Norint pasistatyti pirtį žemės ūkio paskirties sklype be namo, svarbu išanalizuoti teisinius aspektus ir galimus scenarijus. Šiame straipsnyje aptarsime, ar tai įmanoma, kokios sąlygos ir reikalavimai taikomi, ir kokius veiksmus reikia atlikti, norint įgyvendinti šį projektą.
Ar galima statyti pirtį žemės ūkio paskirties sklype?
Taip, įmanoma statyti pirtį žemės ūkio paskirties sklype, tačiau būtina laikytis tam tikrų sąlygų. Vienas iš būdų - statyti pirtį kaip ūkininko sodybos dalį arba pakeisti sklypo paskirtį.
Statyba ūkininko sodyboje
Žemės ūkio paskirties žemės sklype statinius galima statyti tik ūkininkui. Norint statyti pirtį, pirmiausia reikia registruoti ūkininko sodybą. Ūkininko sodyboje galima statyti gyvenamąjį namą, pirtį, ūkinius pastatus - eiliškumas nėra nustatomas.
Sklypo paskirties keitimas
Du variantai statyti pirtį - arba per ūkininką, jei jūs turit tokią galimybę, arba pakeisti į namų valdą, jei leidžia bendrasis planas. Jei žemės ūkio paskirties sklypas patenka į užstatomas teritorijas, kurios numatytos Bendrajame plane, jį galima pakeisti į namų valdą. Tai namų valda, jei įmanoma pakeisti, yra geras sprendimas. Sklypas bus vertingesnis.
Jei norite tik pirties - vienintelio statinio, arba visi norimi statiniai bus pritaikyti tik poilsiui, o ne pastoviam gyvenimui, tuomet reikia žemės paskirtį keisti į rekreacinę. Rekreacinės paskirties žemėje galima statyti poilsiui skirtus pastatus (vasarnamiai, pirtys, tai yra galima statyti kaimo turizmo sodybą, tačiau jau šie statiniai turėtų būti pritaikyti nuomai, komercijai. Kai statiniai pritaikyti komercijai, jiems keliami aukštesni reikalavimai nei statiniams, kurie skirti savam naudojimui.
Sklypo paskirtis gali būti keičiama tik vadovaujantis savivaldybės teritorijos bendruoju planu. Jei bendrasis planas nenumato gyvenamosios paskirties teritorijoje paskirties sklypui keisti nėra galimybės, o statyti būtų galima nebent kuriant ūkininko sodybą.
Statybos leidimai ir reikalavimai
Statybos leidimas reikalingas, jei pirties plotas viršija 80 kv. m arba jos aukštis didesnis nei 8,5 m. Jei pirties didžiausias aukštis 5 m, o plotas 50 kv. m., tai ji priskiriama I grupės nesudėtingiesiems statiniams. Kai jos didžiausias aukštis 8,5 m, o plotas 80 kv. m., tai ji priskiriama II grupės nesudėtingiems statiniams.
Jei pirties statybai reikėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą, tai statytojas (užsakovas) atlikęs visus statybos darbus turi pasirinkti statinio projekto ekspertizės ar statinio ekspertizės rangovą su kuriuo sudarys sutartį dėl deklaracijos apie statybos užbaigimo patvirtinimo.
Jei pirties statybai statybą leidžiančio dokumento nereikėjo, tai statybos užbaigimo procedūros atliekamos statytojui (užsakovui) pageidaujant. Kai statytojas (užsakovas) to pageidauja, tai jis pats informacinėje sistemoje „Infostatyba“ surašo deklaraciją, ją pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu ir ši automatiškai registruojama.
Atstumai nuo sklypo ribų
Jei pirties statoma kaip pagalbinis ūkio paskirties pastatas namų valdoje ir jos plotas neviršija 50 kv. m, tuomet tokiam pastatui statybos leidimas yra nereikalingas tačiau yra reikalinga išlaikyti atstumus nuo kaimynų tvoros 3m. Atstumai iki ribų tokie pat, kaip nelaikiniams statiniams - bendruoju atveju mažiausiai 3 m nuo sklypo ribos, matuojant nuo labiausiai atsikišančių konstrukcijų (stogai, balkonai).
Norint pirtį įsirengti arčiau kaip 1 m atstumu iki sklypo ribos, bus reikalingas besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimas; o taip pat besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimas bus būtinas norint statyti atstumu nuo 1 m iki 3 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), - kai bet kurios pirties konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Sklypo savininko sutikimas ir registracija
Jei sklypas ne jūsų, bet jame leidžiama statyti pirtį, būtina sudaryti žemės sklypo panaudos sutartį ir užregistruoti Registrų Centre arba sudaryti žemės užstatymo sutartį pas notarą ir registruoti RC. Tokiu atveju pirtis gali būti registruojama jūsų vardu (jūsų nuosavybės teise). Taip pat tekstuose turi atsispindėti žemės savininko sutikimas, kad jūsų vardu ta pirtis bus registruojama.
Reikalavimai šiltnamiams, pirtims ir terasoms
Prieš įsirengiant bet kurį iš šių daiktų vertėtų žinoti, kokie teisės aktų reikalavimai yra taikomi, kad statinys ne tik teiktų džiaugsmą, tačiau ir būtų teisėtas.
