Nors moterims krūtis turėtų tikrinti specialistai, tačiau tai daroma ne visuomet. Daugeliu atveju pačios moterys užčiuopia įvairius sukietėjimus savo krūtyse. Aptikus sukietėjimą krūtyje, moteriai pačiai nustatyti jo kilmę yra sunku. Tad geriau nespėlioti ir nelaukti pablogėjimo, o tiesiog kreiptis į specialistą.
Kas yra krūties cistos? Krūtų cistos yra skysčio prisipildę maišeliai krūties audinyje. Paprastai tai būna nevėžiniai (gerybiniai) dariniai. Galima turėti tiek vieną, tiek daugybę cistų, jų gali atsirasti vienoje ar abiejose krūtyse. Jos dažnai apibūdinamos kaip apvalios arba ovalios formos gumbeliai nelygiais kraštais. Užčiuopus krūties cistą, ji paprastai atrodo panaši į vynuogę ar vandens pripildytą balioną, tačiau kartais cistos gali būti kietos. Krūtų cistų gydyti nereikia, nebent cista yra didelė, skausminga ar kelia diskomfortą. Tokiu atveju skysčio išleidimas iš krūties cistos gali palengvinti simptomus.
Dažniausiai cistomis skundžiasi moterys, kurioms dėl amžiaus trinka mėnesinių ciklas. Anot gydytojos, dažniausiai cistos atsiranda priešmenopauziniu laikotarpiu. Vis dėlto pasibaigus mėnesinių ciklui ir stabilizavusis hormonams, cistų susidarymo procesai palengva rimsta. Kaip rašo mayoclinic.org, krūtų cistų dažnai pasitaiko prie menopauzės artėjančioms moterims, kurioms yra nuo 35 iki 50 metų. Tačiau cistų gali turėti bet kokio amžiaus moterys. Cistų gali atsirasti ir menopauzę jau išgyvenusioms moterims, kurioms buvo taikyta pakaitinė hormonų terapija.
Solitarinė krūties cista yra susijusi su krūties anatomija, kurią sudaro liaukinis audinys, riebalinis audinys ir jungiamasis audinys. Krūties liaukos audinyje gali susidaryti cistos, kurios yra skysčio užpildytos ertmės. Šios cistos gali atsirasti bet kurioje krūties dalyje, tačiau dažniausiai jos formuojasi viršutiniame išorinėje kvadrante. Solitarinė krūties cista yra gerybinis darinys, kuris dažniausiai yra skysčio užpildytas.
Mastopatija, dar vadinama fibrocistine krūtų liga, yra gerybinė krūtų būklė, kuriai būdingi įvairūs pokyčiai krūtyse, tokie kaip skausmas, mazgeliai, cistos ar audinių sustorėjimas. Ši būklė dažniausiai pasitaiko vaisingo amžiaus moterims, ypač tarp 20 ir 50 metų, ir yra susijusi su hormonų disbalansu, ypač estrogenų ir progesterono svyravimais. Mastopatija yra labai paplitusi - manoma, kad iki 60-70 % moterų tam tikru gyvenimo laikotarpiu patiria šios būklės simptomus. Nors daugeliu atvejų mastopatija yra nekenksminga, ji gali paveikti gyvenimo kokybę dėl skausmo ar emocinio streso, susijusio su krūtų pokyčiais.
Aišku, kartais cistos būna visiškai mažutės, mikroskopinės ir vos apčiuopiamos: „Čiuopiamas darinys yra absoliutus pagrindas kreiptis į gydytoją ir išsitirti. Bet dabar tenka išoperuoti daug piktybinių darinių, kurie dar yra tokie maži, kad jų užčiuopti net nepavyksta. Tad svarbu profilaktiškai tirtis“, - sako gydytoja ir priduria, kad profilaktinių patikrų metu aptikti darinukai, net jeigu tai būtų ne cista, o vėžys, būna kur kas mažiau pažengę ir pats gydymas nėra toks agresyvus.
Mastopatija
Krūtų cistų simptomai
Krūtų cistų gali atsirasti vienoje arba abiejose krūtyse. Krūtų cistų ženklai ir simptomai gali būti:
- vienalytis, lengvai judinamas apvalus arba ovalus gumbelis nelygiais kraštais (dažniausiai, nors ne visada, tai rodo, kad darinys yra gerybinis);
- išskyros iš spenelių - jos gali būti skaidrios, geltonos, pilkai gelsvos arba tamsiai rudos;
- krūtų skausmas arba jautrumas krūties gumbelio plote;
- krūtyje esančio gumbelio padidėjimas ir krūtų jautrumo sustiprėjimas prieš mėnesines;
- krūties gumbelio sumažėjimas ir kitų simptomų atslūgimas po mėnesinių.
Krūtų cistos įprastai nebūna skausmingos, tačiau joms didėjant, gali būti juntamas diskomfortas. „Kai cista didėja, joje kaupiasi skysčiai ir atsiranda odos tempimas. Įprastai tuos skysčius tiesiog nutraukiame ir kartais cista taip ir neužsipildo. Žinoma, gali prasidėti ir uždegiminė reakcija, kartais reikia skirti antibiotikus“, - pasakoja gydytoja.
