Statinio Projekto Keitimo Sąlygos Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariamos statinio projekto keitimo sąlygos Lietuvoje, remiantis galiojančiais teisės aktais ir praktiniais pavyzdžiais. Straipsnyje nagrinėjami specialieji reikalavimai, prisijungimo sąlygos ir kitos svarbios procedūros, susijusios su statinio projekto pakeitimais.

Statinio Projektas ir Jo Rengimo Etapai

Statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti statybą leidžiančius dokumentus, taip pat kai krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Statinių griovimo projektai vykdant teismų sprendimus ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus rengiami tik aplinkos ministro nustatytais atvejais.

Kai rengiamas statinio projektas ir privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas rengiamas dviem etapais: pirma rengiami projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, vėliau - techninis darbo projektas. Kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, statinio projektą galima rengti vienu etapu, kuris atitinka abu statinio projekto rengimo etapus ir šiems etapams taikomus reikalavimus. Jeigu statinio projektas rengiamas vienu etapu, kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, pranešant apie statybos pradžią arba atliekant statybos užbaigimo procedūras, pateikiamas statinio projektas ar aprašas.

Specialieji Reikalavimai

Specialiesiems reikalavimams gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijai prašymą ir aplinkos ministro nustatytą užpildytą formą su žemės sklypo ir projektuojamo statinio (statinių grupės) duomenimis. Jeigu pateikti ne visi specialiesiems reikalavimams išduoti privalomi pateikti dokumentai ar prašantis išduoti specialiuosius reikalavimus asmuo negali įgyvendinti statytojo (užsakovo) teisės, apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus pateikimo dienos pranešama prašymą pateikusiam asmeniui. Trūkstamiems dokumentams pateikti nustatomas 30 darbo dienų terminas.

Specialieji paveldosaugos reikalavimai ir specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai parengiami per 7 darbo dienas gavus savivaldybės administracijos paraišką ir pateikiami savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui, atliekančiam savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas. Savivaldybės vyriausiasis architektas, gavęs duomenis, per 10 darbo dienų parengia specialiuosius architektūros reikalavimus. Savivaldybės vyriausiasis architektas gali konsultuotis su visuomene dėl specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymo, jeigu rengdamas šiuos reikalavimus nustato papildomos informacijos, kurią gali suteikti visuomenė, poreikį. Tokiu atveju specialiųjų architektūros reikalavimų projektas paskelbiamas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir konsultuojamasi su visuomene aplinkos ministro nustatyta tvarka. Konsultuojantis su visuomene, savivaldybės vyriausiojo architekto sprendimu specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo terminas pratęsiamas ne ilgiau kaip 20 darbo dienų.

Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius architektūros reikalavimus nagrinėja savivaldybės vyriausiasis architektas. Jeigu dėl specialiųjų reikalavimų pakeitimo nekyla poreikis kreiptis į juos išdavusias institucijas, specialieji reikalavimai išduodami per 3 darbo dienas nuo specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros reikalavimų gavimo dienos. Jeigu savivaldybės vyriausiasis architektas priima sprendimą teikti siūlymus dėl specialiųjų reikalavimų pakeitimo, šie reikalavimai turi būti suderinti per 3 darbo dienas nuo jų gavimo dienos. Jeigu šių reikalavimų suderinti nepavyksta, savivaldybės vyriausiasis architektas perduoda ginčą dėl specialiųjų reikalavimų suderinamumo nagrinėti savivaldybės mero sudarytai komisijai.

Savivaldybės mero sudarytoje komisijoje, kurios darbo nuostatus tvirtina aplinkos ministras, turi dalyvauti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius architektūros reikalavimus išduodančių institucijų atstovai. Savivaldybės mero sudaryta komisija per 3 darbo dienas ginčą perduoda nagrinėti aplinkos ministro ir kultūros ministro sudarytai komisijai. Aplinkos ministro ir kultūros ministro sudaryta komisija gali nurodyti savivaldybės vyriausiajam architektui išduoti specialiuosius reikalavimus vadovaujantis šios komisijos suderintais specialiaisiais reikalavimais.

