Šiais laikais civiliniai teisiniai santykiai yra sudėtingi, todėl juos būtina reguliuoti taip, kad nebūtų sudaromos prielaidos vienam asmeniui įgyvendinant civilines subjektines teises kartu paneigti kitų subjektų teises ar teisėtus interesus. Socialiniai konfliktai turėtų būti sprendžiami panaudojant optimalias asmens susitarimo galimybes, paisant sąžiningumo ir protingumo principų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 1.2 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, užkertantis kelią piktnaudžiauti teise. Neleistinumas piktnaudžiauti savo teise detalizuojamas 1.137 str. 3 d., kurioje numatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise.
LR CK 1.137 str. yra įtvirtintas bendro pobūdžio draudimas, taikomas tada, kai specialiais atvejais draudimas nėra reglamentuotas kitaip. Teismai, vadovaudamiesi principu "lex specialis derogat legi generali", taiko konkretaus pobūdžio specialiąsias teisės normas, kurios išsamiau reglamentuoja atitinkamus civilinius teisinius santykius.
Svarbu paminėti, kad piktnaudžiavimas teise yra tema, kuriai Lietuvos teisinė literatūra iki šiol neskyrė pakankamai dėmesio. Atsižvelgiant į tai, kad piktnaudžiavimo teise institutas nėra išsamiai nagrinėtas Lietuvos teisinėje literatūroje, būtina pateikti Lietuvos teismų praktikos analizę, siekiant atskleisti piktnaudžiavimo teise instituto funkcionalumą Lietuvos civilinėje apyvartoje.
Darbo tikslas - išsamiai ir sistemiškai išanalizuoti ir įvertinti, kaip yra taikomas draudimas piktnaudžiauti teise Lietuvos teismų praktikoje, bei nustatyti aktualiausias teorines ir praktines šio instituto aiškinimo ir taikymo problemas. Taikomas sisteminės analizės metodas, kuris naudojamas siekiant tinkamai išsiaiškinti teisines nuostatas. Pagrindinis empirinis tyrimo metodas visame magistro darbe yra dokumentų analizės metodas.
Piktnaudžiavimo teise problema yra ne tipinė ir daugeliu atveju iškylanti paradoksaliose situacijose. Vienais atvejais drastiškas teisės savo teisės įgyvendinimas laikomas neteisėtu, t.y. piktnaudžiavimu teise, kitais - ne. Asmuo įgyvendina civilines subjektines teises, siekdamas patenkinti savo poreikius.
Dar senovės Romos teisininkai susidurdavo su tuo, kad asmuo įgyvendindamas jam suteiktą civilinę subjektinę teisę padarydavo žalą kitiems asmenims. Kiekvienas žmogus galėjo veikti vadovaudamasis tik savo interesais, pavyzdžiui, galėjo pastatyti savo sklype aukštą namą, kuris užstos šviesą kaimynui, o kiti savo interesais tegul rūpinasi patys. Nuostata buvo įtvirtinta teisine formule, kad piktnaudžiavimas yra neleistinas (malitiis non est indulgendum).
Reikia pripažinti, jog teisminė praktika, susijusi su šiuo institutu, daugelyje valstybių yra labai nedidelė. Ne išimtis ir teisės mokslas, kur šis institutas kelia daug prieštaravimų ir diskusijų dėl chicane vertinimo. Nesutariama dėl daugelio aspektų: ar visuomet turi būti veikiama piktybiškai, ar įmanoma įvykdyti chicane ir aplaidžiai elgiantis, t.y. ėmus veiksmus, kurių rezultatas yra pakenkti kitam asmeniui. Reikia įrodyti, kad asmuo turėjo tik vienintelį tikslą sukelti žalą kitam asmeniui, ar šis tikslas egzistuoja kartu su kitais šalutiniais ketinimais, svarstoma ar sukelta žala gali pasireikšti tiek materialiniais, tiek moraliniais nuostoliais.
