Šiame straipsnyje aptarsime nekilnojamojo turto nuomos galimybes Lietuvoje imigrantams, įstatymus, kainas ir kitus svarbius aspektus.
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai auga. Vidutinės kvadratinio metro kainos įvairiuose miestuose, remiantis naujausiais duomenimis, gali skirtis net kelis kartus:
- Vilniaus centre: nuo 2 100 iki 7 000 EUR už kv. m
- Kauno centre: nuo 1 600 iki 3 700 EUR už kv. m
- Klaipėdos centre: nuo 1 200 iki 3 300 EUR už kv. m
- Šiaulių centre: nuo 920 iki 2 000 EUR už kv. m
Kainos priklauso nuo miesto, jo rajono, buto būklės, dydžio ir kitų veiksnių, tokių kaip šildymo sistema bei atstumas nuo darželių ir mokyklų. Jei ieškote modernaus ~50 kv. m naujos statybos buto prestižinėje Vilniaus vietoje, galite tikėtis, kad kaina viršys 200 000 EUR.
Vidutines nekilnojamo turto kainas skirtinguose Lietuvos miestuose galite pasitikrinti specializuotose svetainėse.
Būsto nuomos kainos Lietuvoje
Nuomos kainos Lietuvoje vis dar palyginti nedidelės, lyginant su senesnėmis ES valstybėmis narėmis. Nuomos kaina priklauso nuo miesto, vietos mieste, buto dydžio ir būklės, sutarties trukmės, šildymo tipo ir daugelio kitų veiksnių.
Trijuose didžiausiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) vidutinės nuomos kainos svyruoja nuo 270 EUR už vieno miegamojo butą priemiesčiuose iki 700 EUR ir daugiau miesto centre. Kainos paprastai kyla prieš rugsėjį, kai studentai grįžta į didžiuosius miestus.
Mažesniuose miestuose ir miesteliuose nuomos kainos paprastai būna žymiai mažesnės nei didmiesčiuose, todėl jei ieškote pigesnės alternatyvos, verta apsvarstyti gyvenimą mažesniame mieste. Be nuomos mokesčio, taip pat reikia mokėti papildomus komunalinius mokesčius, tokius kaip už šildymą, vandenį, elektrą ir šiukšlių išvežimą. Šie mokesčiai gali būti įtraukti į nuomos kainą arba mokami atskirai.
Vidutines nuomos kainas skirtinguose Lietuvos miestuose galite pasitikrinti specializuotose svetainėse.
Nuomos kainų svyravimai didmiesčiuose
Nemažai būsto ieškančiųjų socialiniuose tinkluose piktinasi, kad nuomotojai siūlo per dideles kainas. Nepaisant to, panašios tendencijos vyrauja ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose.
Čia, kaip ir Vilniuje, būsto nuomos kainos žemiausiai buvo nukritusios vėlyvą rudenį ir žiemą, o dabar vėl pamažu kyla.
„Jei palyginsime 2016 m. birželį ir 2017 m. birželį, Kaune būsto nuomai pasiūlos kainos padidėjo apie 9 proc., Klaipėdoje liko panašios, Šiauliuose padidėjo apie 12 proc.“, - sako V.Steponavičiūtė.
Nuomos kainų įtaka
Didinti būsto nuomos kainas gali ir neseniai įsigaliojusios Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisos: jei nuomininkai, kurie privalo nurodyti, kur gyvena, nori deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute, nuomotojai, kurių dalis anksčiau vengdavo pasirašyti sutartis ir mokėti mokesčius, šiuo verslu turės užsiimti skaidriai - sumokėti gyventojų pajamų mokestį ar įsigyti verslo liudijimą.
Daugėjant butų, skirtų nuomai, didėja ir neišnuomotų butų pasiūla rinkoje, todėl „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa prieš gerą pusmetį prognozavo, kad nuomai skirtų, bet neišnuomotų butų skaičius sostinėje nuo maždaug 2200 (apie 10 proc. sostinėje nuomojamų butų fondo), buvusių 2017 m. pradžioje, ilgainiui gali pasiekti 2800-3000, ir įspėjo, kad „didėjant konkurencijai nuomos kainos ir grąža mažės, o investicijos į būstą patrauklumas sumenks“.
