Inkstų vėžys ir sąnarių skausmai: simptomai, gydymas ir profilaktika

Inkstai atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų: toksinų šalinimą, kraujo filtravimą, mineralinių medžiagų ir vandens subalansavimą, hormonų ir fermentų gamybą. Sutrikus inkstų funkcijai, organizme gali kauptis pavojingos medžiagos, tyliai jį nuodijant.

Šiuos organus ir jų ligas nagrinėja nefrologijos specialistai, o ši sritis glaudžiai susijusi su kardiologija, reumatologija ir endokrinologija. Kadangi inkstų ligos dažnai vystosi be aiškių simptomų, kyla didelė rizika, kad išsivystys lėtinis inkstų nepakankamumas.

Inkstų sandaros schema

Pagrindinės inkstų ligos

Inkstų ligos dažniausiai vystosi tyliai, todėl ypač svarbi profilaktika: sveika gyvensena ir subalansuotas darbo bei poilsio režimas. Pagrindinės inkstų ligos, negydomos, stipriai apsunkina ir net trumpina gyvenimą:

• Nefropatija
• Inkstų vėžys
• Lėtinė inkstų liga
• Inkstų nepakankamumas
• Akmenys inkstuose
• Inkstų cistos
• Pielonefritas

Nefropatija

Nefropatija gali atsirasti sergant cukriniu diabetu, turint aukštą kraujospūdį, apsinuodijus tam tikromis medžiagomis, analgetikais arba jei organizmui trūksta fermento ksantinoksidazės.

Inkstų vėžys

Inkstų vėžys dažnai pastebimas diagnozuojant kitus sveikatos sutrikimus, nes neturi išskirtinių simptomų, kurie sutampa su kitomis inkstų ar šlapimo takų ligomis. Galimi simptomai: pakitusi šlapimo spalva, kraujas šlapime, nugaros apačios, pilvo ar šono skausmas, nuovargis ar greitas svorio kritimas.

Lėtinė inkstų liga

Negydoma lėtinė inkstų liga ilgainiui veda prie lėtinio inkstų nepakankamumo. Lėtinis inkstų uždegimas, policistozė, inkstų akmenligė, diabetinė nefropatija ar kita inkstų liga gali tūnoti tyliai, pasirodydama vos keliais simptomais: nuovargiu, mieguistumu, pajuodusiais paakiais, patinimu.

Inkstų nepakankamumas

Pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmai - ženklas, kad inkstuose sutriko kraujotaka ar nebegali pratekėti šlapimas. Esant ūmiam inkstų nepakankamumui, organizme pradeda kauptis toksinai, gali išsivystyti plaučių bei smegenų edema, sutrikti sąmonė, širdies ritmas ir net ištikti mirtis.

Akmenys inkstuose

Inkstų akmenis galima diagnozuoti atlikus šlapimo tyrimą bei inkstų echoskopiją ar kompiuterinę tomografiją. Dažniausiai jaučiamas nemalonus pojūtis šlapinantis, kyla noras tai daryti dažnai, be to, stipriai skauda juosmenį, skausmas plečiasi link pilvo apačios.

Inkstų cistos

Pavienės skysčio pripildytos pūslelės dažniausiai nepavojingos, tačiau daugybinės inkstų cistos abiejuose inkstuose gali reikšti komplikacijų riziką - tikėtinas inkstų nepakankamumas. Cista inkste pasireiškia karščiavimu ir juosmens skausmu.

Pielonefritas

Ši infekcinė liga pasireiškia karščiavimu, juosmens skausmu nugaros dalyje, krečia šaltis, gali pykinti. Negydomas pielonefritas gali privesti prie inkstų funkcijos slopimo ir inkstų nepakankamumo vystymosi.

Inkstų ligos: simptomai

Sutrikus inkstų veiklai, tai pajaučia visas organizmas:

• Pakinta šlapinimosi dažnis, šlapimo spalva patamsėja, jame gali pasimatyti kraujo.
• Skysčių kaupimasis organizme - nesugebant pašalinti toksinų ir nereikalingų skysčių, viskas kaupiasi, tad pradeda tinti kojos, rankos ar net veidas.
• Šono ar apatinės nugaros dalies skausmą gali sukelti inkstų akmenys ar policistinių inkstų liga, lėtinis šlapimo pūslės sienelių uždegimas.
• Jaučiamas stiprus silpnumas dėl sutrikusio deguonies išnešiojimo po organizmą.
• Plaučiuose susikaupę skysčiai lemia apsunkintą kvėpavimą, sunku giliai įkvėpti.
• Organizme susikaupusios atliekos gali pradėti erzinti ir odą - atsiranda niežulys, bėrimai.
• Amoniako kvapo seilės ir metalo skonis burnoje atsiranda dėl prasidėjusios uremijos (kraujyje užsilaikęs didelis šlapalo kiekis).
• Nuolatinis šaltkrėtis.

Inkstų ligos: gydymas

Organizmą išvalyti nuo skysčių pertekliaus, kraują - nuo susikaupusių kenksmingų medžiagų galima keliais būdais. Peritoninė dializė ir hemodializė padeda atlikti nebeveikiančių inkstų darbą, tačiau reikėtų suprasti, kad inkstų nepakankamumas nėra išgydomas.