Paminėtina, kad daugeliu atveju, praėjus keleriems metams po įtvirtinimo piktnaudžiavimo teise tik chicane forma pastebėta, kad nuostata nėra labai veiksminga. Pagrindiniai argumentai buvo, kad chicane atveju labai sunku įrodyti žalą bei kvestionuotina šios nuostatos veikimo apimtis, t.y. siauras piktnaudžiavimo teise traktavimas neapėmė atvejų, kuomet naudojantis ...
Ilgalaikio turto apskaita
Materialusis ilgalaikis turtas - tai žmogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas. Ilgalaikis turtas, tai materialus turtas, kurio naudingas eksploatavimo laikotarpis ilgesnis negu vienas ataskaitinis laikotarpis - naudojamas pajamoms uždirbti ilgiau nei vienerius metus.
Priskyrus turtą ilgalaikio turto rūšiai, atkreipiamas dėmesys ir į jo kainą. Materialus turtas, kuris teikia įmonei ekonominės naudos, naudojamas ilgiau negu vienerius metus ir kurio įsigijimo ar pagaminimo savikaina yra ne mažesnė už įmonės nustatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę.
Ilgalaikį turtą įmonė apskaitoje užregistruoja suskirstytą pagal paskirtį: žemė, pastatai, transporto priemonės, mašinos, kiti įrenginiai, išperkamoji nuoma, išankstiniai apmokėjimai ir kitas ilgalaikis turtas.
Apskaitos politika
Apskaitos politika - tai apskaitos principai, taisyklės ir įvairūs metodai, kurie skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti. Būtent apskaitos politika lemia finansinės apskaitos informacijos patikimumą. Įmonės pačios turi pasirinkti ir taikyti apskaitos politiką taip, kad finansinė atskaitomybė teisingai atspindėtų įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus.
Skirtingų apskaitos metodų pasirinkimas netiesiogiai gali nulemti įvairių finansinės atskaitomybės vartotojų priimamus sprendimus, tad įmonės vadovybė, formuodama apskaitos politiką, turi atsižvelgti į daugelio apskaitos informacijos vartotojų poreikius, siekti racionalumo apskaitoje ir vidaus kontrolėje. Įmonės apskaitos politika - tai būdas pačiam verslui nustatyti sau patogią tvarką nesistemingai, o kartais prieštaringai reglamentuotoje apskaitoje.
Atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais, įmonės vadovas parenka ir patvirtina įmonės apskaitos politiką, kitaip tariant, apskaitos principus, metodus ir taisykles, skirtas apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti.
Skaidri apskaitos sistema
Norint, kad Jūsų apskaitos sistema veiktų skaidriai, savo veikloje būtina vadovautis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtintomis Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklėmis ir kitais teisės aktais, ministro patvirtintais nuostatais, pareigybių aprašymais.
Siekiame tikslumo, skaidrumo, pažangos ir profesionalumo veikloje, todėl apskaitos sistemų programavimas dar nebuvo toks patogus, paprastas, o svarbiausia kokybiškas ir patikimas. Apskaitos sistemos tvarkymas galimas ir nuotoliniu būdu, viskas pagal Jūsų poreikius - Added Value paslaugas pritaikome pagal kiekvieno individualius poreikius, nes technologijos suteikia galimybę veiksmingai komunikuoti, kad ir kur bebūtumėte!
Apskaitos registrai
Apskaitos praktikoje ūkinių operacijų duomenims grupuoti ir kaupti pagal sąskaitas ir šiai informacijai saugoti naudojamos specialios formos, dar vadinamos apskaitos registrais. Apskaitos registrai, tai išvestinė informacija, kurią mes gauname suvedus pirminę informaciją.
Buhalterinei apskaitai naudojami įvairūs apskaitos registrai. Juos galima sugrupuoti pagal keletą požymių: pagal tipą, pavidalą, įrašų pobūdį, duomenų detalumą, sandarą, užpildymo būdą ir pan. Kokios apskaitos registrų sistemos naudojamos įmonėse apskaitai tvarkyti, visų pirma priklauso nuo taikomos sąskaitybos sistemos, kurios yra susijusios su paprasto ar dvejybinio įrašo naudojimu.