Specialieji architektūros reikalavimai, taikomi statinio projektui, privalomi įstatymo nustatytais atvejais. Kai specialieji reikalavimai yra privalomi įstatymo nustatytais atvejais, savivaldybės administracija viešai paskelbia specialiuosius reikalavimus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir informuoja apie šių reikalavimų paskelbimą toje gyvenamojoje vietovėje ar jos dalyje įsteigtos seniūnijos seniūną ir seniūnaitį (seniūnaičius).

Prisijungimo Sąlygos

Prisijungimo sąlygose draudžiama nustatyti reikalavimą, kad statytojas (užsakovas) atliktų esamų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų remonto ar rekonstravimo darbus. Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas, išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos.

Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūrą nustato aplinkos ministras. Specialieji reikalavimai ir prisijungimo sąlygos galioja 5 metus nuo jų išdavimo dienos, jeigu statybą leidžiantis dokumentas negautas.

Statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo dienos ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną. Jeigu specialieji reikalavimai buvo gauti iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo, jie turi atitikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju statytojas (užsakovas) kreipiasi į savivaldybės vyriausiąjį architektą dėl specialiųjų reikalavimų, atitinkančių Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus, gavimo.

Sodo Namo Paskirties Keitimas

Sodo nameliai neretai tampa ne tik vasaros poilsio, bet ir nuolatinės gyvenamosios vietos oazėmis. Visgi, tam, kad sodo namas oficialiai įgautų gyvenamojo pastato statusą, būtina atlikti tam tikrus teisinius ir techninius žingsnius. Pirmiausia, keičiant sodo namo paskirtį į vieno buto gyvenamąjį pastatą, būtina vadovautis galiojančiu teisiniu reguliavimu.

Parengus projektą, kitas žingsnis - kreipimasis į savivaldybę per statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Svarbu pabrėžti, kad keičiant sodo namo paskirtį, pastatas privalo atitikti vienbučių gyvenamųjų pastatų paskirties reikalavimus, numatytus statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Kiekvieno individualaus objekto atveju projektuotojas, remdamasis projektavimo užduotimi, atlieka esamo sodo namo analizę ir numato sprendinius, reikalingus siekiant užtikrinti atitikimą vienbučių gyvenamųjų pastatų paskirčiai.

Atlikus statybos darbus (jei tokie buvo numatyti), statytojas (užsakovas) inicijuoja statybos užbaigimo procedūrą. Tam pasirenkamas statinio projekto ekspertizės ar statinio ekspertizės rangovas, su kuriuo sudaroma sutartis dėl deklaracijos apie statybos užbaigimo patvirtinimo. Pasirašius sutartį, visi reikalingi dokumentai pateikiami „Infostatyba“ sistemoje. Ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją, ji įregistruojama „Infostatyba“ sistemoje.

Žemės Sklypo Paskirties Keitimas

Žemės sklypo paskirties keitimas - tai teisiškai reglamentuota procedūra, kurios metu sklypui nustatoma kita, su planuojama veikla suderinta pagrindinė naudojimo paskirtis. Tai viena dažniausiai pasitaikančių teritorijų planavimo inicijavimo priežasčių, ypač tais atvejais, kai sklypas negali būti naudojamas pagal esamą paskirtį, o suplanuota veikla - gyvenamųjų pastatų statyba, komercinės paskirties objektai ar infrastruktūros plėtra - reikalauja naujų planavimo sprendinių.

Pavyzdžiui, jei Nekilnojamojo turto registre sklypas įregistruotas kaip žemės ūkio paskirties, tačiau savininkas planuoja jame statyti gyvenamąjį namą ar įrengti paslaugų objektą, ir tokia veikla yra leidžiama pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus (bendrąjį ar specialųjį planą), paskirtį būtina pakeisti vienu iš teisės aktuose nustatytų teritorijų planavimo būdų. Praktikoje šie klausimai kyla tiek individualiems žemės savininkams, tiek vystytojams, norintiems įgyvendinti sudėtingus projektus, todėl svarbu suprasti, kokiais atvejais paskirties keitimas iš tiesų yra būtinas ir kokia procedūra taikytina konkrečioje situacijoje.

