Pajūrio gyventojai stebisi, iš kur Šventosios kunigo Zenono Degučio turtai? Apie 360 tūkst. eurų vertas namas Palangoje, nauji automobiliai, kuriais važinėja ne tik jis, bet moteris, bendrai su kunigu valdanti jo būstą.
Zenono Degučio namas Palangoje
Namas Palangoje ir Ryšiai su Įtakingais Asmenimis
Z.Degučio namas Palangoje, Plytų gatvėje, pastatytas tuo pat metu, kai buvo statoma Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia Mažeikiuose. Tuo metu Z.Degutis buvo šios bažnyčios paramos fondo valdybos pirmininkas. Bažnyčią statė ir Seimo nario, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūno pavaduotojo Kęstučio Bartkevičiaus įmonė „Mažeikių Varduva“, kurios žmonės vežė medžiagas ir padėjo Z.Degučiui statant namą Palangoje.
Viešai prieinamais Registrų centro duomenimis, Z.Degučio namas Palangoje vertinamas 364 tūkst. eurų. Pastatui priskirto sklypo vertė - dar apie 80 tūkst. eurų. Ir nors bažnyčia baigta dar 2005 m., pastatas iki šiol nepriduotas statybų inspekcijai.
Z.Degučio namas išsiskiria aplinkinių namų fone ir labiau primena viešbutį. Toks įspūdis visai neklaidina, nes čia vasarą siūloma nuomotis kambarius. Šiuos verslo klausimus tvarko Vida Sudentaitė, kurios kontaktai ir nurodyti prie pasiūlymų nuomotis kambarius.
15min gauti duomenys rodo, kad sklypą Z.Degutis nusipirko 2005 m. Tiesa, kunigui priklausė ir priklauso devynios dešimtosios šio sklypo. Viena dešimtoji priklauso V.Sudentaitei. Taip pat pora pasidalijusi ir namą. Sklype jau stovėjo pastatai, tačiau jie buvo perstatinėjami. Šios statybos įteisintos tik 2016 m. 2005 m. vyko ir bažnyčios Mažeikiuose statybos, tačiau ji neįteisinta iki šiol.
15min kalbinti pajūrio gyventojai neslėpė, kad kunigas Z.Degutis gyvena kartu su savo gyvenimo drauge, su ja dažnai rodosi viešose vietose, abu užsuka į kavines ir restoranus, važinėja brangiais automobiliais. 15min susisiekė su Z.Degučiu ir paprašė jo pakomentuoti, iš kur gautos lėšos tokiems brangiems pirkiniams ir kodėl prie jo statybų prisidėjo Seimo nario įmonė. Taip pat, kas jį sieja su namo bendraturte. Pokalbis truko vos kelias akimirkas. Išgirdęs klausimus, Z.Degutis pasakė, kad tai asmeniška, ir pokalbį nutraukė.
Verslas ir Pajamos
Redakcija pasidomėjo, kokie aitvarai Z.Degučiui galėjo sunešti tokius turtus. Namas Palangoje nėra vienintelis brangus nekilnojamasis turtas, kurį Z.Degutis valdė savo vardu. Iki tol jam priklausė namas Klaipėdoje, Kretingos gatvėje. Kunigui taip pat priklauso ir šiuo metu likviduojama Z.Degučio individuali įmonė, kuri registruota Žemaičių Naumiestyje. Jis yra uždarosios akcinės bendrovės „Edeno sodas“ vadovas.
Mažeikių savivaldybė
Ši bendrovė registruota Palangoje, Šventosios gatvėje, o jos veikla nurodyta kaip kavinės, klubai, barai, restoranai. 15min turimais duomenimis, įmonę valdo Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės parapija. Tiesa, „Edeno sodo“ rodikliai gana kuklūs: 2015 m. jos apyvarta siekė apie 53 tūkst. eurų, uždirbta 13,5 tūkst. eurų grynojo pelno. Tokius rodiklius įmonė pasiekė dar prie ankstesnio vadovo - kito kunigo Vidmanto Griciaus. Z.Degutis prie „Edeno sodo“ vairo parapijos sprendimu pastatytas pernai vasarą.