Paprastąją apskaitą taikančioms įmonėms reikia mažai ir nesudėtingų registrų, o tuo tarpu daugiau ir sudėtingesnių registrų reikia taikant dvejybinę apskaitos sistemą.
Pajamų apskaita
Pajamos, tai iš įmonės ekonominės veiklos gauti ar gautini pinigai bei kitas turtas. Pajamos nustatomos pardavus produkciją bei suteikus paslaugas, perpardavus prekes arba nustačius iš kitos įmonės veiklos gautinas sumas nepriklausomai nuo pinigų gavimo laiko.
Pajamos didina įmonės turtą, o jų perviršis, palyginus su atitinkamomis sąnaudomis, sudaro pelną. Tad pajamų didinimas yra reikšmingas įmonės turto ir pelno didinimo veiksnys, todėl įmonės pajamos yra labai svarbus finansinės apskaitos objektas.
Į pajamas įeina tik pačios įmonės gautos ir gautinos bendrosios ekonominės naudos įplaukos. Trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos nėra įmonės gaunama ekonominė nauda ir nepadidina įmonės nuosavybės bei neįtraukiamos į pajamas. Pajamos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu: apskaitoje registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą.
Suminė darbo laiko apskaita
Suminė darbo laiko apskaita, tai darbo užmokesčio apskaičiavimo būdas, kuris įvedamas esant būtinumui. Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, tada dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų. Suminė darbo laiko apskaita dažniausiai pasitaiko parduotuvėse, kada nustatomas darbo valandų kiekis per ataskaitinį laikotarpį (mėnuo, du, ar trys).
Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo užmokestis mokamas už faktiškai išdirbtą laiką. Darbdavys turi teisę per kiekvieną apskaitinio laikotarpio mėnesį mokėti pastovų darbo užmokestį, nepaisydamas faktiškai išdirbtos darbo laiko normos, o galutinį atsiskaitymą už darbą per apskaitinį laikotarpį pagal faktinius duomenis atlikti apmokėdamas už darbą paskutinį apskaitinio laikotarpio mėnesį.
Gautos paramos apskaita
Parama teikiama visuomenei naudingiems tikslams, o biudžetinėms įstaigoms - jų nuostatuose nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti. Paramos gavėjais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti: labdaros ir paramos fondai; biudžetinės įstaigos; asociacijos; viešosios įstaigos; religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai; tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai ar padaliniai; kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas.
Paramos gavėjai, per kalendorinius metus iš vieno paramos teikėjo gavę didesnę negu 15 000 Eur paramos sumą, teikia VMI gautos paramos mėnesio ataskaitas. Mėnesio ataskaitos teikiamos už tą mėnesį, per kurį nuo kalendorinių metų pradžios iš to paties paramos teikėjo gautos paramos suma viršija 15 000 Eur, ir už kiekvieną toliau einantį tų kalendorinių metų mėnesį, per kurį iš to paties paramos teikėjo gaunama parama. Atitinkamo mėnesio ataskaita teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai turi būti pateikta iki kito mėnesio 15 dienos.
Lizingo apskaita
Lizingas, tai ilgalaikis kreditas, kai išnuomoto turto savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gauna palūkanas. Lizingo objektas gali būti gamybinės paskirties kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas: pastatai, pramoniniai įrenginiai, automobiliai, sunkvežimiai, kompiuterių ir informacinė technika, organizacinė technika, parduotuvių įranga ir apipavidalinimas ir kita.
Lizingo apskaitą reglamentuoja 20 VAS ,,Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“. Lizingo pagrindas yra ilgalaikė nuoma, kurią įmonei, lizingo gavėjai suteikia bankas, lizingo objektą gaminanti įmonė ar lizingo kompanija, vadinama lizingo davėju. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, lizingo davėjas perka įrengimą, mašinas, kitą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą ir išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokėjimų sumą, kurią šis moka per visą sutarties laiką.
