Žalos atlyginimo užliejus butą apeliacijos pavyzdžiai

Šiame straipsnyje aptariamas konkretus atvejis, susijęs su apeliaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis bankroto byloje. Nagrinėjamas atvejis susijęs su žalos atlyginimu už užlietą butą.

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi UAB „Laugina“ iškelta bankroto byla. Vėliau, 2020 m. vasario 27 d. nutartimi, UAB „Laugina“ nutarta likviduoti dėl bankroto (LUAB „Laugina“).

Akcinė draudimo bendrovė (ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, prašydama atnaujinti terminą (jeigu jis praleistas) finansiniam reikalavimui pateikti, priimti ir patvirtinti 1 348,21 Eur finansinį reikalavimą bei 447,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjos prašymu nesutiko, prašydama taikyti ieškinio senaties terminą ir atmesti ADB „Gjensidige“ pareiškimą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo LUAB „Laugina“ bankroto byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 19 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ADB „Gjensidige“ ir LUAB „Laugina“, ir civilinę bylą nutraukė. Taikos sutartis patvirtinta tokiomis sąlygomis:

1. LUAB „Laugina“ sutinka, kad teismas patvirtintų pareiškėjos ADB „Gjensidige“ finansinį reikalavimą 674,10 Eur dydžio LUAB „Laugina“ bankroto byloje.
2. ADB „Gjensidige“ atsisako kitų reikalavimų pareikštų LUAB „Laugina“. Taikos sutarties šalys nereikalauja viena iš kitos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
3. LUAB „Laugina“ įsipareigoja padengti pašto išlaidas.

Teismas nusprendė, kad Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų, todėl laikė, jog yra teisinis pagrindas taikos sutartį patvirtinti.

Teismas netenkino trečiojo asmens prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad tretieji asmenys nėra taikos sutarties šalimi, o E. L. į bylos nagrinėjimą įstojo savo iniciatyva, prisiimdamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo riziką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Trečiasis asmuo E. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, Taikos sutarties tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

• Teismas nepasisakė dėl E. L. argumentų, nors teismas buvo nustatęs terminą E. L. raštu pateikti poziciją, dėl ko Taikos sutartis neturėtų būti tvirtinama ir šią poziciją jis pateikė.
• Teismas turi įvertinti šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui.
• ADB „Gjensidige“ praleido reikalavimo pateikimo procedūrinį terminą, dėl to teismas nepasisakė.
• Teismas motyvuotai nevertino ir nepasisakė, ar sudaryta Taikos sutartis nepažeis E. L. ar trečiųjų asmenų (LUAB „Laugina“ kreditorių) teisių.
• Žala susidarė dėl netinkamos turto priežiūros, o už bankrutuojančios įmonės turto priežiūrą pagal įstatymą yra atsakingas nemokumo administratorius, todėl patirta žala negali būti tvirtinama kaip kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje ir šalys negali susitarti dėl tokio reikalavimo patvirtinimo.
• Pareiškėja dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo kreipėsi praėjus 30 dienų terminui.
• ADB „Gjensidige“ netinkama tvarka įgyvendino teisę dėl reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, nes atsakovei iškėlus bankroto bylą einamieji mokėjimai gali būti išieškomi CPK, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
• Jei dėl padarytos žalos būtų atsakinga LUAB „Laugina“, tai žalos, atsiradusios po bankroto bylos iškėlimo, išieškojimas turi būti vykdomas vadovaujantis CK ir CPK nuostatomis, o ją priteisus žala turėtų būti atlyginta iš atsakovės bankroto proceso administravimo išlaidų.
• E. L. laikėsi pozicijos, kad ADB „Gjensidige“ reikalavimas yra pagrįstas ir galėtų būti tenkinamas, tik turi būti pareikštas įstatymo nustatyta tvarka. E. L. patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti atlygintos lygiomis dalimis iš pareiškėjos ir atsakovės (LUAB „Laugina“ atžvilgiu iš bankroto proceso administravimo išlaidų).

