Planuojant būsto remontą, dažnai kyla klausimų dėl sienų griovimo, ypač daugiabučiuose namuose. Svarbu žinoti, ar komunalininkai turi teisę griauti buto sieną, kokie leidimai reikalingi ir kaip elgtis, jei kyla ginčų su kaimynais. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su statybomis ir rekonstrukcijomis Lietuvoje.
Būsto remonto darbai: ką reikia žinoti?
Būsto remontas - smagus, tačiau kartu ir daug iššūkių keliantis projektas, kurio metu gyventojams tenka susidurti su įvairiausiais techniniais bei teisiniais klausimais. Prieš pradedant bet kokius būsto remonto darbus pirmiausia rekomenduojama nuspręsti, kokie darbai bus atliekami. Pasitaiko senų daugiabučių butų savininkų, kurie planuodami remonto darbus nusprendžia keisti buto išplanavimą ir, pavyzdžiui, sujungti svetainę su virtuve.
Laikančiosios sienos: ar galima griauti?
Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar norima išgriauti siena yra ne laikančioji. Jei pastatas pastatytas ir eksploatuojamas, rekomenduojame buto išplanavimą palikti tokį, koks buvo numatytas daugiabučio namo projekte. Griaunat, ardant sienas keičiasi pastato apkrovos, didėja trūkių pastato sienose susiformavimo, pastato griuvimo rizika. Jei visgi labai norima buto išplanavimą pakeisti, prieš tai turi būti įvertinama esama pastato būklė, planuojamų atlikti darbų įtaka kitoms pastato konstrukcijoms, parengtas techninis darbo projektas.
Leidimai ir baudos už savavališkus darbus
Atliekant remonto darbus neturint iš anksto išduoto leidimo gresia baudos. Savavališkai atliekant paprastąjį remontą teks susimokėti nuo 300 Eur iki 600 Eur baudą, tuo tarpu be leidimų atliekamas kapitalinis remontas daugiabučiame name užtraukia baudą iki 2300 Eur.
Radiatorių keitimas daugiabučiuose
Vienas iš dažnų remonto darbų - radiatorių keitimas ar taisymas. Tokius darbus reikėtų planuoti pavasarį po šildymo sezono pabaigos arba ankstyvą rudenį, prieš šildymo sezono pradžią. Senuose daugiabučiuose keičiant radiatorius šildymo sezono metu reikia atjungti visą pastato šildymo sistemą, iš radiatorių išleisti termofikatą, pabaigus darbus vėl juo užpildyti, atlikti papildomus nuorinimo darbus. Šie darbai ne tik papildomai kainuoja, bet ir sukelia didelių nepatogumų viso namo gyventojams. Naujos statybos namuose šildymo sistema užsukama tik butui, tad šildymo sezono metu pakeisti radiatorių tokie bute yra paprasčiau.
Triukšmo prevencija remonto metu
Pirmiausia, atliekant remonto darbus, būtina atsižvelgti į miesto savivaldybėje galiojančias triukšmo prevencijos taisykles. Štai, pavyzdžiui, Vilniuje remonto darbai, kurie kelia triukšmą, gali būti vykdomi darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 17 val. Tuo tarpu Kaune darbus atlikti galima ilgiau - iki 22 val.
Graži bendruomenių praktika nurodyti ir būsto savininko ar remontą atliekančio darbų vadovo kontaktinį telefono numerį tam, kad nusiskundimų ar klausimų turintys kaimynai galėtų kreiptis tiesiogiai, o ne ieškoti pagalbos institucijose.
Bendrųjų patalpų tvarka
Kitas svarbus niuansas - bendrųjų daugiabučio namo patalpų tvarka. Būsto remontą atliekantys turėtų patys pasirūpinti laiptinių, liftų ir kitų bendrųjų patalpų, švara.
Ką daryti, jei kaimynas neteisėtai naudojasi jūsų žeme?
Lietuvoje dažna situacija, kad kaimynas neteisėtai naudoja daugiau žemės, nei jam priklauso - t.y. “atima” ar kitaip savo tikslais išnaudoja ir dalį kaimyninių sklypų žemės. Pirmiausia, su kaimynu verta pamėginti susitarti geruoju. Jei pavyks būtina pasirašyti sutartį (kitaip kaimynas galės sakyti, kad nieko nesitarė).
