Organizuojant buhalterinę apskaitą įmonėje, labai svarbu žinoti, ar turtas bus apskaitomas kaip ilgalaikis ar trumpalaikis, kuriai ilgalaikio turto grupei priskiriamas turtas bei koks teisingas nusidėvėjimo normatyvas ir metodas bus pritaikytas.
Šiame straipsnyje aptariami pelno prieš apmokestinimą ir turto apskaitos aspektai, atidėtojo pelno mokesčio (APM) ypatumai, turto vertinimo metodai, finansinės ataskaitomybės reikalavimai ir kitos svarbios temos.
Nuolat susiduriama su įvairiais pirkimais versle įsigyjant turtą, kuomet tenka priimti vienokį ar kitokį sprendimą, susijusį su šiuo turtu. Svarbu žinoti, kokias pasekmes jie gali turėti įmonės finansinei būklei ar jos vertei ne tik sprendimo priėmimo metu, bet ir ateityje.
Ilgalaikio turto apskaita
Ilgalaikio turto apskaitos teisinis reglamentavimas
Tvarkant įmonės apskaitą, buhalteris visu pirma privalo vadovautis LR BAĮ. Antra, apskaita pagal BAĮ 3 straipsnį 4 d. tvarkoma remiantis VAS arba TAS. Buhalteris turi vadovautis ĮFAĮ ir kitais teisės aktais, rengiant finansinę atskaitomybę.
Apskaitos informacija reikalinga sprendimams priimti yra labai įvairi ir jos tiek daug, kad visos vienu metu praktiškai neįmanoma suvokti. Įmonės, tvarkantis metinį pelno mokestį apskaitą, privalo vadovautis PMĮ nuostatomis.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra tiksliai apibrėžta, nuo kokios minimalios sumos turtą galima laikyti IMT. Įmonės vadovai patys nusistato ribą, nuo kokios minimalios sumos turtas bus laikomas IMT.
Pagal PMĮ 13 straipsnį "Vieneto turtas", ilgalaikiu turtu laikomas turtas, kuris naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto pagal šio įstatymo 1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes nustatytą kainą.
Pelno mokesčio deklaracija PLN204
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia naujas metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204 formas, skirtas atitinkamiems mokestiniams laikotarpiams. Pavyzdžiui, VMI paskelbė naują PLN204 (07) versiją, skirtą 2020 m.
Pelno mokesčio deklaracijoje PLN204 yra nustatyta speciali paramos deklaravimo tvarka. PLN204 deklaracijoje filmo kūrimo išlaidos parodomos kaip neleidžiami atskaitymai, po to 75 proc. jų gali būti atimami.
Apmokestinamojo pelno rodiklis koreguojamas pagal PMĮ reikalavimus. Apmokestinamojo pelno rodiklis yra imamas iš pelno/nuostolių ataskaitos.
Pelno (nuostolių) ataskaitoje atvaizduojama finansinėje apskaitoje apskaičiuota PM sąnaudų suma, o PLN204 deklaracijoje - PM suma pagal PMĮ.
Suma, kuri mažina PM, PLN204 deklaracijoje parodoma 32 eilutėje, kai įmonė skaičiuoja atidėtąjį PM nuo garantinio remonto kaupinio, gauna mažėjantį sukauptą APM.
Jeigu LT įmonė nepateikė Baltarusijos įmonei DAS-1 formos, tuomet buvo išskaičiuotas per didelis pelno mokestis.
Turto samprata ir pripažinimas
Turtas yra pagrindinė, esminė ekonomikos mokslo sąvoka, kategorija, nes kaip tik turto judėjimo požiūriu ekonomikos mokslas ir tiria visuomeninės tikrovės reiškinius.
Apibendrinant, ekonominiame kontekste turto apibrėžimuose akcentuojami šie pagrindiniai turto kriterijai: objektas turi turėti vertę, subjektas turi turėti teisę į objektą, objektas turi teikti naudą ateityje.
Pagal nuo 2010 m. galiojančius standartus, turtas pripažįstamas, kai įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais.
Pagrindiniai IMT požymiai:
- ketinama turtą naudoti ilgiau nei vienerius metus;
- turtas naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti);
- turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią IMT vieneto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei.
Reikia atsižvelgti į nusistatytą reikšmingumą įmonėje, priskiriant turtą ilgalaikiam vien tik pagal šį požymį.
Įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą, o įmonei yra perduota su materialiuoju turtu susijusi rizika. Įmonė įgyja teisę valdyti, naudoti materialųjį turtą ir juo disponuoti.
Savo esme IMT pagal VAS ir pagal PMĮ sąvokos suprantamos vienodai. Tačiau pagal VAS, lyginant su PMĮ nuostatomis, norint įsigytą turtą pripažinti IMT, yra numatyti du papildomi reikalavimai.