Krūtų skausmas dar vadinamas mastalgija ar mastodinija. Tai viena dažniausių priežasčių, „atvejanti“ moteris pas gydytoją specialistą ar net pas onkologus. Mat pajutusios krūtų skausmą moterys jį palaiko rimtos ligos simptomu. Jei krūtų skausmas susijęs su menstruaciniu ciklu, jis yra ciklinis. Taip pat pasitaiko neciklinio (su menstruacijų ciklu nesusijęs) skausmo. Mastalgija ar mastodinija gali praeiti savaime. Kad jaustumėtės ramios, jog jums - ne vėžys, praverstų išsitirti pas specialistus. Mastalgiją galima gydyti ir kai kuriais augaliniais preparatais, tarkime, tais, kurių sudėtyje yra nakvišų.
Cistų šalinimas (cistos turinio nutraukimas švirkštu, arba aspiracija) procedūra nėra sudėtinga ir ją taikant netgi nebūna naudojama vietinė nejautra. „Jeigu turinys nėra tirštas ir neužkemša švirkšto, tai chirurginė operacija nėra atliekama. Procedūra nėra skausminga, jai netgi nenaudojamas nuskausminimas, nes pats nuskausminimas turbūt sukeltų didesnį diskomfortą nei pati procedūra“, - sako dr. D. Gudavičienė.
Kas sukelia krūties sukietėjimą? Krūties sukietėjimai yra mažos nuosėdos krūties audinyje, kurios mamogramoje atrodo kaip baltos dėmės. Tai pasitaiko dažnai. Kiekviena moteris turi bent vieną sankaupą, matomą mamogramoje.
- Dideli sukietėjimai. Jei mamogramoje atrodo kaip didelis baltas taškas ar brūkšnys.
- Maži sukietėjimai. Jei mamogramoje atrodo kaip labai smulkūs taškeliai. Paprastai jei yra nepiktybiniai, tačiau gali būti ir vėžio ženklas.
Krūties dariniai skirstomi į gerybinius ir piktybinius. Kai kurie krūties gerybiniai dariniai nereikalauja chirurginio gydymo, kiti yra operuojami jeigu jų dydis viršija 2 - 2,5 cm. Gerybiniai krūties dariniai pasitaiko ženkliai dažniau nei piktybiniai, todėl užčiuopus darinį krūtyje, nereikia pulti į paniką, o rekomenduojama kreiptis gydytojo mamologo konsultacijai.
Krūties cistų atsiradimo priežastys
Kiekvienoje krūtyje yra liaukinio audinio skiltelių, išsidėsčiusių tarsi ramunės žiedlapiai. Šios skiltelės yra padalintos į mažesnes skilteles, nėštumo ir žindymo laikotarpiu gaminančias pieną. Atraminis audinys, suteikiantis krūtims formą, sudarytas iš riebalinio audinio ir jungiamojo pluoštinio audinio. Krūtų cistos susidaro dėl skysčio susikaupimo krūtų liaukose.
Krūtų cistos gali būti skirtingai apibrėžiamos atsižvelgiant į jų dydį:
- Mikrocistos yra per mažos, kad jas būtų galima pajusti, tačiau jas galima pastebėti atliekant mamografijos arba ultragarso tyrimus.
- Makrocistos yra pakankamai didelės, kad jas būtų galima užčiuopti, jų skersmuo gali siekti nuo maždaug 2,5 iki 5 cm. Didelės krūtų cistos gali spausti šalia esantį krūtų audinį ir sukelti krūtų skausmą ar diskomfortą.
Ekspertai nežino, kas konkrečiai sukelia krūtų cistas. Jos gali išsivystyti dėl mėnesinių sukeliamų hormoninių pokyčių. Kai kurie faktai leidžia spręsti, kad krūtų audinį galinčio stimuliuoti estrogeno perteklius organizme gali prisidėti prie krūtų cistų susiformavimo.
Solitarinių krūties cistų priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad hormoniniai pokyčiai, ypač estrogeno ir progesterono lygio svyravimai, gali turėti didelę įtaką. Cistos dažnai formuojasi menstruacinio ciklo metu, o jų dydis gali kisti priklausomai nuo hormonų lygio.
Diagnostika
Solitarinės krūties cistos diagnozė dažniausiai prasideda nuo fizinio tyrimo, kurio metu gydytojas gali aptikti gumulėlį krūtyje. Tolesni tyrimai apima ultragarso tyrimą, kuris padeda nustatyti, ar darinys yra cista, o ne kitas tipas. Mamografija taip pat gali būti naudojama siekiant įvertinti cistos dydį ir struktūrą.
Jeigu bus diagnozuoti gerybiniai pakitimai, jums bus skirtas konservatyvus gydymas ir tolimesnė stebėsena kas 6 mėnesius. Esant nustatytai didesnių išmatavimų cistai krūtyje, gydytas gali rekomenduoti atlikt plonos adatos aspiracinę biopsiją. Esant darinio piktybiškumo įtarimui, gali būti rekomenduota atlikti storos adatos stulpelinę biopsiją.