Kadangi inkstai organizme turi ir daugiau funkcijų, terapijomis visko išspręsti negalima. Mažakraujystė, kaulų ligos ar aukštas kraujo spaudimas ir toliau gali varginti organizmą. Vienintelis būdas grįžti į visavertį gyvenimą - inkstų transplantacija, kai vienas sveikas inkstas persodinamas iš donoro.

Hemodializė

Prijungus specialų aparatą, kraujas vamzdeliais prateka pro filtrą-dializatorių, ir išvalytas nuo skysčių bei nereikalingų medžiagų grįžta atgal į kūną. Įprastai tris kartus per savaitę atliekama hemodializė kaskart trunka iki 4 valandų.

Peritoninė dializė

Šios procedūros metu iš organizmo skysčiai išfiltruojami naudojant pilvaplėvę. Dializės tirpalas per kateterį suleidžiamas į pilvaplėvę, o kai „sutraukia“ į save visas atliekas, išleidžiamas iš pilvo ertmės. Pilvo ertmėje įstatytas kateteris, skirtas supilti ir išleisti dializės tirpalui, lieka nuolat. Peritoninė dializė atliekama 1-2 kartus per mėnesį, tai galima daryti ir namuose.

Inkstų ligos - kaip jų išvengti?

Mankšta, fizinis aktyvumas, streso vengimas ir apskritai - subalansuota gyvensena padeda išsaugoti inkstų sveikatą. Kadangi inkstams būtina nuolat palaikyti „darbinį“ režimą, reikia kasdien išgerti bent porą litrų vandens.

Ligų išvengti galima ir laiku pasirūpinus savo sveikata - neignoruojant ligų simptomų ir gydantis infekcijų židinius, net tokius kaip tonzilitą ar kariesą!

Inkstų vėžio gydymo metodai

Inkstų vėžio gydymo metodai apima chirurgiją, termoabliaciją, embolizaciją, imunoterapiją, taikinių terapiją ir radioterapiją. Gydymo parinkimas bei rezultatai susiję su inksto vėžio stadija, paciento amžiumi, bendra jo sveikatos būkle.

Chirurgija

Tai dažniausiai atliekama chirurginė operacija inksto vėžio atveju. Šalinamas inkstas kartu su jį supančiais audiniais bei riebaline kapsule. Kartais, kai inksto navikas yra mažas, gali pakakti pašalinti naviką su dalimi aplink naviką esančio inksto audinio. Tuomet bus atlikta dalinė nefrektomija - inksto rezekcija.

Inksto pašalinimo laparoskopu operacija

Viso ar dalies inksto pašalinimo operacija gali būti atliekama laparoskopu. Laparoskopas - plonas, lankstus vamzdžio pavidalo instrumentas, turintis apšvietimo bei optinę sistemas, įtaisus audiniams operuoti. Per nedidelį odos pjūvį instrumentas įstumiamas į pilvo ertmę. Chirurgas, atlikdamas inksto šalinimo operaciją, visus veiksmus mato ir kontroliuoja per instrumento optinę sistemą ir vaizdą stebi monitoriuje.

Kitas, maždaug 7 cm ilgio pilvo sienos pjūvis atliekamas arti bambos. Per jį iš pilvo ertmės išimamas inkstas.

Pašalinus vieną inkstą, likęs inkstas „dirba“ už du, pacientas gali gyventi visavertį gyvenimą ir su vienu sveiku inkstu.

Po operacijos

Po operacijos skatinama, kad pacientas pradėtų kuo greičiau aktyviai judėti. Tai labai svarbi pasveikimo po operacijos sąlyga. Juosmens srityje yra operacinės žaizdos audinių siūlė, kurioje keletą parų paliekami vamzdeliai (drenai). Per juos iš žaizdos gilumos į surinktuvą suteka besikaupiantis audinių sekretas.

Gydytojas gali stebėti besirenkančio sekreto spalvą bei kiekį ir iš to spręsti, ar gerai gyja žaizda. Keletą savaičių po operacijos pacientas gali jausti skausmą operuotoje srityje, ypač vaikščiodamas.

Pacientas iš ligoninės į namus išrašomas praėjus maždaug 3-4 dienoms po operacijos.

Navikų aukšto dažnio termoabliacija

Šis metodas pagrįstas šiluminiu efektu, kurį audiniuose sukelia aukšto dažnio elektros srovė. Adatos pavidalo elektrodas per odą į inksto naviką įsmeigiamas kontroliuojant ultragarsu (kontrolė gali būti atliekama ir su kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos pagalba).

Įjungiama aukšto dažnio elektros srovė, kuri kelių centimetrų spinduliu aplink elektrodą sukelia audinių molekulių virpesius. Dėl to audiniai įkaista iki 80°-100° laipsnių ir žūva. Vėliau šioje vietoje išsivysto randinis audinys.

Šiuo metodu gali būti gydomi tik nedideli inkstų navikai bei metastazės inkste, atkeliavusios iš kito organo pirminio vėžio. Geriausia, jei naviko ar metastazės skersmuo ne didesnis nei 3 cm.

