Statybų projektai dažnai yra sudėtingi ir reikalaujantys daug žinių bei atsakomybės. Ne paslaptis, kad statybos aikštelėje pagrindinės rolės tenka statybos vadovui ir techniniam prižiūrėtojui, nors statybos rangos sutartis ir yra sudaroma tarp rangovo ir užsakovo. Šiame straipsnyje aptariama statybos vadovo atsakomybė, remiantis Lietuvos teismų praktika ir teisės aktais.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Teisės katedros vedėjas prof. dr. pažymi, kad statybos vadovas ir techninis prižiūrėtojas atlieka labai svarbų vaidmenį visuose statybos etapuose, lemiantis projekto sėkmę. Jų paslaugos būtinos kiekvienam statybų projektui. Jie ne tik atlieka darbų priežiūrą, stebėjimą, bet ir atitiktį projektui bei teisės aktų reikalavimams. Jų kontrolė padeda išvengti galimų nesėkmių ar nesklandumų, o tai leidžia projektui vykti sklandžiai, užtikrinant ne tik projekto kokybę, bet ir saugumą.
Vienas iš pagrindinių statybos darbų vadovo uždavinių - statybos darbų koordinavimas ir bendrą statybos proceso kontrolę. Darbų vadovas sprendžia iškilusias problemas, užtikrina atitikties projektui užtikrinimą ir kad darbai būtų atliekami ne tik kokybiškai, bet ir efektyviai, laikantis visų normatyvų, taisyklių bei techninių projektų. Tai padeda užtikrinti projekto kokybę, laikymąsi STR normų bei įvykdymo terminų, todėl statybos procesas tampa skaidresnis ir kokybiškesnis.
Svarbu paminėti, kad nuo profesionalios priežiūros priklauso saugumas bei ilgaamžiškumas, laikantis nustatytų standartų ir įvykdymo terminų.
Statybos Techninio Prižiūrėtojo Teisinis Statusas ir Atsakomybė
Statinio statybos techninė priežiūra pagrindiniame viešosios statybos teisės šaltinyje - Statybos įstatyme yra įvardyta kaip viena iš statybos techninės veiklos pagrindinių sričių. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo teisinis statusas taip pat apibrėžtas Statybos įstatyme. Detaliai statinio statybos techninio prižiūrėtojo teisės ir pareigos išdėstytos Statybos įstatyme ir statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“.
Statytojas (užsakovas) statinio statybos techninės priežiūros organizavimą gali pavesti organizuoti statinio statybos valdytojui arba statinio statybos techninės priežiūros rangovui, kurie gali būti ir juridiniai asmenys. Šie subjektai statytojui (užsakovui) atsako už tinkamą statybos techninio prižiūrėtojo parinkimą ir kitus sutartiniu pagrindu prisiimtus įsipareigojimus.
Statinio statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės klausimai reglamentuoti Statybos įstatyme ir aukštesnę teisinę galią turinčiame dokumente - Civiliniame kodekse. Civiliniame kodekse numatyta atsakomybė už:
- statinio sugriuvimą ir tuo padarytą žalą (6.696 str.);
- defektus, nustatytus per garantinį terminą (6.697 str.).
Atsakomybės dydis dėl techninės priežiūros nevykdymo ar netinkamo vykdymo teismų praktikoje svyruoja 10-15 procentų.
KONTERIUKAS IR FIVEMUKAS | EASTERNTONAS DAY 82 !easterntonas !ratukas
Teismų Praktikos Apžvalga
Pirmą kartą atsakomybės dėl statinio statybos techninio prižiūrėtojo klausimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktikoje buvo sprendžiamas 2006-02-22 nutartyje.
Civilinė byla Nr. 3K-3-396
Civilinėje byloje Nr. 3K-3-396 ieškovas A. G. prašė teismo priteisti iš atsakovo A. S. 1739 eurus (6000 Lt) įsiskolinimo ir delspinigius. Teismas nustatė, kad pagal 2004-10-29 sutartį ieškovas įsipareigojo suremontuoti atsakovo pastato stogo dangą - užtaisyti atskirais lopais galimas vandens įtekėjimo vietas. Ieškovas atliko sutartyje aptartus darbus.
Teismai, įvertinę byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad stogo dangos remonto darbai pagal šalių sutartį atlikti be esminių trūkumų. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovo atlikti darbai, nors ir atitiko sutartyje nustatytas sąlygas ir reikalavimus, dėl ko apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo pareigą atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus, tačiau iš esmės negalėjo duoti tokio rezultato, kurio tikėjosi sudarydamas sutartį atsakovas, t. y. bendras pastato stogo pratekėjimas nebuvo pašalintas.