Bažnyčios Statybos Mažeikiuose ir Įtariamų Finansinių Pažeidimų Tyrimas
Toliau ieškant Z.Degučio turtų šaltinio, nuo pajūrio teko pasukti link Mažeikių. Būtent čia 2005 m. kunigu tarnavo Z.Degutis. Kaip tik tuo metu čia vyko baigiamieji Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios statybų darbai. Vietos žurnalistas, fotografas, rašytojas ir aktyvus visuomenės veikėjas Virginijus Sungaila 15min teigė, kad šiuo metu kaip tik aiškėja skandalingi bažnyčios statybos faktai.
„Daug piliečių prarado pasitikėjimą valdžia. Labai nesinorėtų, kad jie prarastų tikėjimą bažnyčia. Tai nėra asmeniniai reikalai, man atrodo, kad tai nacionalinio saugumo klausimas. Naujasis kunigas nežino, ką daryti. Klausimų kyla dėl didelių sumų. Bažnyčią statė Seimo nario Kęstučio Bartkevičiaus įmonė. Ta pati bendrovė statė ir Z.Degučio namą Palangoje. Tai niekam nebuvo paslaptis. Man tai patvirtinęs yra ir pats Seimo narys. Visi matė, kaip kunigas iš bažnyčios savo automobiliu medžiagas, dažus veždavo į Palangą. Aš pats tai mačiau“, - pasakojo pašnekovas.
Pasak jo, bažnyčios statybai buvo aukojamos nemažos sumos, tačiau nebuvo tinkamos apskaitos, kaip tie pinigai išleisti: „Sumos plaukė nemažos - po 300, 600 tūkst. litų. Nemažą dalį jų pervedė ir savivaldybės įmonės. Visi Mažeikiuose išrinkti Seimo nariai stengėsi dėl bažnyčios. Kunigas Z.Degutis tapo Mažeikių garbės piliečiu, nors jau tada visi žinojome, kad jis turi vaikų, meilužių, yra įsivėlęs į skandalingas istorijas. Niekam tai nerūpėjo.“
V.Sungaila piktinosi, kad nei statytojai, nei kunigas nepasirūpino, kad bažnyčia būtų užbaigta. Praėjus daugiau nei dešimtmečiui, tai padaryti gali būti sudėtinga, nes plika akimi matyti skylančios sienos ir trupantis tinkas.
V.Sungaila piktinosi: „Bažnyčia nėra įteisinta, bet ten vyksta pamaldos. Nesuprantu, kaip taip gali būti? Juk tai ir žmonių saugumo klausimas. Taip pat nesuprantu, kodėl savivaldybė sumoka 16 tūkst. eurų už bažnyčios šildymą, kai buvęs kunigas sau leidžia tokią prabangą? Kodėl tokie klausimai nekyla tarybai ir merui? Man kilo. Pradėjau žiūrėti, kad bažnyčios sienos jau skyla, viskas atsilupę. Kur dingo suaukoti pinigai? Kaip jie buvo panaudoti? Nėra jokių ataskaitų“.
Seimo narys K.Bartkevičius 15min teigė, kad jam ir pačiam kyla daug klausimų, tačiau jis patikino, kad Z.Degučiui jo įmonė veždavo tik medžiagas, bet statybose nedalyvavo: „Taip, buvau fondo, kuris statė bažnyčią, įkūrėjas. Tai buvo labai seniai. Statybos vyko iš aukų. Ką sunešdavo, tą ir išleisdavome. Taip, mes irgi padėdavome, aišku. Z.Degutis iš „Varduvos“ pirko medžiagas, bet mes jam namo nestatėme. Palangoje turėjome parduotuvę, tai medžiagas nuveždavom, bet net brigados nesame siuntę. Pajėgumai ne tie. Galėjo ten žmonės matyti mūsų automobilį su mūsų ženklais, bet ten ne darbininkai vežami buvo, o tik medžiagas atveždavome. Ką nors ir iš Mažeikių atveždavome, bet patys nieko nestatėm jam.“
Paklaustas, ar nėra keista, kad kunigas nusprendė suderinti savo namo ir bažnyčios statybas, politikas atsakė: „Tiesiai šviesiai kalbant, tai taip ir sutapo. Už kunigą aš negaliu sakyti, kodėl. Bijau pasakyti, kaip čia taip atsitiko. Kalbėjau su nauju klebonu. Jis neslepia, kad nori gauti fondo dokumentaciją, bet kad jau labai sunku būtų to fondo steigėjus surinkti. Kiti jau į užsienį išvažiavo. Tai visiems kyla klausimas. Kaip jums, taip ir man. Kaip taip gali būti?“
Pasak jo, mintys statyti bažnyčią kilo dar būnant kitam klebonui. Vietinės įmonės įkūrė labdaros paramos fondą, prie kurio nemažai prisidėjo „Mažeikių nafta“. Vėliau prie statybų prisidėjo ir „Orlen Lietuva“. Pasikeitus klebonams, fondo reikalus perėmė Z.Degutis.