Paskirties keitimas gali būti būtinas, jei planuojate sklypą naudoti: gyvenamajai statybai (vienbučiai, daugiabučiai); komercinei ar pramoninei veiklai (verslo, gamybos objektai); infrastruktūros plėtrai (keliai, tinklai, viešieji objektai). Procedūros forma priklauso nuo planavimo dokumentų būklės ir veiklos pobūdžio: formavimo ir pertvarkymo projektas (FPP) taikomas, kai sklypas turi nustatytą naudojimo reglamentą ir reikia keisti ribas, formuoti naujus sklypus ar tikslinti duomenis; detalusis planas reikalingas, kai teritorijoje nėra galiojančio reglamento arba planuojamas intensyvus užstatymas, viešoji infrastruktūra ar kompleksinė plėtra; savivaldybės sprendimas galimas, kai paskirties keitimui pakanka administracinio sprendimo ir nėra poreikio keisti sklypo ribų ar rengti atskirą planą.

Žemės Sklypo Paskirtis

Žemės sklypo paskirtis - tai pagrindinis jo teisinio naudojimo reglamentas, nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, kuris apibrėžia, kam teritorija gali būti naudojama: žemės ūkio, gyvenamosios teritorijos, pramonės ir kt. Tai yra esminė žemės naudojimo teisė, kuri lemia, kokia veikla gali būti vykdoma konkrečiame sklype.

Be pagrindinės paskirties, sklypui gali būti nustatomas naudojimo būdas, kuris detaliau konkretizuoja paskirtį - pavyzdžiui, „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ ar „komercinės paskirties objektų teritorijos“. Šie būdai reglamentuojami pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-199.

Trečias elementas - naudojimo pobūdis - nurodo specifinius ar laikinuosius teritorijos naudojimo aspektus, kurie gali būti susiję su infrastruktūros objektų įrengimu, draustiniais ar kitais ribojimais.

Svarbu pažymėti, kad statyba gali būti vykdoma tik tuo atveju, jei sklypo paskirtis ir naudojimo būdas atitinka planuojamą statinio funkciją. Priešingu atveju, vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsnio bei Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, statybos leidimas neišduodamas.

Kada Galima Keisti Žemės Sklypo Paskirtį?

Žemės sklypo paskirties keitimas galimas tik tuo atveju, kai tai leidžia galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, visų pirma - savivaldybės bendrasis planas. Jei bendrasis planas numato, kad konkrečioje teritorijoje leidžiama keisti paskirtį, ir joje yra nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas, paskirties keitimas gali būti vykdomas rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (FPP).

Tuo atveju, kai bendrasis planas nėra nustatęs naudojimo reglamento, arba kai savivaldybė yra priėmusi sprendimą, jog tokioje teritorijoje privaloma rengti detalųjį planą, FPP netaikomas. Tokiais atvejais paskirties keitimas gali būti vykdomas tik parengus detalųjį planą. Tai ypač aktualu, kai planuojamas intensyvus užstatymas ar infrastruktūros plėtra.

Kitas svarbus aspektas - specialiosios žemės naudojimo sąlygos (SŽNS). Prieš inicijuojant paskirties keitimą būtina patikrinti, ar planuojamoje teritorijoje nėra taikomų ribojimų, susijusių su inžineriniais tinklais, keliais, paveldosaugos objektais, paviršiniais vandens telkiniais ar saugomomis teritorijomis. Jei tokie apribojimai egzistuoja, gali būti ribojama arba visiškai neleidžiama vykdyti tam tikros paskirties veiklos.

Taip pat turi būti įvertinta, ar planuojamas paskirties keitimas atitinka žemėtvarkos principus. Ypač tai svarbu, jei numatoma sklypo transformacija - sujungimas, padalijimas, ribų koregavimas ar pertvarkymas. Tokiais atvejais būtina užtikrinti, kad suformuotas sklypas būtų racionalus, funkciškai pagrįstas ir atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Kaip Vyksta Žemės Sklypo Paskirties Keitimas?

