Našlių Pensijos Įskaitymas į Pensiją Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami našlių pensijos įskaitymo į pensiją klausimai Lietuvoje, remiantis įstatymais ir nuostatomis, reglamentuojančiomis šią sritį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtino Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus.

Šie nuostatai buvo keičiami ir papildomi įvairiais įstatymais, siekiant patikslinti ir tobulinti pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką. Tarp jų:

  • 2012 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr.
  • 2013 m. gegužės 16 d. įstatymu Nr.
  • 2014 m. rugsėjo 23 d. įstatymu Nr.
  • 2014 m. gruodžio 02 d. įstatymu Nr.
  • 2015 m. birželio 23 d. įstatymu Nr.
  • 2016 m. birželio 29 d. įstatymu Nr.
  • 2016 m. rugsėjo 20 d. įstatymu Nr.
  • 2016 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-145
  • 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr.
  • 2017 m. gruodžio 05 d. įstatymu Nr.
  • 2017 m. gruodžio 21 d. įstatymu Nr.
  • 2018 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIII-1403
  • 2018 m. gruodžio 11 d. įstatymu Nr.
  • 2019 m. vasario 12 d. įstatymu Nr.
  • 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr.
  • 2019 m. liepos 11 d. įstatymu Nr. XIII-2324
  • 2020 m. gegužės 07 d. įstatymu Nr.
  • 2021 m. sausio 12 d. įstatymu Nr.
  • 2021 m. gegužės 27 d. įstatymu Nr.
  • 2024 m. liepos 11 d. įstatymu Nr.
  • 2025 m. birželio 26 d. įstatymu Nr.

Šie įstatymai ir nutarimai nustato našlių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką, sąlygas ir dydžius.

Pensijų reforma – viskas, ką turite žinoti

Svarbūs Aspektai

Apskaičiuojant asmens stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (Pensijų įstatymo 9 straipsnis), į uždarbio ir kitų pajamų, nuo kurių įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, sumą įskaitomos valstybinio socialinio draudimo ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) ir bedarbio pašalpos.

Jeigu teisę gauti našlių pensiją turi keli globėjai (rūpintojai), kurie pasidaliję augina mirusio asmens vaikus (įvaikius) ar slaugo namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, kiekvienam globėjui (rūpintojui) skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip 20 procentų viso mirusiajam Pensijų įstatymo 36 straipsnio pirmojoje ir trečiojoje dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos pensijos dydžio.

Jeigu paskui, jau paskyrus ir mokant našlių ir našlaičių pensiją, teisę gauti našlių pensiją įgyja kito našlaičio globėjas (rūpintojas), jam priklausanti našlių pensijos dalis skiriama nuo pirmos dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį buvo gautas prašymas su visais reikiamais dokumentais dėl našlių pensijos skyrimo.

Senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių pensijos įstatymų nustatyta tvarka mokamos neatsižvelgiant į šių pensijų gavėjų po pensijos paskyrimo gaunamų draudžiamųjų pajamų faktą ir šių pajamų dydį.

Pensininkui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jeigu ji nebuvo išmokėta, ir dar paskirtos pensijos dydžio už du mėnesius (Pensijų įstatymo 39 straipsnio penktoji dalis). Kai pensija mokama už praėjusį mėnesį ir miręs asmuo iki mirties dienos šios pensijos nebuvo gavęs, mirusį pensininką laidojusiems asmenims taip pat išmokama jo iki mirties dienos negauta pensija už praėjusį mėnesį.

Skiriant senatvės ir invalidumo pensiją iš naujo pagal Pensijų įstatymo 40 straipsnio pirmąją dalį, į papildomą 3 metų stažą įskaitomas ir stažas, įgytas po senatvės ar invalidumo pensijos paskyrimo (paskutinio perskaičiavimo) iki 1995 m.

Senatvės ar invalidumo pensija gali būti paskirta iš naujo ir tiems asmenims, kuriems ji paskirta turint minimalų, bet neturint būtinojo stažo, ir kurie po senatvės ar invalidumo pensijos paskyrimo (po paskutinio pensijos perskaičiavimo iki 1995 m.