Krūtų patikra
Gydymas
Solitarinės krūties cistos gydymas priklauso nuo simptomų ir cistos dydžio. Asimptominės cistos dažnai nereikalauja gydymo, tačiau jei jos sukelia skausmą ar diskomfortą, gali būti atliekama aspiracija, skysčio pašalinimas iš cistos. Jei cista pasikartoja arba yra didelė, gali būti rekomenduojama chirurginė intervencija. Nors cistos yra gerybinės, svarbu reguliariai stebėti jų būklę, kad būtų užtikrinta, jog jos nepasikeičia ir nesukelia komplikacijų. Naujausi gydymo metodai apima hormonų terapiją, siekiant sumažinti cistų atsiradimo tikimybę, tačiau tai turėtų būti vertinama individualiai su gydytoju.
Pati cista, kaip teigia pašnekovė, neturi polinkio suvėžėti. Tai tiesiog yra apvalkalėlis su skysčiu viduje. Vis dėlto yra tam tikros vėžio formos, kurios gali išaugti ir cistoje: „Vėžys cistoje yra retenybė, cistos buvimas nepadidina bendros rizikos susirgti krūties vėžiu. Vis dėlto, jeigu cistoje gydytojas ultragarsu mato išaugas, darinius, įvairūs tyrimai yra atliekami, siekiant atmesti piktybinio naviko tikimybę.“
Krūtų savityra
Krūties savityrą reiktų atlikti kiekvieną mėnesį po mėnesinių (5-12 ciklo dieną). Krūties savityrą reikia atlikti atsistojus nuoga krūtine prieš veidrodį. Iš pradžių tik pasižiūrėti ir įvertinti formą, simetriškumą, odos būklę. Toliau reikia pakelti dešinę ranką virš galvos ir kairės rankos pirštų pagalba ištirti dešinės pusės pažastį ir krūtį, po to pakėlus kairę ranką - ištiriate dešinę pusę. Paskui - visą krūtį nuo spenelio iki periferijos. Pastebėjus kažkokį pakitimą, apčiuopus sukietėjimą ir pasikeitus odos būklei būtina kreiptis į specialistą.
Jeigu moteris atliks savityrą kiekvieną mėnesį, ji puikiai pažins savo krūtis ir kai apčiuops sukietėjimą, ar pastebės kažkokį pakitimą, kurio anksčiau nebuvo, iškart tai suvoks ir laiku kreipsis į specialistą. Tačiau, net jeigu savityros metu atrodo viskas gerai, profilaktiškai, kas 1 metus moteriai po 30 metų rekomenduojama apsilankyti pas krūtų specialistą ir atlikti krūtų echoskopiją. Jei moters šeimoje buvo susirgimų krūties vėžiu atvejų, krūties echoskopiją reiktų atlikti anksčiau, nuo 25 metų.
Nors mityba, aktyvus gyvenimo būdas tiesiogiai cistų atsiradimui įtakos neturi, tačiau nutukimas bei pasyvus gyvenimo būdas sukelia didesnę estrogenų kiekio kaupimosi riebaliniame odos sluoksnyje riziką. Tad, be abejo, svarbu palaikyti optimalų kūno svorį. Sunku pasakyti, kiek tai apsaugos grynai nuo cistų, bet saugantis nuo onkologinių ligų sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo nauda yra įrodyta.
Kada kreiptis į gydytojus?
Krūtų audinys dažnai gali būti kiek gumbuotas ar su mazgeliais. Tačiau jei krūtyse aptinkate naujų gumbų, kurie išlieka ir po mėnesinių, arba jeigu esami krūtų gumbeliai didėja ar įvyksta kitokių jų pokyčių, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Svarbu atsiminti, kad krūties darinys žindymo laikotarpiu gali atsirasti, dėl pieno stazės arba būti užsikimšusio pieno latako simptomu. Tačiau visada praneškite gydytojui mamologui apie bet kokius krūties darinius.
| Simptomas | Galima priežastis | Ką daryti |
|---|---|---|
| Naujas gumbas, kuris išlieka po mėnesinių | Gali būti cista, fibroadenoma arba vėžys | Kreiptis į gydytoją |
| Skausmas, susijęs su menstruaciniu ciklu | Ciklinis krūtų skausmas (mastalgija) | Stebėti, gali padėti augaliniai preparatai |
| Skaidrios, geltonos, pilkai gelsvos arba tamsiai rudos išskyros iš spenelių | Gali būti cista, infekcija arba papiloma | Kreiptis į gydytoją |
| Odos tekstūros pokyčiai, raukšlėjimasis, duobutės | Gali signalizuoti apie krūties darinį arba uždegimą | Kreiptis į gydytoją |
| Patinimas pažastyje | Gali signalizuoti apie darinį pažastų limfmazgiuose | Kreiptis į gydytoją |