Embolizacija

Kartais inksto navikas yra per daug didelės apimties, kad būtų pašalintas chirurginiu būdu. Tokiais atvejais gali būti dirbtinai blokuojamas inksto aprūpinimas krauju, kad navikas nebegautų maisto medžiagų ir deguonies. Ši procedūra vadinama embolizacija.

Atliekant embolizaciją, per kirkšnį į kirkšnies arteriją įstumiamas kateteris ir, kontroliuojant rentgenu, stumiamas kraujagysle aukštyn, kol jo galas pasiekia inksto arteriją, inkstą aprūpinančią krauju.

Imunoterapija

Inkstų vėžio imunoterapija siekiama paskatinti organizmo imuninę sistemą aktyviai kovoti su piktybinėmis ląstelėmis. Navikų imunoterapijai naudojami vaistai vadinami biologinio veikimo moduliatoriais. Šiuo metu navikams gydyti naudojami biologinio veikimo moduliatoriai yra interferonas-α (alfa) ir interleukinas-2.

Biologinė taikinių terapija

Jau yra sukurti ir klinikinius tyrimus praėję naujos kartos vaistai, priklausantys biologinės taikinių terapijos vaistų grupei, inkstų vėžiui gydyti. Šie medikamentai blokuoja tam tikrus specifinius fermentus proteinkinazes, kurie padeda vėžinėms ląstelėms augti ir plisti. Šių fermentų gali būti aptinkama inkstų vėžio ląstelių paviršiuje esančiuose receptoriuose.

Inkstų vėžio gydymo metodai

Radioterapija

Inkstų vėžio ląstelės mažai jautrios jonizuojančiųjų spindulių poveikiui, radioterapija neprailgina sergančiųjų šia liga gyvenimo trukmės, todėl po operacijos naudojama retai - jei operavęs chirurgas žino, kad naviko tikrai nepavyko pašalinti viso. Radioterapija gali būti naudojama, kai yra skausmus sukeliančių inkstų vėžio metastazių kauluose ar smegenyse.

Inkstų vėžio chemoterapija

Inkstų vėžio ląstelės mažai jautrios chemoterapijai, todėl po operacijos ji paprastai nenaudojama.

Skausmas sergant vėžiu

Skausmas sergant vėžiu yra dažnas, tačiau jis neturi būti toleruojamas. Šiandien egzistuoja veiksmingi būdai skausmui malšinti net ir pažengus ligai.

Jei patiriate skausmą, būtinai apie tai informuokite savo gydytoją. Įvertinęs situaciją, gydytojas gali Jus nukreipti į skausmo kliniką arba paliatyviosios pagalbos centrą konsultacijai.

Kodėl skauda sergant vėžiu?

Onkologinis skausmas dažniausiai nėra vienos priežasties pasekmė. Skausmą gali sukelti pats navikas, augdamas ir spausdamas gretimus audinius ar vidaus organus. Taip pat dažna priežastis yra metastazės, ypač kauluose.

Kai kuriais atvejais skausmą sukelia funkciniai sutrikimai, tokie kaip žarnyno nepraeinamumas, skysčių kaupimasis pilvo ertmėje (ascitas) ar krūtinės ląstoje (pleurose).

Skausmas gali būti susijęs ne tik su pačia liga, bet ir su taikytu gydymu. Viena dažnų formų - neuropatinis skausmas, kuris atsiranda pažeidus nervus.

Sąnarių skausmas (artralgija) gali pasireikšti vartojant tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, paklitakselį, aromatazės inhibitorius ar kai kurias hormonų terapijos rūšis.

Kaip skausmas vertinamas?

Svarbiausia suprasti, kad skausmo „nematuoja“ tyrimai - jį vertina pats pacientas. Todėl gydytojai dažniausiai prašo įvertinti skausmą balais nuo 0 iki 10, kur 0 reiškia, kad skausmo nėra, o 10 - stipriausią įsivaizduojamą skausmą.

Kuo tiksliau pacientas tai apibūdina, tuo lengviau parinkti tinkamą gydymą.

Skausmo vertinimo skalė

Skausmo stebėjimo lentelės pavyzdys

Skausmo valdymo metodų rezultatų stebėjimas gali padėti išsiaiškinti, kurie skausmo valdymo būdai jums geriausiai tinka.

Pabandykite sudaryti paprastą naudojamų skausmo valdymo strategijų lentelę, nurodydami dienos laiką, technikos tipą, koks buvo jūsų skausmo lygis, kai pradėjote, ir koks jis buvo po to, kai atlikote techniką. Taip pat galite fiksuoti savo dienos aktyvumo lygį ir nuotaiką, kurie taip pat gali turėti įtakos jūsų skausmui. Reguliariai įveskite šiuos duomenis.

Stebėdami savo skausmą, kartais vos kelias dienas, kartais galite atskleisti skausmo dėsningumus, kuriuos galima panaudoti gerinant skausmo kontrolę.

Šaltinis: Image: FreeDigitalPhotos.net

tags: #ar #gali #buti #skausmai #sanariuose #kai