Atsakovė LUAB „Laugina“ atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

• Teismas, spręsdamas šalių sudarytos Taikos sutarties patvirtinimo klausimą, išsamiai įvertino faktines aplinkybes, šalių poziciją dėl ginčo esmės, pateikė argumentus dėl galimybės patvirtinti Taikos sutartį, pasisakė dėl trečiojo asmens prašymo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
• Teismas, įvertinęs Taikos sutarties turinį, nusprendė, kad ji nepažeidžia trečiųjų asmenų (ir E. L.) teisių ir interesų.
• Bylos nagrinėjimo metu E. L. laikėsi pozicijos, kad pareiškėjos prašymas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo turi būti tenkinamas.
• Sutinka, kad pareiškėja yra praleidusi finansinio reikalavimo pateikimo terminą, tačiau teismas turi teisę patvirtinti kreditorės finansinį reikalavimą, kuris buvo pateiktas praleidus terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.
• Tik teismas turi teisę ir pareigą spręsti, ar egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos patvirtinti kreditorės pareikštą finansinį reikalavimą.
• E. L. keliami klausimai dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo ir praleisto termino pareikšti finansinį reikalavimą (ne)atnaujinimo turi būti išspręsti bankroto byloje dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo.
• JANĮ 28 straipsnio 4 dalis reglamentuoja einamųjų mokėjimų išieškojimo tvarką, o ne kreditorių reikalavimų pareiškimo ir (ar) tvirtinimo pagrindus bei tvarką, todėl šiuo atveju nėra taikoma.
• Bylos nagrinėjimo metu E. L. nepateikė įrodymų, kad nemokumo administratorius atsakovės butus prižiūrėjo netinkamai ir (ar) savo veiksmais (neveikimu) padarė žalą. Todėl teismas neturėjo teisinio ir (ar) faktinio pagrindo spręsti nemokumo administratoriaus atsakomybės klausimo.
• Nesant nustatyto piktnaudžiavimo fakto, teismas pagrįstai nusprendė, kad trečiasis asmuo į bylą įstojo savo iniciatyva, prisiimdamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo riziką, o bylos šalys yra laisvos susitarti dėl ginčo užbaigimo taikos sutartimi, todėl trečiasis asmuo neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
• E. L. į civilinę bylą įstojo ne siekdamas ginti tariamai pažeistas teises ir interesus, bet ketindamas daryti neteisėtą poveikį atsakovės nemokumo administratoriui, trukdyti sklandžiam bylos nagrinėjimui. Toks netinkamas jo procesinis elgesys pasireiškė tuo, kad, įstojęs į bylą, jis teikė teismui tikrovės neatitinkančius duomenis, kad nemokumo administratorius tariamai naudojasi atsakovės turtu, netinkamai prižiūri turtą ir daro jam žalą. ADB „Gjensidige“ laikėsi pozicijos, kad žemiau esančio buto užliejimas įvyko iš atsakovei priklausančio buto balkono. Byloje neįrodyta, kad už pareiškėjai atsiradusią žalą būtų atsakingas nemokumo administratorius.

Pareiškėja ADB „Gjensidige“ atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

• Teismas išsamiai aptarė ir įvertino visas bylos aplinkybes, Taikos sutarties sudarymo sąlygas, be to, įvertino šalių bei kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus.
• Trečiasis asmuo, ginčydamas Taikos sutartį, vadovaujasi prielaidomis dėl atsakovės kreditorių teisių ir interesų pažeidimo.
• Pareiškėja, atlikusi žalos administravimą, įvertinusi surinktus įrodymus, nusprendė savo pažeistą teisę ginti, pateikiant kreditorės finansinį reikalavimą atsakovei LUAB „Laugina“. Pareiškėjos teisę pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą numato CPK 13 straipsnis.
• Duomenų, kad šalių procesinis elgesys byloje buvo netinkamas, nėra. E. L., įstodamas į bylą trečiuoju asmeniu, prisiėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymo ir jų nepaskirstymo riziką. Svarbus bylos baigties ir trečiojo asmens pozicijų priešingumo įvertinimas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo patvirtintos Taikos sutarties, kuria šalys susitarė, kad teismas patvirtintų pareiškėjos ADB „Gjensidige“ 674,10 Eur dydžio finansinį reikalavimą LUAB „Laugina“ bankroto byloje bei susitarė nereikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidų viena iš kitos. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad šalių pateikta Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų patvirtino Taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Trečiasis asmuo E. L. nesutinka su teismo pozicija ir atskirajame skunde nurodo, kad Taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta, nes ADB „Gjensidige“ žala (atsiradusi regreso tvarka, išmokėjus draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui) padaryta dėl LUAB „Laugina“ kaltės ir kilo iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio virš nukentėjusiojo buto (užliejus butą vandeniu), negali būti tvirtinama kaip kreditorės finansinis reikalavimas likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens bankroto byloje, todėl šalys negali susitarti dėl tokio reikalavimo tvirtinimo. Taikos sutarties šalių (pareiškėjos ir atsakovės) nuomone, Taikos sutarties sudarymo sąlygos yra tinkamos šiai sutarčiai patvirtinti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CPK 42 straipsnio 1 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Remiantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.

Viena vertus, civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai).

tags: #del #zalos #atlyginimo #uzliejus #buta #apeliacijos