- Kad kaimynas jums mokėtų periodiškai (pvz.
- Leisti tam tikru būdu naudotis svetimu sklypu ar jo dalimi (t.y.
Nepavykus susitarti, galite kaimyną skųsti. Taip pat įmanoma mėginti situaciją spręsti pačiam - pavyzdžiui, perkelti tvorą, jei kaimynas ją pastatė ne vietoje. Tačiau čia yra pavojus, kad jums pačiam skirs baudą už savavaldžiavimą (ypač jei kaimynas žemę užėmęs jau seniai ir jūs ilgai nieko nedarėte). Prieš skundžiantis institucijoms būtina pasiruošti - surinkti informacijos apie savo ir kaimyno sklypus, kaimyno daromus pažeidimus, nepavykusius mėginimus su juo tartis. Reikės planų, nuotraukų, kitų dokumentų.
| Veiksmas | Aprašymas |
|---|---|
| Susitarimas su kaimynu | Pirmas žingsnis - bandyti susitarti geruoju ir pasirašyti sutartį. |
| Skundas institucijoms | Jei susitarti nepavyksta, galima skųsti kaimyną. |
| Savarankiškas problemos sprendimas | Galima perkelti tvorą, bet rizikuojama gauti baudą už savavaldžiavimą. |
- Nustatyti tikslią ribą tarp sklypų (kai ji neaiški / ginčijama).
- Kompensuoti už svetimo sklypo naudojimą (pvz.
Atkreiptinas dėmesį, kad, pavyzdžiui, jums pareiškus reikalavimą uždrausti neteisėtai naudotis jūsų sklypu, kaimynas gali reikšti reikalavimą (priešieškinį) leisti jam tam tikru būdu naudotis jūsų sklypu (t.y. nustatyti servitutą). Viena dažniau pasitaikančių išimčių: atvejai, kai į kaimyno sklypą negalima patekti kitaip, kaip tik per aplinkinius sklypus (t.y. kaimyno sklypas iš visų pusių apsuptas sklypų ar vandens telkinių ir nėra šalia kelio). Tokiu atveju teismas ir turėtų nustatyti servitutą, leidžiantį kaimynui į savo sklypą važiuoti per svetimą (pvz. jūsų) žemę. Tačiau jeigu kaimynas pats padarė, kad negalėtų patekti į savo sklypą (pvz.
Ką daryti, jei namas stovi ant sklypo ribos?
Jei gyvenate sename name, kuris ribojasi su kaimyno žemės sklypu ir namo siena eina beveik tiesiai per jo ribą, jums negresia namo nugriovimas, jei namas pastatytas seniai ir teisėtai. Net jei kaimynas paduotų į teismą, jūsų namas yra teisėtas, nors ir stovi ant sklypo ribos. Kaip suprantu, sklypo ribos atsirado vėliau, nei pats namas, todėl kaimynas yra neteisus ir jūs namo neturėsite griauti. Net jei norėtumėte namui padaryti rekonstrukciją jums nereikėtų net kaimyno sutikimo gauti, nes:
STR 1.05.01:2017 7 priedas BESIRIBOJANČIŲ ŽEMĖS SKLYPŲ (TERITORIJŲ) SAVININKŲ AR VALDYTOJŲ RAŠYTINIŲ SUTIKIMŲ PRIVALOMUMO ATVEJAI 8. Statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.
Remiantis galiojančiu reglamentu, manau, kad kaimynas neturi teisės reikalauti, kad jūs namą nugriautumėt, nes namas buvo pastatytas net anksčiau nei buvo suformuotas sklypas, todėl namo buvimas taip, kaip jis stovi dabar nepažeidžia jokių įstatymų ar kitų teisės aktų. Norėdami gauti išaiškinimą konkrečiai jūsų atveju galite kreiptis į statybos inspekciją (VTPSI - valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija), kad specialistas išnagrinėjęs visus jūsų turimus dokumentus konstatuotų faktą apie jūsų namo teisėtumą. Rūpesčiai prasidės kai Jūs norėsite rekonstrukcijos. Dabar, namas pastatytas, sklypas suformuotas, jeigu kokios nors pastato konstrukcijos (karnizas, balkonas ar pan.) neįlenda į kaimyno sklypą-jaudintis neverta.