LAT paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo ieškovui buvo priteista 869,5 euro (3000 Lt).
Civilinė byla Nr. 3-K-3-585/2008
Civilinėje byloje Nr. 3-K-3-585/2008 teismai nustatė, kad rangovas (įmonė „Laugina“) pagal sutartį su užsakovu (įmonė „Agaras“) statydamas skerdyklos pastatą su pagalbinėmis patalpomis, gyvulių laikymo gardus ir skerdyklos nuotekų valyklą nukrypo nuo projekto, dalis nukrypimų nuo projekto buvo padaryta užsakovo pageidavimu arba jie buvo suderinti su užsakovu. Techninę priežiūrą ir kontrolę vykdė užsakovo darbuotojas.
Visų instancijų teismai sprendė, kad rangovo atsakomybė už defektų atsiradimą turi būti mažinama 40 procentų. Tokiu būdu teismai nuosekliai laikėsi civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2006 suformuotos praktikos.
Civilinė byla Nr. 3K-3-343/2009
Nuo nuosekliai pradėtos formuoti teismų praktikos buvo nukrypta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2009. Joje kilo ginčas tarp subsubrangovo (įmonė „Angel stone“) ir subrangovo (ben drovė „Ulgis“). Rangos sutartimi atsakovas (subsubrangovas) įsipareigojo atlikti fontano montavimo darbus. Darbai buvo atlikti nekokybiškai, atsakovas darbų trūkumų nepašalino.
Defektų šioje byloje priežastis - netinkami statybos produktai, kuriuos tiekė ieškovas (įmonė „Ulgis“). Teismai nustatė, kad statybos produktų netinkamą kokybę atsakovas galėjo nustatyti vizualiai ir pagal atitikties dokumentus, kuriuos turėjo išsireikalauti iš ieškovo. Tai prilygintina ne-tinkamų nurodymų davimui ir jų vykdymui.
Pagal jau aptartą teismų praktiką, tokiu atveju šalims būdavo dalijama atsakomybė ir nustatoma atsakomybė už techninės priežiūros nevykdymą. Teismai šioje byloje niekaip neįvertino ir netinkamai vykdytos techninės priežiūros atsakomybės - pagal Statybos įstatymą techninis prižiūrėtojas privalo neleisti statyboje naudoti nekokybiškų statybos produktų. Tačiau teismų sprendimą šiuo aspektu galima paaiškinti tuo, kad techninę priežiūrą privalo organizuoti užsakovas, bet ne subrangovas, ir tuo, kad bylos šalys nekėlė statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės klausimo.
Civilinė byla Nr. 3K-3-575/2008
Teismų praktikoje taip pat nustatyta, kad ne kiekvienu atveju dėl rangovo darbų defektų yra atsakingas ir techninis prižiūrėtojas. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008 teismai nustatė, kad subrangovas (įmonė „Laugina“) atliko pastato betoninių grindų įrengimo darbus, o rangovas (bendrovė „Valvikė“) nepasirašė darbų priėmimo aktų ir pareiškė pretenzijas dėl darbų kokybės. Betoninės grindys buvo įrengiamos esant nesandariam stogui, pro kurio skyles krituliai plovė betoninį grindų pagrindą, dėl to susidarė grindų defektų.
Civilinė byla Nr. 3K-3-3/2014
Rangovas (įmonė „Klaipėdos hidrotechnika“) kreipėsi 3K-3-3/2014 į teismą, prašydamas priteisti iš užsakovo (VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos) 376 697 eurus (1 299 606 Lt) skolą už atliktus defektų pašalinimo darbus (civilinė byla Nr. 3K-3-3/2014). Byloje nustatyta, kad 2004 m. ieškovas ir atsakovas sudarė krantinės Nr. 142 rekonstravimo statybos rangos sutartį Nr. 34-2004-566, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti krantinės statybos ir kranto tvirtinimo darbus Malkų įlankoje. Atlikus darbus krantinės jungtinėje sienutėje atsirado plyšių.
LAT atkreipė dėmesį į tai, kad užsakovas nebuvo techninis prižiūrėtojas. Pagal Statybos įstatymą užsakovas techninę priežiūrą organizuoja skirdamas ar samdydamas techninį prižiūrėtoją. Statybos įstatymas taip pat nustato, kad techniniu prižiūrėtoju gali būti tik fizinis asmuo. Todėl užsakovas ir techninis prižiūrėtojas yra skirtingi statybos dalyviai ir jų tapatinti negalima.