„Kad pastatas nepriduotas, aš sužinojau tik iš žiniasklaidos. Tai buvo labai keista. Viskas buvo sutvarkyta, galvojau, kad ji tikrai priduota. Iš Vokietijos varpai ir vargonai buvo parvežti“, - teigė parlamentaras. Jis pridūrė, kad bažnyčiai buvo daugiau padedama darbais ir medžiagomis, o ne pinigais.
Paklaustas, kokios dar įmonės statė bažnyčią, jis atsakė: „Įmonės, kurios statė, jau ir bankrutavo. Bažnyčia buvo statoma natūriniu būdu. Tai vyko labai seniai.“
Šiuo metu nebeįmanoma pasakyti, kiek tiksliai buvo suaukota pinigų, tačiau tiksliai žinoma, kad kai kurios įmonės aukojo tikrai dideles sumas. Antai, 2004 m. „Mažeikių nafta“ bažnyčiai skyrė 650 tūkst. litų (185 tūkst. eurų).
Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys 15min sakė taip pat buvęs nustebęs, kad bažnyčia iki šiol neįteisinta, tačiau nieko apie statybų finansinę pusę komentuoti negalėjo.
„Neturiu jokios informacijos, kaip ta bažnyčia buvo statoma. Pats neseniai sužinojau, kad ji nepriduota. Dabar tvarkome dokumentus ir, manau, ji bus priduota. Naujas kunigas šiuos darbus pradėjo, savivaldybė jam padės. Apie finansus nieko negaliu pasakyti. Tuo metu nedirbau savivaldybėje. Negaliu komentuoti, ko nežinau“, - teigė meras.
Paklaustas, ar jam nekilo klausimų, kodėl bažnyčia Mažeikiuose neįteisinta ir skęsta skolose, o jos statybas prižiūrėjęs kunigas tuo pat metu pasistatė prabangų namą Palangoje, A.Tenys teigė: „Tikrai nežinau. Už kunigą komentuoti negaliu. Gal palikimą gavo.“
Pasak jo, bažnyčia didelė, keletas šaltų žiemų buvo, susidarė skolos, kurias teko padengti. „Mes į bažnyčios finansinius dalykus nesikišame. Jei sako, kad reikia padėti, tikime. Kiek leidžia finansinės galimybės, skiriame paramos“, - kalbėjo meras.
15min turimi duomenys rodo, kad nė vienas iš šiame tekste minimų nekilnojamojo turto objektų nebuvo paveldėtas.
Savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisija skundą dėl galimai netinkamo Bažnyčios paramos fondo naudojimo ir kitų su bažnyčios statyba susijusių dalykų persiuntė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai. Konstatuota, kad komisijai išsiaiškinti skunde įvardytus faktus trukdo dokumentų išsaugojimo senaties terminai.
Kreipimesi teigiama, kad statybai buvo aukojamos nemažos sumos, siekiančios po kelis šimtus tūkstančių litų, tačiau pinigai nebuvę tinkamai apkaitomi.
Antikorupcijos komisijos pirmininkės buvo prašoma ištirti ir įvertinti straipsnyje apie Z. Degučio turtus išdėstytus faktus.