Įvertinusi pasikeitusias sąlygas, įmonė gali keisti jau nusistatytą minimalią IMT vertę (savikainą). Keisdama minimalią kiekvienos IMT grupės vieneto vertę, įmonė turi atsižvelgti į savo dydį, veiklos pobūdį, turimo turto įvairovę ir minimalios IMT vertės reikšmingumą.
Pagal 12-ąjį VAS „IMT“, minimalios IMT vertės keitimas laikomas apskaitinio įvertinimo keitimu. Minimalios IMT vertės keitimo rezultatai apskaitoje registruojami ir finansinėse ataskaitose parodomi perspektyviniu būdu.
Jeigu vienetas nusprendžia sumažinti ilgalaikio turto grupės (-ių) nusistatytą minimalią kainą, tai pagal šią naujai nusistatytą minimalią kainą tik naujai įsigytas turtas priskiriamas ilgalaikiam arba trumpalaikiam turtui.
Pripažinus, kad gautas turtas įmonėje yra ilgalaikis turtas, vėliau šis įsigijimas registruojamas ilgalaikio turto buhalterinėse sąskaitose.
Apskaitoje turtas klasifikuojamas pagal įvairius požymius: materialinę išraišką, naudojimo laiką, priklausomybę, vaidmenį įmonės veikloje ir kitus požymius.
Ilgalaikis turtas skirstomas į materialųjį, nematerialųjį ir finansinį turtą.
Valučkis ir Palubinskienė (2005) pateikia IMT klasifikavimą pagal įsigijimo šaltinius. Jie teigia, kad visi pastarieji būdai turi skirtingas turto naudojimo reikmes.
Turto vertinimo metodai
Įvertinimas - procesas, kurio metu nustatoma vertė, kuria finansinių ataskaitų elementai pateikiami finansinėje atskaitomybėje. Einamųjų išlaidų vertė - įvertinimo būdas, kai turtas užregistruojamas pinigų arba pinigų ekvivalentų suma, kuria buvo atsiskaityta už tokio pat turto įsigijimą ataskaitiniu laikotarpiu. Realizavimo vertė - įvertinimo būdas, kai turtas užregistruojamas pinigų ar jų ekvivalentų suma, kurią galima gauti pardavus turtą įprasto pardavimo metu esamomis rinkos kainomis. Dabartinė vertė - įvertinimo būdas, kai turtas įvertinamas dabartine diskontuota būsimojo laikotarpio pinigų įplaukų suma, kurią, kaip tikimasi, turtas turėtų uždirbti ateityje normaliomis verslo sąlygomis.
Paprastai įmonės pasirenka įsigijimo savikainos būdą, kurį derina su kitais būdais (pavyzdžiui, atsargos įvertinamos įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri mažesnė, rinkoje nesunkiai parduodami vertybiniai popieriai gali būti registruojami tikrąja verte, pensijų įsipareigojimai - dabartine verte).
Pelno apskaičiavimas
Svarbiausias įmonės veiklos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas. Jis dažniausiai yra kitų veiklos rodiklių apskaičiavimo pagrindas.
Kaip apskaičiuojamas apmokestinamasis pelnas? Iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir atskaičius leidžiamus bei ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, apskaičiuojamas mokestinių metų apmokestinamasis pelnas.
Pajamos yra visos Lietuvoje ir ne Lietuvoje uždirbtos / gautos visų rūšių pajamos pinigais ir ne pinigais. Ne visos pajamos, kurias uždirba / gauna įmonė, yra apmokestinamos pelno mokesčiu.
Leidžiami atskaitymai yra faktiškai patirtos įprastinės įmonės vykdomai veiklai sąnaudos, būtinos įmonės pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.
Atskirta įmonė apskaitoje registruoja turtą, įsipareigojimus ir nuosavą kapitalą. Turtas apskaitoje paprastai pripažįstamas tada, kai patiriamos išlaidos jam įsigyti.
Tačiau būna atvejų, kai turtas pripažįstamas nepatyrus išlaidų (pavyzdžiui, nemokamai gautas turtas, vyriausybės dotacijų forma gautas turtas ir pan.).
Ilgalaikiui turtui priskiriamas nematerialusis, materialusis, finansinis ir kitas turtas, kuris atitinka ilgalaikio turto apibrėžimą. Pavyzdžiui, įmonė, kuri verčiasi butų ir automobilių nuoma, butus ir automobilius paprastai laiko ilgalaikiu turtu ir nudėvi.
Trumpalaikis turtas - turtas, kurį tikimasi realizuoti arba sunaudoti per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos arba per vieną įprastinį įmonės veiklos ciklą. Trumpalaikiui turtui priskiriamos atsargos, išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, pinigai ir jų ekvivalentai, kurių naudojimo laikotarpis nėra ribotas, bei kitas turtas, kuris atitinka trumpalaikio turto apibrėžimą.