Civilinė byla Nr. 3-K-3-20/2014
Analogiškos nuostatos LAT laikėsi ir po dviejų dienų priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3-K-3-20/2014. Šioje byloje pastato naudotoja, DNSB „Taurakalnio namai, Vilnius“ pareiškė ieškinį rangovei įmonei „Santechnikos verslas“ dėl nuostolių atlyginimo. Byloje nustatyta, kad atsakovė pagal statybos rangos sutartį su įmone „Sklypo servisas“ daugiabučiame gyvenamajame name atliko pastato vidaus vandentiekio, buitinės, lietaus nuotekų ir kondensato surinkimo vamzdyno montavimo bei surinkimo darbus.
Atsakovė, siekdama išvengti atsakomybės, teigė, kad užsakovei taip pat turi tekti dalis atsakomybės už defektus, nes ji vykdė techninę priežiūrą. Tačiau LAT pakartotinai išaiškino civilinėje byloje Nr. LAT taip pat pažymėjo, kad bylą nagrinėję teismai turėjo tenkinti atsakovės prašymą įtraukti trečiaisiais asmenimis techninę priežiūrą atlikusius asmenis. Tačiau LAT taip pat konstatavo, kad tai negali būti sprendimo panaikinimo pagrindas.
Civilinė byla Nr. 3K-3-389-969/2015
Civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015 teismai šiek tiek pakeitė savo nuostatą dėl atsakomybės dalies, tenkančios techniniam prižiūrėtojui. Užsakovas IĮ „Seno dvaro sodyba“ pareiškė ieškinį rangovui „Rustonas“, kuriame, be kita ko, reikalavo pašalinti statybos darbų defektus. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigojo pastatyti kavinę-viešbutį.
Teismo ekspertizė nustatė, kad rangovas nekokybiškai atliko perdangos ir stogo konstrukcijų apšiltinimą, panaudojo netinkamos kokybės mineralinę vatą, sluoksniai nepersidengia, neįrengė garo izoliacijos ant perdangos, stogas peršąla ir virtuvės zonoje susidarantis šalčio tiltelis gadina gipskartonio plokščių apdailą, atsiradę trūkių sienų sandūroje.
Užsakovas nepasamdė techninio prižiūrėtojo, todėl teismai mažino rangovo atsakomybę 10 procentų. Šis dydis nežymiai skyrėsi nuo iki tol teismų praktikoje suformuoto 15 proc.
Civilinė byla Nr. 3K-3-389-915/2016
Dėl atsakomybės dalies, tenkančios techniniam prižiūrėtojui, teismai sprendė ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016. Statybos rangos sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas pastatys rąstinį namą. Užsakovas pareiškė pretenziją dėl netinkamos pastatyto pastato kokybės. Faktą, kad pastatas pastatytas su defektais, patvirtino ir teismo paskirta ekspertizė.
Teismai nepripažino užsakovo atsakomybės dėl netinkamai vykdytos techninės priežiūros, jeigu užsakovas tinkamai paskyrė techninį prižiūrėtoją. Užsakovo atsakomybė už netinkamai vykdytą techninę priežiūrą neatsiranda net ir tuo atveju, jeigu techninis prižiūrėtojas nusamdytas pagal darbo sutartį, t. y. jis yra užsakovo darbuotojas. Tokiu atveju atsakomybėn gali būti traukiamas tik savarankiškas statybos dalyvis - techninis prižiūrėtojas.
Atsakomybės dydis dėl techninės priežiūros nevykdymo ar netinkamo vykdymo teismų praktikoje svyruoja 10-15 procentų.
Civilinė byla Nr. c. b. Nr.
2022 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija priėmė nutartį c. b. Nr. Byloje kilo ginčas dėl, ieškovo (generalinio rangovo) įsitikinimu, atsakovo (subrangovo) netinkamai atliktų stogo įrengimo darbų, kadangi per statybos darbams taikomą garantinį laikotarpiu išryškėjo defektai - į pastato vidų pradėjo skverbtis drėgmė, pradėjo drėkti pastato sienos.
Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė faktines aplinkybes, jog paslėptų darbų patikrinimo akte, kurį pasirašė statinio statybos vadovas ir statinio statybos techninės priežiūros vadovas, visi paslėpti darbai (garo izoliacijos įrengimas, šiltinimo įrengimas, išlyginamojo sluoksnio įrengimas, kt.) surašyti viename akte, nors šie darbai atliekami vienas paskui kitą ir vienas kitą uždengiantys, todėl turėjo būti surašomi atskirais aktais, be to šis aktas buvo surašytas atgaline data.