Tačiau pasak „Inreal“ analitiko R. Žulpos, nors kainos kol kas kyla, pastaruosius dvejus metus Vilniaus nuomos rinkoje vidutiniškai visą laiką yra maždaug 2 tūkst. butų nuomai pasiūla, todėl investicija tampa rizikingesnė.
Jam pritaria ir I.Genytė-Pikčienė, sakydama, kad investicija į būstą nuomai išliks, bet ilgalaikės nuomos rinka jau yra beprisisotinanti, todėl plėtosis alternatyvi kryptis - trumpalaikė nuoma.
Būsto pirkimas užsieniečiams Lietuvoje
Užsieniečiai, nepriklausomai nuo jų pilietybės, paprastai gali įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje be specialaus leidimo iš vietos valdžios institucijų. ES piliečiams nėra jokių apribojimų, tačiau ne ES piliečiams gali būti tam tikrų ribojimų, ypač kalbant apie žemės įsigijimą.
Norint turėti nuosavybę Lietuvoje, nereikia būti rezidentu, tačiau nuosavybės turėjimas automatiškai nesuteikia teisės į leidimą gyventi Lietuvoje.
SVARBU: Šiuo metu Rusijos piliečiams, neturintiems leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, draudžiama pirkti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.
Žemės pirkimas Lietuvoje
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalį, užsienio piliečiai gali įsigyti žemės, jei atitinka tam tikrus kriterijus. Žemės sklypą gali įsigyti tik asmenys ir subjektai, atitinkantys Europos ir Transatlantinius kriterijus.
Kurie užsieniečiai gali įsigyti žemę Lietuvoje?
- Juridiniai asmenys: Įmonės, įsteigtos ES valstybėse narėse, Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) valstybėse narėse arba laisvose ekonominėse zonose
- Fiziniai asmenys: ES ir EFTA valstybių narių piliečiai; nuolatiniai ES ir EFTA valstybių narių gyventojai; nuolatiniai Lietuvos gyventojai, net jei jie nėra Lietuvos piliečiai
Žemės paveldėjimas Lietuvoje
Lietuvos piliečio mirties atveju jų žemę gali paveldėti užsieniečiai, tačiau yra tam tikros taisyklės, priklausomai nuo to, ar užsienio paveldėtojas atitinka Europos ir Transatlantinius kriterijus. Jei užsienio paveldėtojai neatitinka nustatytų kriterijų, jie gali gauti piniginę vertę už parduotą žemę. Jei paveldėtojai atitinka kriterijus, jie gauna pilnas nuosavybės teises.
Būsto pirkimo procesas
Nekilnojamasis turtas gali būti parduodamas tiesiogiai savininko arba per nekilnojamojo turto agentūrą, atstovaujančią savininkui. Įsigyjant būstą yra pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis.
Yra du mokėjimo variantai: nuosavos lėšos arba banko suteikta būsto paskola. Atkreipkite dėmesį, kad pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, o nuosavybę reikia užregistruoti Registrų centre.
Perkant nekilnojamąjį turtą Lietuvoje reikės sumokėti notaro mokestį, kuris sudaro 0,45% nuo sandorio sumos. Taip pat bus papildomų mokesčių už turto teisinio statuso patikrinimą įvairiuose registruose, pavyzdžiui, dėl esamų hipotekų. Notaras, tvarkantis jūsų sandorį, suteiks tikslią informaciją apie šias papildomas išlaidas.
Be to, teks sumokėti už įsigyto turto registravimą Registrų centre. Mokestis priklauso nuo registruojamo turto tipo, rinkos vertės ir registracijos termino (trumpesnis registracijos laikotarpis - didesnis mokestis).
SVARBU: Nekilnojamojo turto įsigijimas nesuteikia teisės gyventi Lietuvoje.
Kur ieškoti būsto nuomai?
Galite ieškoti butų ir namų populiariausiose nekilnojamojo turto internetinėse svetainėse: Aruodas, Domoplius, Rebaltic. Taip pat galite kreiptis į agentūrą (Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos svetainėje galite rasti pagrindinių nekilnojamojo turto agentūrų kontaktus, kurios už mokestį padės jums rasti būstą).
Skelbimų apie parduodamus būstus galite rasti svetainėse: aruodas.lt, alio.lt, capital.lt, domoplius.lt, ntportalas.lt, realu.lt, skelbiu.lt ir kitose.