Pagal Pensijų įstatymo 551-555 straipsnių nuostatas nuo 2003 m. sausio 1 d. padidinamos senatvės ir invalidumo pensijos, paskirtos nuo datų, buvusių iki 2003 m. sausio 1 d., kai senatvės ar invalidumo pensijos gavėjas 2003 m. sausio 1 d. atitinka visas nurodytuose straipsniuose nustatytas pensijai padidinti būtinas stažo ir pensijos dydžio (bendros pensijų sumos) sąlygas.

Senatvės ir invalidumo pensijos, pirmą kartą skiriamos nuo 2003 m. sausio 1 d. ir nuo vėlesnių datų, pagal Pensijų įstatymo 551-553 straipsnių nuostatas padidinamos atsižvelgiant į tai, ar asmuo tą dieną, nuo kurios skiriama senatvės ar invalidumo pensija, atitinka visas nurodytuose straipsniuose nustatytas pensijai padidinti būtinas stažo ir paskirtos pensijos dydžio (bendros paskirtų pensijų sumos) sąlygas.

Kai po senatvės ar invalidumo pensijos padidinimo pagal Pensijų įstatymo 551-555 straipsnių nuostatas nuo 2003 m. sausio 1 d.

Kai senatvės ir invalidumo pensija nebuvo padidinta pagal Pensijų įstatymo 551-555 straipsnių nuostatas dėl to, kad asmuo 2003 m.

Kai senatvės ar invalidumo pensijos gavėjas, kuriam ši pensija buvo padidinta pagal Pensijų įstatymo 551-555 straipsnių nuostatas (šių Nuostatų 102-105 punktai), po pensijos padidinimo pateikia naujus duomenis apie stažą ir (ar) draudžiamąsias pajamas, jo teisė į senatvės ar invalidumo pensijos padidinimą nustatoma iš naujo pagal apskaičiuotus naujus stažo ir pensijos dydžio (bendros pensijų sumos) duomenis nuo pirmosios dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pensijos gavėjas pateikė naujus duomenis apie stažą ir (ar) draudžiamąsias pajamas.

Kai po senatvės ar invalidumo pensijos padidinimo pagal Pensijų įstatymo 551-555 straipsnių nuostatas nuo 2003 m. sausio 1 d. ar nuo vėlesnės datos, nuo kurios asmeniui buvo paskirta senatvės ar invalidumo pensija, pasikeičia bendra paskirtų pensijų suma, kai nustatoma sunkesnio ar lengvesnio invalidumo grupė, bet nauji stažo ir (ar) draudžiamųjų pajamų duomenys nepateikiami, kai padidėja valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija ar einamųjų metų draudžiamosios pajamos, kai padidėja valstybinių pensijų bazė ir kitais atvejais, išskyrus šių Nuostatų 104-107 punktuose numatytus atvejus, pagal Pensijų įstatymo 552-554 straipsnių nuostatas pakeistas (padidintas) asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas už laikotarpį iki 1994 m. sausio 1 d. neperskaičiuojamas (nemažinamas).

Įgalioti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą jos nustatyta tvarka per 6 metus nuo 2003 m. sausio 1 d. sukaupti duomenis apie asmenų, kurie ateityje įgis teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamus laikotarpius (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnis), buvusius iki 1993 m. gruodžio 31 d., ir apie šių asmenų pajamas, prilyginamas asmens draudžiamosioms pajamoms (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 53 straipsnis), gautas per laikotarpį nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m.

Pagrindiniai našlių pensijos aspektai
Aspektas Aprašymas
Globėjai (rūpintojai) Jei teisę į našlių pensiją turi keli globėjai, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip 20% pensijos.
Draudžiamosios pajamos Senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių pensijos mokamos neatsižvelgiant į gaunamas pajamas po pensijos paskyrimo.
Mirtis Pensininkui mirus, pensija išmokama laidojusiems asmenims už mirties mėnesį ir dar už du mėnesius.
Stažas Skiriant senatvės ir invalidumo pensiją iš naujo, į papildomą stažą įskaitomas ir stažas, įgytas po pensijos paskyrimo iki 1995 m.

tags: #ar #gali #nasliu #pencija #but #iskaiciuota