Paskirties keitimas įgyvendinamas rengiant teritorijų planavimo dokumentą paprastai apima šiuos etapus:

1. Iniciavimas: Teritorijų planavimo projekto rengimo procedūrą inicijuoja žemės sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo, pateikdamas motyvuotą prašymą savivaldybei.
2. Sprendimas dėl rengimo: Savivaldybės institucija, įvertinusi prašymą, priima administracinį sprendimą pradėti planavimo dokumento rengimą. Šiame sprendime apibrėžiami pagrindiniai projekto tikslai: paskirties keitimas, sklypų sujungimas ar padalijimas, ribų tikslinimas ar kita teritorijos pertvarka.
3. Planavimo sąlygų išdavimas: Atsakinga institucija (dažniausiai savivaldybės administracija) organizuoja sąlygų gavimą iš kitų suinteresuotų asmenų ir institucijų (jei to reikalauja dokumento rūšis ar teritorijos specifika).
4. Sutartis su planavimo dokumento rengėju: Projekto iniciatorius sudaro sutartį su kvalifikuotu planavimo dokumentų rengėju turinčiu teisę rengti konkretaus lygmens teritorijų planavimo dokumentus, pagal galiojančius teisės aktus.
5. Planavimo dokumento rengimas: Rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, kurio sudėtį sudaro grafinė ir tekstinė (aiškinamoji) dalys. Joje pateikiamas teritorijos analizės pagrindimas, planuojami sprendiniai, planuojama paskirtis, naudojimo būdas ir kita svarbi informacija.
6. Derinimas su institucijomis: Projektas derinamas su institucijomis. Privalomų derinimų apimtis priklauso nuo teritorijos specifikos ir dokumento tipo.
7. Tvirtinimas: Parengtas planavimo dokumentas tvirtinamas savivaldybės institucijos - dažniausiai mero ar administracijos direktoriaus sprendimu. Prieš tvirtinimą tikrinama dokumento atitiktis teisės aktams ir derinimo rezultatams.
8. Duomenų pakeitimas registruose: Patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą, jis registruojamas Teritorijų planavimo dokumentų registre. Tik registruotas dokumentas įgyja juridinę galią ir jo pagrindu rengiamos bylos be, keičiamas žemės sklypo teisinis statusas:
   • Atnaujinami kadastro duomenys (jei keitėsi ribos, plotas ar kiti parametrai);
   • Įrašoma nauja paskirtis Nekilnojamojo turto registre, jei ji buvo pakeista.

Kiek Kainuoja Paskirties Keitimas?

Paskirties keitimo kaštai priklauso nuo teritorijos dydžio, planavimo dokumento tipo, sprendinių sudėtingumo ir vietovės specifikos. Tai reiškia, kad kiekviena savivaldybė turi teisę savarankiškai spręsti dėl planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo ir taikymo. Dėl to, inicijuojant paskirties keitimą, itin svarbu atsižvelgti ne tik į bendrą teisinį reglamentavimą, bet ir į konkrečios savivaldybės taikomą praktiką bei galiojančius planavimo sprendinius.

Jeigu svarstote keisti žemės sklypo paskirtį, bet nesate tikri, nuo ko pradėti - rekomenduojama pasitarti su kvalifikuotu specialistu. Teritorijų planavimas - tai kompleksinis procesas, kuriame dera tiek teisiniai, tiek techniniai aspektai, todėl kiekvienas žingsnis turėtų būti planuojamas atsakingai.

ES Projekto Sutarties Keitimas: Projekto Veiklų Pratęsimas

Įprastai projekto finansavimo ir administravimo sutartys pasirašomos 2-4 metams. Projekto sutarties prieduose nurodomos konkrečios projekto įgyvendinimo sąlygos ir detalės, kurios gali būti keičiamos priklausomai nuo Projekto vykdytojo pasikeitusių poreikių. Atsižvelgiant į tai, kad per 2-4 projekto įgyvendinimo metus Projekto vykdytoją paveikia nenumatyti rinkos pokyčiai, įskaitant darbuotojų kaitą bei rinkoje siūlomų naujų mokymų įvairovę, o, taip pat, neretai įvyksta Projekto vykdytojo reorganizacija ar restruktūrizacija, dėl kurių sulėtėja mokymų organizavimo procesas ir mokymams skirto biudžeto įsisavinimas, atsiranda poreikis pratęsti Projekto sutartyje numatytą projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpį.

Projekto veiklų įgyvendinimo trukmė gali būti pratęsta 3-5 mėnesiams atliekant neesminį Projekto sutarties keitimą, kuriam papildomo Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pritarimo nereikia, arba 6 mėnesiams ir daugiau, tačiau tokiu atveju Projekto sutarties keitimą tvirtins ne tik Įgyvendinančioji institucija, bet ir Ministerija, vadinasi, Projekto sutarties keitimo patvirtinimo procesas bus ne tik ilgesnis, bet ir poreikis turės būti argumentuojamas žymiai plačiau ir detaliau.

