Lietuva garsėja ne tik savo istorija ir kultūra, bet ir nuostabia gamta bei jaukiais kampeliais, kuriuose galima puikiai praleisti laiką. Viena iš tokių vietų - turizmo sodyba "Kalpokų kaimas". Šiame straipsnyje apžvelgsime sodybos unikalumą, įvertinimus, paslaugas ir atsiliepimus, kad padėtume Jums nuspręsti, ar ši vieta verta Jūsų dėmesio.
Pateikiame 2013 metų laureatus. Kiekvienas iš jų drąsiai gali tapti neilgos išvykos idėja šią vasarą. Palyginti su 2012 metais, išliko tas pats auksinis penketukas: Trakai, Druskininkai, Neringa, Aukštaitijos nacionalinis parkas, Anykščiai. Tiesa, Neringa antrąją vietą užleido Druskininkams ir liko trečiojoje. Iš 2012 metų sąrašo iškrito Aukštadvario ir Vištyčio regioniniai parkai.
Kaip teigė tyrimą kuruojantis VšĮ „Terra Publica“ projektų vadovas Vytautas Kandrotas, tendencijos aiškios: neužtenka vien palaikyti švarą ir tvarką mieste, kad būtų ramu dėl vietos ir turistų srautų. Žmonės vis aktyviau domisi esama infrastruktūra, papildomomis laisvalaikio praleidimo formomis, maitinimo įstaigų paslaugų kokybe. Konkurencija aštrėja, todėl vietas reitinge pradeda lemti ir kultūrinių renginių skaičius vietovėje, aktyvių pramogų įvairovė konkrečiame mieste ar edukacinių užsiėmimų gausa muziejuje.
Vertinimo kriterijai suskirstyti į tris dideles grupes:
- paties objekto svarba,
- jo infrastruktūra,
- patrauklumas turizmui.
Tyrimui naudojama viešosios įstaigos paruošta originali metodika. Šie savo ruožtu buvo vertinami pasitelkiant daugiau kriterijų: objekto tematika, ekspozicijos gausa, aktualumas įvairioms visuomenės grupėms, sezoniškumas, sąveika su aplink esančiais objektais, geografinė padėtis, privažiavimo keliai, sanitarinės sąlygos, papildomos paslaugos, savireklama, bendradarbiavimas su žiniasklaidos priemonėmis, informacijos teikimas telefonu ir vietoje. Iš viso pagal VšĮ „Terra Publica“ taikomą metodiką objektui galima skirti 999 balus.
Tyrimo pabaigoje suskaičiuoti balai vėl sujungiami į 3 minėtas grupes, priskiriant reitingo raidę A, B arba C. Į reitingo sąrašą neįtrauktos vietovės, gavusios nulį balų bent iš vienos klausimų grupės. Iš tyrimo išimti didieji Lietuvos miestai. Jie, be abejonės, atsidurtų sąrašo priekyje.
Daugelis turistinių vietovių itin sparčiai rekonstruoja ne tik pavienius paveldo objektus, bet vykdo kompleksinius urbanistinių erdvių tvarkymo darbus, po kurių vietovė suspindi naujai ir iš karto pritraukia būrius lankytojų.
Štai keletas vietų, kurias verta aplankyti Lietuvoje:
- Trakai - išlieka šalies traukos objektu Nr. 1. Sutvarkyti Pusiasalio pilies kompleksas ir Užutrakio dvaras, baigta bažnyčios rekonstrukcija.
- Druskininkai - miestas paskendęs gėlėse, o jo pavyzdžiu apie analogišką mokestį prakalbo kitų kurortų valdžia.
- Neringa - dar viena unikali vietovė, vertinant ne tik aplinkinių šalių, bet ir Europos mastu.
- Aukštaitijos nacionalinis parkas - nuostabus gamtos kampelis su viena seniausių medinių šventovių - Palūšės bažnyčia.
- Anykščiai - džiugina tvarkomas miesto centras, lankytinų objektų įvairovė, unikalios pramogos - siaurukas ir vasaros rogučių trasa.