Svarbu pažymėti, kad nemokamai gauto turto vertė paprastai lygi 0 Eur. Likutinės vertės dydis nustatomas tik apskaičiuojant (iš turto vertės atimama sukaupta nusidėvėjimo suma).
Taip pat, nuomoti galima ir ilgalaikį turtą, ir turtą, kuris pagal įmonės apskaitos politiką nelaikomas ilgalaikiu.
Finansinė atskaitomybė
Šis standartas nustato finansinės atskaitomybės pateikimo tvarką, sudėtį ir bendruosius ataskaitų turinio reikalavimus. Balanse pateikta informacija turi išsamiai ir teisingai parodyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų būklę.
Finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija turi būti neutrali ir patikima. Jei metinė finansinė atskaitomybė parengta nesilaikant Verslo apskaitos standartų, to priežastys turi būti išdėstytos aiškinamajame rašte.
Įmonės gali pačios spausdinti metinės finansinės atskaitomybės formas, praleisdamos straipsnius, kurie pagal Verslo apskaitos standartus nėra privalomi ir kurių sumos lygios nuliui.
Kaupimo principas reiškia, kad ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje registruojami tada, kai jie atsiranda, ir pateikiami tų laikotarpių finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą. Pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su sąnaudomis, patirtomis uždirbant tas pajamas.
Finansinės ataskaitos turi būti parengtos taip, kad finansinės informacijos vartotojai galėtų palyginti jas su kitų ataskaitinių laikotarpių ir kitų įmonių pateikiama informacija bei teisingai įvertinti įmonės finansinės būklės pokyčius.
Neutralumo principas reiškia, kad finansinėje atskaitomybėje pateikta informacija turi būti objektyvi ir nešališka. Turinio svarbos principas reiškia, kad registruojant ūkines operacijas ir įvykius didžiausias dėmesys kreipiamas į jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik į formalius pateikimo reikalavimus.
Finansinė atskaitomybė turi būti aiškiai identifikuojama ir atskiriama nuo kitos informacijos, kurią skelbia įmonė.
Balanso sudarymas
Standartas nustato balanso sudarymo tvarką ir pavyzdines formas (išskyrus konsoliduotų balansų). Pavyzdinės balanso formos pateikiamos šio standarto 1 ir 2 prieduose. Įmonėms, kurių tipinė veikla yra biologinio turto auginimas, žemės ūkio produktų gamyba ir apdorojimas, pačių pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas (toliau vadinamos - žemės ūkio įmonėmis), skirtos pavyzdinės balanso formos pateikiamos šio standarto 3 ir 4 prieduose.
Balanse pateikta informacija turi išsamiai ir teisingai parodyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų būklę. Ilgalaikiui turtui priskiriamas nematerialusis, materialusis, finansinis ir kitas turtas, kuris atitinka ilgalaikio turto apibrėžimą.
Žemės ūkio įmonės privalo biologinį turtą rodyti atskiru straipsniu. Jeigu kitos įmonės turi biologinio turto ir jo suma reikšminga, pateikia jį balanse atskiru straipsniu. Šis straipsnis pateikiamas tarp ilgalaikio ir trumpalaikio turto, nes dėl specifinių šio turto savybių jis nepriskiriamas nei ilgalaikiam, nei trumpalaikiam turtui.
Ilgalaikiai įsipareigojimai yra tie, kuriuos įmonė turės įvykdyti vėliau nei per ateinančius vienerius metus nuo balanso sudarymo datos. Ilgalaikiai įsipareigojimai apima įmonės įsiskolinimus bei įsipareigojimus prekybos partneriams, kredito įstaigoms, valstybės institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims.
Trumpalaikiai įsipareigojimai yra tie, kurie turi būti įvykdyti per vieną įmonės įprastinės veiklos ciklą arba per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos. Trumpalaikiai įsipareigojimai apima įmonės įsiskolinimus bei įsipareigojimus prekybos partneriams, kredito įstaigoms, valstybės institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims.
Standarto 11 punkte nurodyti straipsniai yra privalomi, t. y. jie turi būti pateikiami ir tais atvejais, kai sumos lygios nuliui, išskyrus šio standarto 29 punkte nurodytas išimtis. Pavyzdinėse formose nurodytus straipsnius galima papildyti ir kitomis nei nurodyta pavyzdinėse formose eilutėmis. Tarpiniai straipsniai, nurodyti pavyzdinėse formose, spausdinant gali būti praleidžiami, jeigu likučiai lygūs nuliui.
Jei pildant trumpą formą 3 punkte nurodyti straipsnių likučiai nelygūs nuliui, jie turi būti pateikiami atskiromis eilutėmis tarpiniuose straipsniuose pilnoje balanso formoje nurodytose vietose.
