Šiame straipsnyje apžvelgsime dvi svarbias Lietuvos kultūros ir istorijos vietas: monsinjoro Kazimiero Vasiliausko gimtinę šalia Vabalninko ir poeto Prano Vaičaičio tėviškės sodybą Sintautuose. Panagrinėsime jų istoriją, dabartinę būklę ir atminimo išsaugojimo svarbą.
Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko Gimtinė
Kartą monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas į savo gimtinę šalia Vabalninko nusivežė garsų alpinistą Vladą Vitkauską ir juokais jam papriekaištavo: „Kur tu ten pasaulyje blaškaisi, kalnų vis ieškai?".
Pasisukioję žvyrkeliais pririedam iki pernykšte žole užžėlusio keliuko, šalia kurio stūkso akmuo. Panūdę dvasininko atminimą įamžinti vietiniai gyventojai tąkart prisiminė ir koks buvęs jų Kaziukas - taip malonybiškai jį vadino vyresnieji.
Jis buvo iki graudumo paprastas ir nepaprastai gilaus mąstymo, ypač plačios ir mylinčios širdies, nešantis savyje ramybę ir gilius dalykus gebantis išsakyti visiems suprantamai. Dar linksmas, kartais net pokštininkas. Buvo ne vienas atvejis, kai jis šv. Pats buvo asketiškas ir neišrankus, bet vaikams visada turėjo lauktuvių.
Kartą vaišindamas savo svečius su iš Vabalninko atvežtu sūriu paklausė, ar šie žino, kodėl šis toks gardus?
Keliukas nuo paminklinio akmens tiesiasi į pakalnę, o paskui šiek tiek kyla į aukštumėlę. Abipus plyti ką tik suarti laukai. Aukštumėlėje už arimų matyti medžiai ir ilgas molinis tvartas. Pasak V.Skujienės, dabar tą valdą yra paveldėję Šiauliuose gyvenantys monsinjoro brolio vaikai. Jie čia kartais atvažiuoja vasaroti.
Prie pat keliuko augantys aukšti medžiai - lyg vartai į kiemą. Aukštą pernykštę kiemo žolę prie žemės prilenkė sniegas, dabar ji supuolusi kuokštais. Mažųjų klėties durų nebėra, pusė angos užstumta kaži kokiu baldu. Namo, kuriame monsinjoras augo, belikę tik pamatai. Vienintelis gyvas daiktas sodyboje - tai vidur kiemo esantis sveikutėlis šulinys.
Ši sodyba net neįtraukta į paveldą, todėl joks istorijos fondas jos išsaugojimu negali rūpintis.
Sodybą Katiliškiuose būsimo kunigo tėvai pradėjo statytis 1933 metais, pirmiau iškilo tvartas ir klėtis, o po metų jau stovėjo ir naujutėlis namas. Iš pradžių jie turėjo tik 5 hektarus žemės, o vėliau savo valdas išplėtė iki 25 hektarų.
Pasak muziejininkės, Vabalninko kraštas nuo seno garsėjo pažangiais, į šviesą besiveržiančiais gyventojais.
„Ką jaučiat?“ - klausia palydovė, kai grįžtu prie jos apvaikščiojusi sodybą. „Namo nebėra, bet neužmirštas tas kampelis. Kiek čia tėra? Ne visas šimtas metų, vieno žmogaus gyvenimas. Kiek čia dainų skambėjo!
Anot V.Skujienės, šeimininkus išvežus, gražūs trobesiai ir erdvūs ūkiniai pastatai tušti nė minutės nestovėjo. Iš pradžių buvusios vos ne varžytynės, kas sodyboje apsigyvens. Jauna šeima buvo darbšti ir tvarkinga, aptvarkė namą, išgenėjo sodą.
Muziejininkė primena, jog K.Vasiliauską suėmė 1949 metais, jį teisė kaip sovietinei valdžiai itin pavojingą nusikaltėlį, prokurorai siūlė net 25 metų įkalinimo bausmę, bet buvo paskirta 15 metų kalėjimo Vorkutos ir Intos lageriuose.
Kai tremtiniui buvo leista palikti Sibirą, dar 10 metų jis neturėjo teisės įžengti į Lietuvą. Visą tą laiką tremtinys dirbo Latvijoje.
S.Burbulienė prisiminė, kad kunigas su didžiule meile apglostė obelis, vyšnias, pasidžiaugė, kad gyventojai jo tėviškę gražiai prižiūri. Kitą kartą K.Vasiliauskas jau atvyko su motinos broliu Juozu Baniuliu ir fotografu.
Pasak muziejininkės, vėliau monsinjoras, kai tik galėjo, vis aplankydavo tėviškę, važiuodamas į Vabalninką nuolat atsiveždavo ir, kaip pats vadino, kultūrinį desantą: aktorius, dainininkus, poetus.
Kartą atsivežė garsų alpinistą Vladą Vitkauską ir juokais jam papriekaištavo: „Kur tu pasaulyje kalnų vis ieškai?
Sukam į Kuprių kapinaites, kur ilsisi Vasiliauskų giminė: monsinjoro seneliai, tėvai, sesuo su vyru. Kitoje kapvietėje palaidotas ir kunigo brolis.
K.Vasiliauskas mirė 2001 metais. Sostinėn į jo laidotuves važiavę vabalninkiečiai vežė indą su žemėmis iš tėviškės, jas supylė į kapą.