Buvo įrodyta, kad sienų drėkimą lėmė vandens pratekėjimas per lietaus nuvedimo sistemą ar (ir) stogo dangą dėl to, kad lietaus nuvedimo sistema buvo įrengta netinkamai - movinius vamzdžius sujungus su klijuojamaisiais vamzdžiais.
Civilinė byla Nr.
Nepraėjus nei mėnesiui nuo šio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo priimta dar viena statybų verslui itin aktuali LAT nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Naujausioje LAT praktikoje pasiremta prieš mėnesį suformuota to paties teismo praktika ir pasisakyta, kad statybos techninis prižiūrėtojas, nustatęs, kad atsakovė dažymo darbus atlieka netinkamomis oro sąlygomis, turėjo informuoti apie tai užsakovę bei atsakovę ir matydamas, kad pastaroji toliau vykdo dažymo darbus, turėjo juos sustabdyti, nurodyti apie tai statybos darbų žurnale, nepriimti atliktų darbų. Tačiau ieškovės statybos techninis prižiūrėtojas nurodytų pareigų neatliko.
Teismas statybos techninio prižiūrėtojo neveikimą vertino kaip atliktą pačios užsakovės. Svarbu ir tai, jog LAT pirmuoju atveju atsižvelgdamas į statybos vadovo (kaip rangovo atstovo) pareigų pažeidimus nutarė prašomą žalos atlyginimą sumažinti iki 70 procentų, antruoju atveju atsižvelgdamas į statybos techninio prižiūrėtojo netinkamą pareigų vykdymą sumažino priteistinos žalos atlyginimo dydį iki 75 procentų prašyto žalos atlyginimo.
Advokatė Sabina Izokaitienė pastebi, kad galbūt šiandien statybų verslui ir gali pasirodyti, kad pateikti teismo išaiškinimai tėra tolima teisinė teorija, tačiau neabejoja, kad nuo šiol šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bus itin dažnai sutinkamos ir žemesnės instancijos teismų sprendimuose bei užsakovo ir rangovo vienas kitam pateikiamose pretenzijose, užsakovai ieškos statybos vadovo klaidų, kai tuo tarpu jų oponentai rangovai bandys įrodyti statybos techninio prižiūrėtojo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir taip sieks maksimaliai sumažinti atlygintinų nuostolių dydį.
Užsakovo Atsakomybė Nesant Generalinio Rangovo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, atmetė Užsakovo direktoriaus argumentus, kad nuteistojo veiksmai nebuvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su Subrangovo darbuotojo mirtimi. Teismas konstatavo, kad baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.
Tokio pobūdžio bylose kaip ši atsakomybė dėl neatsargaus gyvybės atėmimo gali kilti ir keliems subjektams, tačiau šioje byloje teismas pažymėjo, kad būtent Užsakovo vadovo veika esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, suaktyvino kitas priežastingumo grandinėje esančias aplinkybes ir taip žalingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove.
Užsakovas šiuo atveju įvairiems darbams statybų objekte atlikti buvo sudaręs daug rangos sutarčių su įvairiais Subrangovais. Tačiau nė viena rangos sutartis nebuvo sudaryta dėl viso aptariamo objekto statybų - nebuvo Genrangos sutarties.
Teismas konstatavo, kad nesant vieno Genrangovo visam objektui, pareiga skirti statinio statybos vadovą teko pačiam Užsakovui. Šiuo atveju Užsakovas šios pareigos neįvykdė - statinio statybos vadovo nepaskyrė ir, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, pats faktiškai atliko statinio statybos vadovo pareigas.
Todėl Užsakovo vadovui neužtikrinus, jog statybų objektas būtų tinkamai prižiūrimas, jam atiteko ir visa su tokiu neveikimu susijusi rizika, taigi ir įstatymais statinio statybos vadovui priskiriamos pareigos (tarp jų ir pareiga užtikrinti saugų darbą) bei tokių pareigų nevykdymo pasekmės.
Aptartą bylą galite rasti pagal bylos numerį: Nr.
| Atsakomybės sritis | Teisės aktas | Atsakomybės dydis |
|---|---|---|
| Statinio sugriuvimas | Civilinis kodeksas (6.696 str.) | Priklauso nuo padarytos žalos |
| Defektai per garantinį terminą | Civilinis kodeksas (6.697 str.) | Priklauso nuo defektų pobūdžio ir masto |
| Techninės priežiūros nevykdymas | Statybos įstatymas | 10-15% sumažinamas atlygintinos žalos dydis |