Ilgalaikio turto straipsnyje parodomas nematerialusis, materialusis, finansinis ir kitas turtas, kuris atitinka ilgalaikio turto apibrėžimą.
| Straipsnis | Apibrėžimas |
|---|---|
| Ilgalaikis turtas | Turtas, kurį tikimasi naudoti ilgiau nei vienerius metus. |
| Trumpalaikis turtas | Turtas, kurį tikimasi realizuoti per vienerius metus. |
| Ilgalaikiai įsipareigojimai | Įsipareigojimai, kuriuos reikia įvykdyti vėliau nei per vienerius metus. |
| Trumpalaikiai įsipareigojimai | Įsipareigojimai, kuriuos reikia įvykdyti per vienerius metus. |
Ilgalaikio turto perleidimas
Parduodant ilgalaikį turtą apskaitoje registruojamas tik perleidimo rezultatas - pelnas arba nuostoliai. Jeigu automobilis būtų parduotas pelningai, pelnas būtų priskiriamas pelno mokesčiu apmokestinamosioms pajamoms.
Parengus ilgalaikį materialųjį turtą naudoti, jo nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos. Be PVM pardavus nekilnojamąjį turtą, tikslinama pirkimo PVM atskaita. Turto perleidimo faktą pagrindžia turto perdavimo-priėmimo aktas ar kitas jį atitinkantis dokumentas.
PVMĮ nustato išimtį PVM mokėtojui parduoti IT be PVM tik keliais atvejais: 1) IT ne mažiau kaip 99 proc. Seno pastato pardavimo pajamos PVM neapmokestinamos ir į 45 000 Eur sumą neįtraukiamos. Parduodant NT praėjus 24 mėn. Kai parduodamos išardyto automobilio dalys, toks tiekimas nėra laikomas ilgalaikio turto tiekimu.
Parduodant ne PVM mokėtojui nekilnojamąjį turtą, kuris nėra laikomas nauju, PVM neskaičiuojamas. Jeigu automobilis nebenaudojamas veikloje, nėra draudžiama iki pardavimo jį perkelti į atsargas.
Parduodant turtą, kuriam įsigyti buvo naudojama dotacija, dotacijos likutis nurašomas. Kai sąskaitoje yra nurodyta konkreti prekė - vilkikas ar jo dalis, įrodinėti, kas buvo paduota, nebus sudėtinga. Likutinė vertė - tai apskaitos dydis, kuris neturi nieko bendra su patalpų kainomis rinkoje ar turto verte.
Padalijus patalpas, reikėtų padalyti ir jų įsigijimo vertę, perkainotą dalį bei nusidėvėjimą. Kai įmonė pirko N1 kategorijos automobilį, ji atskaitė pirkimo PVM. Dėl senų baldų pardavimo po vieną eurą darbuotojams gali atsirasti pajamų natūra.
VšĮ automobilis, kuris buvo skirtas dalyvauti sporto varžybose, turėtų būti laikomas VšĮ ilgalaikiu turtu. Turtas, kuris priklauso akcininkui, neturėtų patekti į įmonės balansą. Nekilnojamųjų daiktų pardavimas visuomet įforminamas notarine tvarka.
Teisės į išperkamosios nuomos būdu perkamą automobilį perleidimas yra laikomas prekių - automobilio tiekimu. Naujo pastato pardavimas turi būti apmokestinamas 21 proc. PVM. Parduodant automobilį reikės skaičiuoti PVM, net jeigu jis nudėvėtas iki 1 Eur vertės.
Lengvojo automobilio, kurio PVM atskaita draudžiama, pardavimas neapmokestinamas. Bet kokio ilgalaikio turto perleidimas, kai turtą perleidžia PVM mokėtojas, apmokestinamas PVM. Veiklos kaip komplekso perleidimo sandorio PVM neskaičiuojamas. Lengvųjų automobilių PVM atskaita ribojama.
Parduodant nekilnojamąjį turtą be PVM, kurio pirkimo PVM buvo atskaitytas, pirkimo PVM atskaita yra tikslinama. Parduodant lengvąjį automobilį, kuris laikomas krovininiu skaičiuojamas pardavimo PVM. Turto perkainojimas pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais nepripažįstamas.
Jeigu PVM sumą pagal PVM įstatymo 96 str. Jei nevažiuojantį automobilį įmonė gali parduoti tik už 1000 Lt, tai ši kaina ir yra rinkos kaina. Parduodant pasigamintą IMT, įmonė turėtų skaičiuoti pardavimo PVM. Pasigamintas IMT būtų parduotas su PVM, t. Senų pastatų, taip pat jų dalių pardavimas PVM neapmokestinamas. Parduoda 2009 m.
