Jaunystė - tai laikotarpis, kai žmogus atranda savo tikrus pomėgius, susiformuoja jo asmenybė ir požiūris, lygiagrečiai kovojant su savo paties jausmais.

Kiekvienam asmeniui jaunystė ar paauglystė yra sunkus, savęs pažinimo laikotarpis.
Visuomenės spaudimas ir lūkesčiai
Jauniems žmonėms gyventi nelengva, nes visuomenė jiems primeta gyvenimo būdą ir vertybes.
Jiems keliami dideli reikalavimai, siekiant puikios ateities.
Didžioji dalis visuomenės mano, jog kiekvienas žmogus turi pabaigti mokyklą, universitetą, sukurti šeimą.
Tik tada, kai turi tvirtą pagrindą po kojomis, gali atsipalaiduoti, keliauti ir kitaip pramogauti.
O viso to norisi, kaip tik dabar.
Todėl atsiranda noras maištauti, kovoti su nusistovėjusia tvarka ir įrodyti savas tiesas.
Tačiau tikrais kovotojais tampa tik patys drąsiausi.
Taigi, pernelyg dideli visuomenės lūkesčiai, jaunuolių atžvilgiu, kelia nepasitenkinimą, norą prieštarauti.
Houldenas Kolfildas - maištaujantis paauglys
Toks paauglys, maištautojas, vaizduojamas Dž. Selindžerio romane „Rugiuose prie bedugnės“.
Jaunasis Houldenas Koltfildas nori būti savo laimės kalvis.
Jis pasirenka kitokį, neįprastą gyvenimo būdą.
Tokios visuomenės normos Houldenui visiškai nepriimtinos.
Jis neapkenčia nusistovėjusios gyvenimo rutinos, mokyklos, miesto, kuriame gyvena.
Jis kviečiasi Selę keliauti su juo, gyventi palapinėse, turistinėse stovyklavietėse kol yra pinigų, o tik vėliau galvoja apie namelį prie upokšnio ir santuoką.
Jo nuomone, kol jis baigs universitetą, tų gražių vietų gali ir nebelikti.
Savo vietą pasaulyje sunku atrasti bet kuriam jaunuoliui.
Rugių gaudytojas | Santrauka ir analizė | JD Salinger
Aplinkos ir draugų įtaka
Jaunystės laikotarpiu žmogaus pasirinkimus ir įsitikinimus labiausiai įtakoja aplinka ir draugų ratas.
Jaunas žmogus pats nežino ko nori, pastoviai yra neapsisprendęs, todėl vienintelė išeitis belieka sekti kito žmogaus pavyzdžiu, dažniausiai draugo, o tėvai, aišku, lieka pašonėje, nes tipiškas paauglys niekada nesutaria su tėvais.
Jaunam žmogui sunku išlikti savimi, dėl pastovaus tėvų spaudimo.
Tėvai jaučiasi atsakingi už vaiką ir jo ateitį, tai pilnai suprantamas dalykas, bet dažnai jis pasiekia kraštutinumą, kai būtent tėvai nusprendžia vaiko ateitį ir būną įsitikinę, kad viena ar kita sritis yra svarbiau už vaiko mėgstamą sritį.