Lizingo apskaitoje registruojamas lizingas, jei sutartyje yra bent vienas iš šių kriterijų: lizingo laikotarpio pabaigoje nuosavybės teisė į turtą pereina lizingo gavėjui; lizingo laikotarpis trunka didesniąją turto ekonominio tarnavimo laiko dalį. Laikotarpis turėtų būti ne trumpesnis kaip 75% turto ekonominio tarnavimo laiko; lizingo laikotarpio pradžioje įmokų vertė sudaro ne mažiau kaip 90% turto tikrosios vertės; turtas yra specifinės paskirties, tad neatlikus didesnių pakeitimų jį naudoti gali tik lizingo gavėjas.
Kuro apskaita
Transporto kuro sąnaudos teisingai gali būti pagrįstos pagal nustatytas kuro sąnaudų normas, atitinkamai pagal kelionių lapuose įregistruotus kelionių maršrutus arba tikslines išvykas. Atsižvelgdamos į veiklos pobūdį, transporto priemonių ir jomis pervežamų krovinių rūšis, transporto priemonių naudojimo sąlygas, kelionių tikslus, įmonės ar organizacijos gali pačios nustatyti, kokiais dokumentais turi būti įforminama kelionė ir kuro sunaudojimas.
Be abejonės, įmonėms, turinčioms transporto parką, aktualu sumažinti kuro kaštus bei padidinti jų efektyvumą, todėl dažnai kuro apskaitos tvarkymas įmonėje būna perduotas specializuotai įmonei - patikimi ir savo darbą išmanantys specialistai padeda išvengti dyzelinio kuro vagysčių, užkerta kelią kuro švaistymui ir nuostoliams, taip pat tikslūs matavimai būtini analizei ir tolimesniems veiksmams.
Prekių apskaita
Prekės yra turtas, pirktas perparduoti, ir įmonės pagaminta produkcija, skirta parduoti. Prekių apskaita - buhalterinės apskaitos dalis, susijusi su prekėmis, kuri susideda iš ūkinių operacijų fiksavimo pirminiuose dokumentuose, apskaitos registruose ir buhalterinėse sąskaitose.
Prekės sudaro didžiąją prekybinių įmonių apyvartinio turto dalį. Įvertinant prekes neišvengiama ir klaidų, kurios turi didelį ir ilgalaikį poveikį - netiksliai užregistruojamos pajamos, netiksliai apskaičiuojami ir sumokami mokesčiai. Taip pat keliama didelė grėsmė ir kitų susijusių apskaitos duomenų teisingumui.
Teisinga ir tiksli prekių apskaita bei jos pagrindu parengta finansinė atskaitomybė padeda informacijos vartotojams priimti efektyvius ekonominius sprendimus, tad jei neturite kam patikėti vesti prekių apskaitos ar pačiam trūksta kvalifikacijos, tai atlikti - Added Value padės sutvarkyti Jūsų prekių apskaitos programą.
Gamybos apskaita
Valdymo apskaita, tai informacijos, kuri yra reikalinga ūkio subjektui valdyti, rinkimas, klasifikavimas, įvertinimas ir pateikimas. Gerai tvarkoma valdymo apskaita gali padėti atsakyti į konkrečius klausimus: Kokia produkto savikaina, ar tikslinga šį produktą gaminti? Kokios bei kokio dydžio išlaidos susidarė tam tikruose įmonės padaliniuose? Kokios jų susidarymo priežastys? Kokioms problemomis reikia skirti daugiau dėmesio? Valdymo apskaitos informacija yra komercinė paslaptis ne tik išorės vartotojams, bet ir darbuotojams, kurie neturi tiesioginio ryšio su sprendžiama problema.
Daugelyje gamybos įmonių gamybos apskaita užima nemažai darbo laiko, todėl reikalingi specialiai tam darbui atlikti apskaitos darbuotojai. Kol duomenys įvedami rankiniu būdu į apskaitos sistemą jie pasensta, todėl duoda mažai naudos gamybos valdymo sistemai. Kuomet įmonės netenkina įprasta apskaita vien...