- Palanga - tarp lietuvių Palanga neabejotinai užkariavo ne tik vasaros sostinės titulą - ir kitais metų laikais Palanga išlieka nepaprastai populiari kaip savaitgalio kryptis.
- Birštonas - nedidelis kurortas atrado savo vietą konkurencinėje kovoje, plečiasi SPA verslas, Nemunu poilsiautojus plukdo laivai.
- Kretinga - ramybe dvelkiantis miestas, Lietuvos mastu unikalus žiemos sodas, dvaro sodyba ir parkas, įspūdinga bažnyčia ir visai netoliese esančio pajūrio dvelksmas.
- Kėdainiai - miestas pakeri tvarkingu senamiesčiu, paveldo objektų gausa (viena iš trijų Lietuvoje išlikusių rotušių, Radvilų mauzoliejumi, minaretu) bei turtinga įvairių mieste sugyvenusių tautų istorija.
- Vilniaus universitetas - Lietuvos mokslo lopšys, alsuojantis viduramžių dvasia.
- Niūronys (Arklio muziejus) - teminis Lietuvos kaimas. Arklio muziejuje turistų laukia atnaujintas lankytojų centras, edukacinės erdvės, pažintinė programa.
- Kryžių kalnas - unikali Lietuvos vietovė, kurioje persipina Lietuvos istorija, rezistencijos bei tikėjimo jėga.
- Biržai - garsūs pilimi ir mediniu pėsčiųjų tiltu per Širvėnos ežerą, kurio kitame krante - įdomios architektūros Astravo dvaras.
- Pakruojis - gali pasigirti didžiausia Lietuvoje išlikusia dvaro sodyba, kuri po rekonstrukcijos neabejotinai tapo stipriu traukos centru.
- Rokiškis - toliau tvarkomas miesto centras, baigti dvaro pastatų rekonstrukcijos darbai. Išskirtinė miesto puošmena - kasmetinių plenerų metu ištapytos namų langinės.
- Lietuvos liaudies buities muziejus - kviečia susipažinti su etnografiniais regionais ir pabaigtu miestelio kompleksu.
- Kairėnai - didžiausias Lietuvos botanikos sodas veikia prie pat Vilniaus, tačiau iki šiol daugiausia lankytojų sulaukia iš čia pat esančio miesto.
- Dzūkijos nacionalinis parkas - didžiausias turtas čia yra svetinga gamta, tyras oras, įspūdingi baidarių maršrutai, parkus primenantys reti šilai.
- Europos parkas - objektas, kuriame turiningai praleisite pusdienį, žavi privačios iniciatyvos ir nuoseklaus darbo rezultatais.
- Plungė - Plungės dvaro rūmų rekonstrukcija suteikia visas galimybes konkuruoti su šio reitingo viduryje įsitvirtinusiais Rokiškiu, Biržais ar Pakruoju.
"Kalpokų Kaimas": Istorijos Puslapiai
Tarpukario laikais Kretingoje iškilo Lietuvos banko pastatas, kuris tapo modernumo simboliu. Šiame pastate buvo įrengta laukimo salė ir saugyklos pinigams. Pastato interjerą puošė Petro Kalpoko triptikas "Lietuvos pramoninio kaimo peizažas", "Rytas" ir "Žvejys".
Petro Kalpoko autoportretas (1921 m.)
Petras Kalpokas ir Jo Kūryba
Balandžio 10 dieną numatytame Vilniaus meno kūrinių aukcione už pradinę 200 tūkst. eurų kainą bus mėginama parduoti dailininko Petro Kalpoko (1880-1945) 3 triptikų kompoziciją - „Miesto pramonė“, „Ąžuolas“ ir „Žvejai“, 1939-1940 m. sukurtą Lietuvos banko Kretingos skyriaus centrinei operacijų salei.
Dailininkas Petras Kalpokas augo kaime, gal todėl jo peizažų motyvai - kaimo aplinka. Šiems peizažams būdinga atvira erdvė, lyriškumas.
1928 m. Kaune duris atvėrę architekto, Peterburgo dailės akademijos auklėtinio, Mykolo Songailos (1874-1941) suprojektuoti puošnūs reprezentaciniai Lietuvos banko rūmai davė pradžią naujų banko pastatų statybai mažesniuose Lietuvos miestuose.
