizmas sunkiai kovoja su infekcija, tai gali paveikti šilumos reguliavimą ir lemti temperatūros kritimą.

Labai žema kūno temperatūra turėtų kelti didelį susirūpinimą, kadangi gali sukelti rimtas problemas ir netgi mirtį. Hipotermija laikoma kūno temperatūra, kuri yra žemiau 35oC. Kūno temperatūra stipriai nukrenta ilgai pabuvus šaltame ore ar vandenyje. Taip pat stiprų temperatūros sumažėjimą gali lemti alkoholio, narkotikų vartojimas ar tam tikros ligos, pavyzdžiui, diabetas ar nepakankama skydliaukės veikla.

Be to žemą kūno temperatūrą gali lemti infekcija. Tai pasitaiko naujagimių ar pagyvenusių žmonių tarpe, taip pat gležniems, išsekusiems žmonėms.

Kada kreiptis į gydytoją?

„Kartais nukritusi kūno temperatūra gali būti sunkesnės sveikatos problemos ženklas, todėl rekomenduojama pasitarti su gydytoju, ypač jei temperatūros pokyčiai yra intensyvūs, ilgai neišnyksta arba yra susiję su tokiais simptomais kaip dusulys, galvos skausmas arba tachikardija - širdies susitraukimų dažnio padidėjimas“, - teigia A. Stankevičius.

Kaip teisingai matuoti kūno temperatūrą?

Svarbu atsiminti, kad kiekvienas organizmas yra unikalus, todėl, jei kyla abejonių arba pastebimi naujai atsiradę, išskirtiniai simptomai, lydintys pakilusią ar nukritusią kūno temperatūrą, visada geriausiai pasitarti su sveikatos specialistu.

Vaistininkė R. Truncė sako pastebinti, kad pasitaiko žmonių, kurie esant ne „įprastai“ 36,6 °C temperatūrai sunerimsta ir jau ieško ligos, net jei jaučiasi gerai. Iš tiesų kiekvieno žmogaus vidutinė kūno temperatūra gali skirtis, be to, ji gali kisti ir skirtingu paros metu, todėl iš vienintelių kūno temperatūros rodmenų daryti išvadų negalima.

Norint sužinoti savo tikrąją kūno temperatūrą, ją reikėtų matuoti neturint jokių negalavimų bent 3-5 kartus per dieną 2 savaites. Taip pamatysite aiškią tendenciją ir žinosite, kokiais atvejais jūsų kūno temperatūra jau nebėra normali.

Prieš matuodami temperatūrą, bent 20-30 minučių nerūkykite, nevalgykite, negerkite šiltų ar šaltų gėrimų.

Termometrai

• Elektroninis termometras: yra plastikinis, pailgos formos. Elektroniniame termometre yra ekranas, taip pat temperatūros matavimo daviklis. Šiuos termometrus galite naudoti burnos, pažasties, išangės temperatūrai matuoti. Juos lengva naudoti.
• Ausies termometras: taip pat plastikinis, tačiau gali būti įvairių formų.
• Čiulptuko formos termometras: ortodontinio čiulptuko formos termometras pritaikytas specialiai vaikų temperatūrai matuoti.
• Bekontaktis skaitmeninis termometras: matuoja temperatūrą, nesiliečiant su kūnu.

Išsirinkę tinkamiausią termometrą, visų pirma atidžiai perskaitykite informacinį lapelį, kaip jis turėtų būti naudojamas.

tags: #busto #temperaturos #normos