Projekto Veiklų Įgyvendinimo Trukmės Pratęsimo Prevencija

Tam, kad išvengtumėte Projekto sutarties keitimo, kurio metu pratęsiate projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpį, reikėtų nuolat sekti rinkoje vykstančius politinius, ekonominius, socialinius ir technologinius pokyčius, nusimatyti galimas mokymų organizavimo rizikas, jų išvengimo priemones ir / ar kilusių nesklandumų įveikimo būdus. Vienas iš būdų galėtų būti nuolatinis Projekto sutartyje numatytų mokymų įgyvendinimo planavimas pamėnesiui, o, taip pat, trims mėnesiams ir metams į priekį. Tokį planą vertėtų kas mėnesį atnaujinti ir stebėti įsisavinamų lėšų procentą lyginant su praėjusiu projekto įgyvendinimo laikotarpiu, siekiant neatsilikti nuo numatyto plano.

Projekto Veiklų Įgyvendinimo Trukmės Pratęsimo Praktiniai Patarimai

Projekto veiklų įgyvendinimo trukmės pratęsimui teikiami tokie patys, kaip ir kitais Projekto sutarties keitimo atvejais, dokumentai - projekto biudžeto perskirstymo lentelė; raštas, kuriuo pagrindžiamas Projekto sutarties keitimo poreikis bei išdėstomos detalės; jeigu įtraukiami nauji mokymai, teikiami mokymų komerciniai pasiūlymai bei atnaujinami Projekto sutarties priedai. Be šių dokumentų dar teikiamas detalus mokymų planas, kuris yra esminis tokio Projekto sutarties keitimo pritarimui garantas. Šiame plane rekomenduojama pateikti informaciją:

1. Kada bus organizuojami mokymai, už kuriuos dar neatsiskaityta Įgyvendinančiąjai institucijai;
2. Kiek išlaidų bus deklaruojama planuojamiems mokymams (kiekvieniems mokymams atskirai pamėnesiui);
3. Kokios bus pasiekti fiziniai rodikliai (kiek bus apmokoma darbuotojų);
4. Kokios planuojamos deklaruoti patirtos išlaidos su kitais mokėjimo prašymais.

Rašte rekomenduojama nusimatyti papildomai teikiamų mokėjimo prašymų datas bei iš mokymų planavimo lentelės perkelti deklaruotinas sumas, kad būtų aišku, koks planuojamas mokymų organizavimo spartumas. Kuo tikslesnis, detalesnis likusių mokymų planas, kuo aiškiau yra pagrindžiamos projekto veiklų įgyvendinimo sulėtėjimo ir nepilno projekto biudžeto įsisavinimo priežastys, tuo didesnė tikimybė sulaukti teigiamo Įgyvendinančiosios institucijos ir / ar Ministerijos pritarimo Projekto sutarties keitimui.

Apibendrinant, vienas iš esminių statinio projekto sprendinių - statinio išorės matmenys, be viešinimo procedūros (visuomenės informavimo apie numatomą statinių projektavimą) ir naujo SLD galėtų būti mažinami iki 1 m, jei nepažeidžiami teisės aktai, normatyviniai statybos techniniai dokumentai, teritorijų planavimo dokumentai, SLD, specialieji reikalavimai, esminiai statinio reikalavimai, taip pat nekeičiami kiti esminiai statinio projekto sprendiniai, kurie nepatenka į nustatytų išimčių sąrašą. Tačiau jei statybos darbai dar nebuvo pradėti, t. y. statyba nėra tęsiama, prašant naujo SLD projektuojamo gyvenamojo pastato energinio naudingumo klasė turi būti A++.

Nekilnojamojo turto registre registruotiems statiniams (jų dalims), kurie, turint statybą leidžiantį dokumentą, pradėti statyti iki 2010 m. sausio 1 d. ir neužbaigti ir kurių statybą leidžiantis dokumentas nebegalioja, leidžiama parengti statinių (jų dalių) rekonstravimo arba remonto projektus, aprašus ir pagal juos gauti statybą leidžiančius dokumentus.

Svarbios datos ir įstatymai

Šioje lentelėje pateikiamos svarbios datos ir įstatymai, susiję su statinio projekto keitimo sąlygomis:

tags: #ar #galima #ikeisti #projekta