Kiekvienas nuolatinis Lietuvos gyventojas (įskaitant užsieniečius, turinčius leidimą gyventi) turi deklaruoti savo gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Diskriminacija nuomojant būstą
Kai kurie reikalavimai, pavyzdžiui, kad būstą nuomotųsi tik merginos arba žmonės be vaikų, gali būti Lygių galimybių įstatymo pažeidimas, nurodo Lygių galimybių kontrolieriaus Tarnyba.
„Pagal Lygių galimybių įstatymą, paslaugų teikėjai (-os) visiems klientams (-ėms) turi sudaryti vienodas paslaugų gavimo ir apmokėjimo sąlygas nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus, socialinės padėties, tautybės ir kitų asmens tapatybės požymių. Teiginiai, kad pirmenybė teikiama studentei, jaunai merginai arba nenuomojama žmonėms, turintiems vaikų, gali sudaryti įspūdį, jog teikiama privilegija dėl lyties, amžiaus ar šeiminės padėties. Tai potencialiai gali būti Lygių galimybių įstatymo pažeidimas“, - teigiama Tarnybos atsakyme.
Vis dėlto, ar nuomininkų reikalavimai yra diskriminuojantys, Tarnyba pasakytų tik atlikusi išsamų tyrimą. Mat sprendimą gali nulemti įvairūs niuansai.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, sunkiausia išnuomoti būstą daugiavaikėms šeimoms ar šeimoms su mažais vaikais. Taip pat pastebimos neigiamos nuostatos tam tikrų tautybių ar rasės atžvilgiu. Šiuo atveju nuomotojai labiausiai vengia romų tautybės žmonių.
Jei nustatoma diskriminacija, lygių galimybių kontrolierė gali skirti įspėjimą, rekomenduoti nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus ir kt. Kai kuriais atvejais kontrolierė turi teisę skirti baudą nuo 40 iki 560 eurų, o už pakartotinį nusižengimą - nuo 560 iki 1200 eurų.
Nepageidaujami kaimynai
Tyrimas rodo, kad du trečdaliai lietuvių nenori gyventi kaimynystėje su psichinę negalią turinčiais asmenimis, dar maždaug pusė - greta homoseksualų, musulmonų, o trečdalis - šalia migrantų iš Rusijos.
Anot M. Frėjūtės-Rakauskienės, keturios grupės yra „nepalankiausioje pozicijoje“: asmenys su psichine negalia (65 proc.), homoseksualūs asmenys (54 proc.), musulmonai (47 proc.) ir migrantai iš Rusijos (35 proc.).
Anot sociologės, į migrantus iš Rusijos žiūrima kaip į asmenis iš šalies agresorės, sukėlusios karą Ukrainoje, o į pastarosios šalies migrantus - kaip karo pabėgėlius, nukentėjusius nuo invazijos. Neigiamas požiūris fiksuojamas ir į baltarusius - greta jų nurodė nenorintys gyventi 18 proc. tyrimo respondentų.
Depozitas
Dauguma būsto savininkų prašo užstato, kuris paprastai atitinka 1-3 mėnesių nuomos sumą. Šis užstatas yra skirtas užtikrinti, kad nuomotojas nepatirs nuostolių dėl galimų žalos arba neapmokėtų nuomos. Užstatas yra grąžinamas, jei sutarties sąlygos nėra pažeidžiamos.
Nuomos sutartis
Prieš mokėdami nuomotojui, apžiūrėkite būstą ir pasirašykite nuomos sutartį. Nuomos sutartyje turėtų būti aiškiai nurodyti nuomos terminai, sąlygos, baldai ir įranga, kuri bus suteikta naudojimui, taip pat išsikėlimo sąlygos. Atidžiai perskaitykite sutarties sąlygas dėl papildomų įsipareigojimų, tokių kaip atsakomybė už būsto priežiūrą, remonto darbai ir kt.
Internete galite rasti pavyzdinių nuomos sutarčių, kurios padės geriau suprasti, kaip turėtų atrodyti tokia sutartis. Esant poreikiui, sutartį galima registruoti VĮ Registrų centras.
Apibendrinant, imigrantai Lietuvoje turi galimybę tiek nuomoti, tiek įsigyti būstą, tačiau svarbu atsižvelgti į įstatymus, kainas ir galimus diskriminacijos atvejus.
Starfish Idėjos #40. Patarimai perkant būstą nuomai.
tags: #ar #galiu #nuomoti #buta #imigrantuo