Telšių Vyskupijos Reakcija
15min žiniomis, Telšių vyskupija, vyskupo Jono Borutos sprendimu, sudarė komisiją, kuri ėmėsi tirti publikacijoje išdėstytus faktus. Su žurnalistais bendrauti atsisakęs Z.Degutis savo paaiškinimuose nurodė, kad sklypą ir namą Palangoje jis įsigijo iš savo santaupų. Z.Degutis komisijai nurodė, kad namo iš viso nestatė, o nusipirko jau pastatytą namo dalį. Kaip 15min ir rašė, Z.Degutis iš tiesų pirko sklypą ir pastatą, kuris buvo renovuotas. Z.Degutis teigė, kad visi fondo ir statybos dokumentai tvarkingi, o bažnyčios skolų jis nepaliko.
15min rašė, kad Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios finansinė situacija yra tokia, jog dvasininkai neturėjo lėšų net sąskaitoms už šildymą padengti. Mažeikių rajono meras Antanas Tenys patvirtino, kad savivaldybė už šildymą sumokėjo 16 tūkst. eurų iš savo lėšų. Kitaip tariant, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios skolas padengė visi Mažeikių gyventojai.
Z.Degutis taip pat patikino, kad su V.Sudentaite jį sieja tik dalykiniai ryšiai, o name Palangoje jis net negyvena. Be to, taip ir lieka neaišku, kodėl kunigas įsigijo prabangų namą, jeigu jame negyvena? Iš kur gautos lėšos?
15min Telšių vyskupijai, Lietuvos vyskupų konferencijai ir Vilniaus arkivyskupijai išsiuntė prašymus patikslinti šią informaciją. 15min gautame Telšių vyskupijos atsakyme teigiama: „Dėkojame Jums už klausimus apie Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios statybos istoriją ir apie kun. Išsamių atsakymų į kiekvieną iš jų šiuo metu dar neturime, nes užduodami klausimai platūs, reikalaujantys pagrindimo.
Kunigo Broniaus Laurinavičiaus Pavyzdys
Kunigas Bronius Laurinavičius - iškili asmenybė Lietuvos istorijoje, pasižymėjusi atkaklia kova už tiesą, laisvę ir žmogaus teises sovietinės okupacijos metais. Jo gyvenimas ir veikla - tai pavyzdys, kaip galima išlikti ištikimam savo idealams net ir pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis.
Kunigas Bronius Laurinavičius buvo vienas tų retų kunigų, kurie per visą sovietų okupacijos laikotarpį viešumoje pasirodydavo vilkėdami sutaną. Jis buvo įsitikinęs, kad kur tik galima savo elgesiu ir net drabužiu reikia byloti, jog Bažnyčia gyva.
Dievo buvo apdovanotas daugybe talentų ir dorybių. Jam vienodai rūpėjo ir gyvosios Bažnyčios, ir mūrinės statyba. Kur tik klebonavo, ten paliko ryškius pėdsakus: bažnyčioje būdavo būriai vaikų, parapijoje sėkmingai genimos alkoholizmo piktžolės, o tikintieji ne tik žodžiu, bet ir pavyzdžiu mokomi vienas kitam padėti, vienas kitą paremti. Jis praplėtė Ceikinių bažnytėlę, įrengė Kalesninkų bažnyčios vidų, suremontavo ir įrengė šildymą Adutiškio bažnyčioje.
Asketas asmeniniame gyvenime, jis buvo be galo jautrus kitų vargams ir kančioms. Labai užjautė gudus, kurių žemėje kunigas buvo retenybė: Adutiškio klebonijoje priimdavo dešimtis iš vakaro atvykstančių Baltarusijos tikinčiųjų, juos apnakvindavo ir pamaitindavo, kad pailsėję sekmadienį galėtų dalyvauti šv. Mišiose ir priimti sakramentus. Ypač rūpinosi už Bažnyčią ar Tėvynę kalinčiais bei jų šeimomis.
Kunigas Bronius Laurinavičius - tai pavyzdys, kokių Bažnyčia visuomet laukė, laukia ir lauks.
Kunigas Bronius Laurinavičius