Kretingoje 1938-1939 m. statytas neoklasicistinės architektūros banko pastatas buvo paskutinis šio architekto realizuotas projektas. Kaip ir kituose banko pastatuose, pirmame aukšte buvo erdvi operacijų salė, darbuotojų darbo kabinetai, pinigų ir vertybių saugykla-seifas. Antrame aukšte buvo įrengtas butas banko direktoriui, į kurį patenkama iš pietų pusės laiptais, vedančiais terasa ir kolonada, virš kurios yra balkonas. Rūmų statyba Lietuvos bankui kainavo per 200 tūkst. litų.
1937 m. sklypas pastato statybai buvo nupirktas už 18 tūkst. litų iš pranciškonų vienuolyno Vilniaus gatvėje, beveik priešais bažnyčią, šalia mūrinės „špitolės“.
Petras Kapokas puikiai suderino spalvas paveiksle, ten naudojama: žalsva, melsva, rusva spalvos, kurios vaizduoja natūralumą, gamtą. Paveiksle vaizduojamas senesnių žmonių gyvenimas, darbas ir pats kaimas. Paveikslas nutapytas dar XX. amžiuje, todėl puikiai atsiskleidžia to meto gyvenimas. Piešinį sudaro triptikas. Triptikas- paveikslas iš 3 dalių. Taip pat paveikso viduryje yra medis, tai vaizduoja simetriją, yra 3 dirbantys žmonės.
Dar XX. amžiuje šio banko pastato pirmajame aukšte buvo įrengtos patalpos bankui su nemaža ir patikima saugykla-seifu, erdvia operacijų sale, kurią papuošė garsaus dailininko Petro Kalpoko 1939 metais nutapyti dideli paveikslai ”Rytas“, ”Žvejai“, ”Lietuvos pramoninio kaimo peizažas“.
Lavender Village kaimo turizmo sodybos plėtra
"Kalpokų Ūkis": Plėtra ir Ateities Planai
Vasario 10 dieną Linkuvoje įvyko UAB „Kalpokų ūkis“ atstovų susitikimas su Linkuvos seniūnijos gyventojais. Vykdant ūkio plėtrą numatoma įrengti 5 naujus tvartus, kuriuose bus laikomos skirtingo amžiau karvės bei veršeliai. Taip pat planuojama įrengti naują priešgaisrinį rezervuarą, į kurį bus nuvestos lietaus nuotekos nuo tvartų stogų, skysto mėšlo mėšlidę (lagūną) bei siurblinę.
Tame pačiame žemės sklype, kur bus statomos karvidės, pradės veikti biodujų jėgainė, kurios statybai jau gautas statybos leidimas. Biodujų gamybai bus naudojamas UAB „Kalpokų ūkis“ mėšlas. Po biodujų gamybos vietoje mėšlo susidarys apdirbtas substratas, kuris yra vertinga organinė trąša.
Naujai įrengtuose tvartuose bus įrengtos vietos 1903 galvijams.
Ūkio plėtra
Atsiliepimai apie "Kalpokų Kaimą"
Štai keletas atsiliepimų apie svetaines, kur galima rasti informacijos apie turizmą ir sodybas:
- Kristupas (Studentas, 2020 05 28): "Labai puiki svetainė, net ir iškilus problemėlėms greitai sureagavo ir atrašė į mano laišką bei ištaisė iškilusius nepatogumus. Rekomenduoju. 10/10"
- Renata (Studentė, 2021 02 03): "Ačiū kad esate. Didelė pagalba mokantis , galima gauti gerų pavyzdžių."
- Giedrė (Studentė, 2024 11 29): "Puiki svetainė. Džiaugiuosi ją atradusi. padėjo ir ne vieną kartą mano darbų rašymui ir mokymuisi."
Šie atsiliepimai rodo, kad žmonės vertina galimybę rasti patikimos informacijos ir pagalbos mokantis ar planuojant keliones.
Tikimės, kad ši apžvalga padės Jums apsispręsti ir atrasti naujus nuostabius kampelius Lietuvoje!