Seniūnaičių išmokos, susijusios su jų veikla savivaldybėje
Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 3 nustatyta, kad šis sprendimas įsigalioja 2025 m. Pripažintas netekusiu galios Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. TS-221 „Dėl seniūnaičių išmokų, susijusių su jų veikla savivaldybėje, apmokėjimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
Transporto išlaidoms - seniūnaičio veiklai naudojamų transporto priemonių degalams įsigyti, viešojo transporto bilietams savivaldybės teritorijos ribose įsigyti. Išlaidas patvirtinantys dokumentai turi būti išrašyti seniūnaičio vardu ir atitikti Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams (kasos čekiai, kvitai, sąskaitos faktūros, sutartys, mokėjimo pavedimai ir kt.).
Užpildyta ataskaitos forma vieną kartą per metus, nuo lapkričio 1 d., bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 1 d., pateikiama atitinkamos seniūnijos seniūnui, kuris šią ataskaitą įvertina, ne vėliau kaip kitą darbo dieną suderina arba motyvuotai atsisako derinti. Seniūnui nesuderinus seniūnaičio pateiktos ataskaitos arba seniūnaičiui Aprašo 8 punkte nustatyta tvarka iki nustatyto termino nepateikus ataskaitos ir/ar išlaidas patvirtinančių dokumentų, seniūnaičio patirtos išlaidos nekompensuojamos.
Jei asmuo seniūnaičio statusą turėjo ne visus metus, kompensacijos dydis apskaičiuojamas proporcingai laikotarpiui, kai asmuo turėjo seniūnaičio statusą. Kompensacija seniūnaičiui išmokama pervedant lėšas į seniūnaičio ataskaitoje nurodytą banko sąskaitą.
Nuasmeninta nutartis baudžiamojoje byloje
Kasacinis teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 226 straipsnio 2 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda, 222 straipsnio 1 dalį - 140 MGL (5272,40 Eur) dydžio bauda.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų nuosprendžius dėl jo nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - BK 226 straipsnio 2 dalį. Kasatoriaus manymu, teismų nuosprendžiuose nepateikta įtikinamų ir nekeliančių abejonių įrodymų, pagrindžiančių 5000 Lt (t. y. 1448,1 Eur) kyšio reikalavimą ir jo priėmimą.
Nuteistojo manymu, teismo sprendimas atleisti Ž. I. (vienintelę liudytoją, kurios parodymais grindžiama kito kaltinamojo kaltė) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra ydingas, nesuderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatomis.
Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai, skirdami ypač griežtą bausmę, suvaržė Konstitucijos garantuotas kaltinamojo teises į teisingą bausmę ir teisingą nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, buvo akivaizdžiai palankus vienai proceso šaliai - valstybiniam kaltintojui, o apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismo precedento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012) ir pažeidė bendruosius bausmių skyrimo pagrindus.
Įmonės steigimas
Nusprendus kurti įmonę ir pasirinkus norimą teisinę formą (uždaroji akcinė bendrovė, mažoji bendrija, viešoji įstaiga, individuali įmonė ar kt.), reikia paruošti ir surinkti visą paketą dokumentų bei atlikti nemažai paruošiamųjų darbų. Viena populiariausių teisinių formų Lietuvoje yra uždaroji akcinė bendrovė (UAB). Tai bene geriausia teisinė forma verslui vystyti ir plėtoti. Steigti UAB gali fiziniai asmenys ir/ar įmonės.
UAB tikslas yra pelno siekimas, o įstatinis kapitalas padalytas į dalis (akcijas). Svarbiausius sprendimus UAB akcininkai priima balsavimu. Kiekviena akcija suteikia vieną balsą, todėl balsuojant visuotiniame akcininkų susirinkime didžiausią įtaką turi daugiausia akcijų įsigijęs asmuo. UAB turi būti vienasmenis valdymo organas - vadovas, bet gali būti sudaromas ir kolegialus valdymo organas - valdyba. Akcininkų skaičius yra ribojamas iki 250.
tags: #ar #mb #savininkas #garantuoja #ir #savo