Šiltnamiai
Šiltnamis, kuris nusiperkamas, surenkamas ir statomas žemės sklype neįrengiant pamatų laikytinas kilnojamuoju daiktu. Toks daiktas netraktuojamas statiniu Statybos įstatymo prasme, todėl atitinkamai jam nebus taikomi statybą reglamentuojantys teisės aktai bei jų reikalavimai.
Tarp norinčių ilgamečio patvaraus daikto dažnas pasirinkimas šiltnamį įrengti su pamatu. Toks šiltnamis, priešingai nei aukščiau aptartasis, jau laikytinas nekilnojamuoju daiktu, o taip pat ir statiniu Statybos įstatymo prasme. Paprastai praktikoje asmeniniam naudojimui įrengiami šiltnamiai neviršija 5 metrų aukščio ir 80 kv. m ploto, todėl vadovaujantis STR 01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ priskiriami prie I grupės nesudėtingųjų statinių, kas reiškia, jog statybą leidžiančio dokumento tokiam statiniui gauti nereikės.
Pirtys
Pirtis, tais atvejais, kai yra atvežama jau pagaminta ir pastatoma žemės sklype neįrengiant pamatų, laikytina kilnojamuoju daiktu. Atitinkamai tokia pirtis netraktuojama statiniu Statybos įstatymo prasme, todėl atitinkamai jai netaikomi statybą reglamentuojantys teisės aktai bei jų reikalavimai.
Visgi, matyt, dažniau pasirenkama pirtį statyti su pamatais, joje papildomai įrengiant sanitarinius mazgus, virtuvę, persirengimo kambarį, galbūt net miegamuosius. Pirtis pagal STR 01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ priskirtina prie pagalbinio ūkio paskirties pastatų, tais atvejais kai pirties aukštis neviršija 5 m, o plotas 50 kv. m, ji laikytina nesudėtinguoju I grupės statiniu, jei pirtis iki 8,5 m aukščio ir 80 kv. m - II grupės nesudėtinguoju statiniu.
Terasos
Turbūt dažniausiai pasirenkamas terasos įrengimo būdas - terasa be stogo ir sienų arba su stogu, prilaikomu stulpais (su galinėmis sienomis arba be jų). Tokios terasos iki 100 kv.m ploto pagal STR 01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ priskirtinos prie nesudėtingųjų I grupės inžinerinių statinių. Taigi įrengimui nereikalaujama gauti statybą leidžiančio dokumento.
Tačiau įsirengiant tokio tipo terasas vertėtų nepamiršti, kad terasa be stogo ir sienų turėtų būti atitraukta bent 1 metrą nuo kaimyninio sklypo ribos (jeigu norima statyti arčiau nei 1 metro atstumu iki sklypo ribos - bus reikalingas rašytinis kaimyninio žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas). Planuojant įsirengti terasą su stogu, kitaip vadinamą stoginę, besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimas bus būtinas norint statyti atstumu nuo 1 m iki 3 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), - kai bet kurios statinio konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Statinių eiliškumas sodyboje
Statybos inspekcija primena, kad statinių statybos eiliškumą reglamentuoja teisės aktai ir jų privalu laikytis.
Žemės naudojimo būdai
Žemės sklypų naudojimo būdų turinys apibrėžtas Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Aprašas).
Pagalbinio ūkio paskirties pastatai
Pirtys priskiriamos pagalbinio ūkio paskirties pastatams, kurios tarnauja pagrindiniam daiktui. Pirtis galima statyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijose, ūkininkų sodybose ir kitokio naudojimo būdo žemės sklypuose, kuriuose galimi pagalbinio ūkio paskirties pastatai.
Statinių klasifikavimas
Jei pirties didžiausias aukštis 5 m, o plotas 50 kv. m., tai ji priskiriama I grupės nesudėtingiesiems statiniams. Kai jos didžiausias aukštis 8,5 m, o plotas 80 kv. m., tai ji priskiriama II grupės nesudėtingiems statiniams.
Kai pirtis viršija nesudėtingojo statinio parametrus, ji priskiriama neypatingųjų statinių kategorijai, t. y., virš 80 kv. m. ploto arba jos aukštis didesnis nei 8,5 m arba atstumas tarp atraminių konstrukcijų viršija 6,0 m, tai tokioms pirtims visada privaloma pasirengti statybos projektą ir gauti statybą leidžiančius dokumentus.
| Statinio tipas | Aukštis | Plotas | Statybos leidimas |
|---|---|---|---|
| I grupės nesudėtingas | Iki 5 m | Iki 50 kv. m | Nereikalingas (išskyrus tam tikras teritorijas) |
| II grupės nesudėtingas | Iki 8,5 m | Iki 80 kv. m | Nereikalingas (išskyrus tam tikras teritorijas) |
| Neypatingas | Didesnis nei 8,5 m | Didesnis nei 80 kv. m | Reikalingas |
Advokatų kontoros „Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai“ teisininkai pataria prieš statant šiltnamį, pirtį, terasą ar net kokį kitą statinį pasidomėti, kokie statybų teisės reikalavimai taikomi tokiam daiktui įrengti, o esant neaiškumams - ir pasitarti su teisininkais. Neturint visų reikiamų iš anksto parengtų dokumentų gali tekti susidurti su itin nemaloniomis pasekmėmis, kai statinį gali tekti nugriauti ar pertvarkyti ir tokiu būdu patirti nemenkų nuostolių.