Poeto Prano Vaičaičio Tėviškės Sodyba
Skelbimas, kad parduodama poeto Prano Vaičaičio (1876-1901) tėviškės sodyba Sintautuose, sulaukė skaitytojų susidomėjimo. Tiek kalbinti sodybos šeimininkai, tiek sintautiškiai tikisi, kad sodybą įsigiję nauji šeimininkai puoselės tiek pačią sodybą, tiek P. Vaičaičio atminimą.
Parduodama XX a. pr. sodyba: mūrinis namas su mansarda, bendras plotas 150 kv. m, rąstų klėtis, šulinys, sodas, šimtamečiai ąžuolai, 92 arai pievos ir jaunuolyno, bendras sklypo plotas - 2,5 ha. Namui reikalingas pilnas remontas - toks skelbimas pasirodė viename skelbimų portale.
Kaip rašoma, sodybos vieta turi savo istoriją. Čia - poeto P. Vaičaičio tėviškė. Susisiekus skelbime nurodytu telefonu, atsiliepė sodybos šeimininkė, poeto P. Vaičaičio giminaitė Rūta Vaičaitytė. Kraštietė mielai sutiko plačiau pakomentuoti, kodėl ryžosi parduoti šią sodybą.
Ji pirmiausiai akcentavo, kad 2019 m. Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnyba peržiūrėjo sodybos vertingąsias savybes ir patikslino, kad sodybos vieta, bet ne pastatai turi būti įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Nuo 2019-07-22 kultūros objektas yra „Poeto Prano Vaičaičio tėviškės sodybos vieta“.
Kultūros vertybių registre rašoma, kad objekto vertingosiomis savybės įvardijama lygus reljefas, ąžuolai, žymintys sodybos ribas, šulinio vieta.
„P. Vaičaičio tėviškės sodyboje stovintis namas buvo pastatytas jau po poeto mirties. 1945 m. sodyba su pastatais buvo nacionalizuota. Vietoj per Antrąjį pasaulinį karą sudegusios klėties buvo atvežta klėtis iš kitos sodybos. Atsižvelgiant į tai, kad sodybos pastatai nėra susiję su poetu, o tik pati sodybvietė, ji tik ir buvo įtraukta į Kultūros vertybių registrą“, - aiškino R. Vaičaitytė.
Žinia, kad Sintautuose parduodama poeto Prano Vaičaičio tėviškės sodyba, sulaukė gyventojų susirūpinimo, ar nauji šeimininkai išsaugos kraštiečio atminimą. Tiesa, į Kultūros vertybių registrą įtraukta tik pati sodybvietė, o ne pastatai.
Dar patikslinsime, kad 1945 m., tuometinei valdžiai iškeldinus iš sodybos Vaičaičius, joje įsikūrė NKVD. 1950 m. sodyboje veikė MTS (Mašinų-traktorių stoties) kontora. Nuo 1960 m. sodyboje tuometinė valdžia buvo apgyvendinusi kitas šeimas.
R. Vaičaitytė taip pat priminė, kad kai P. Vaičaitis mirė 1901 m., sodyboje stovėjo ir troba, ir klėtelė, pastatytos iš rąstų ir dengtos šiaudiniais stogais. Pastatai neišliko.
Kai sodybą paveldėjęs poeto P. Vaičaičio brolis Jonas apie 1911-1912 m. pastatė naują, raudonų plytų namą, iš senosios trobos ir klėtelės buvo pastatyta nauja klėtis, kuri vėliau per karą sudegė.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, R. Vaičaitytės tėtis, poeto brolio Jono sūnus Juozas Vaičaitis 1993m. susigrąžino gimtąją sodybą. 1995 m. iš Sintautų vidurinės mokyklos į sodybą buvo perkelta poeto P. Vaičaičio memorialinio muziejaus ekspozicija ir įrengtas name memorialinis kambarys, skirtas poetui ir jo kūrybai.
Toje sodybos vietoje, kur stovėjo senoji troba, 1965 m. pastatytas betoninis memorialinis paminklas. Priešais namą 1996 m. pastatyta skulptoriaus K. Krasausko medinė skulptūra.
Anot Rūtos, susigrąžinę sodybą Vaičaičiai ja rūpinasi ir puoselėja poeto atminimą jau 30 metų.
„Šiandien sodybai reikalingas naujas šeimininkas, nes mes jau neturime galimybių išlaikyti sodybą ir ja rūpintis. Be to, per tuos 30 metų sintautiškiai pasirūpino ir poeto atminimo įamžinimu: miestelio centre prieš dešimtmetį pastatytas paminklas P. Vaičaičiui, o mokyklėlėje, kurioje mokėsi Pranas, jau veikia ekspozicija, skirta poeto atminimui.
Eksponatus iš sodybos šiai ekspozicijai perdaviau 2023m. Manau, šiuolaikiškai įrengtose patalpose eksponatai bus geriau laikomi nei sodyboje ir čia ekspozicijai yra daug geresnė vieta nei sodyboje, kurioje lankytojus galėjome priimti tik nuo gegužės iki lapkričio mėn. Nuo šiol poetui ir jo kūrybai skirta ekspozicija priklauso visiems sintautiškams ir galėtų būti lankoma visus metus“, - kalbėjo R. Vaičaitytė.
Pašnekovė patikino, kad namui jau reikalingas kapitalinis remontas, ji viliasi, kad atsiras nauji šeimininkai, kurie investuos į šią sodybą ir puoselės tiek pačią sodybą, tiek poeto P. Vaičaičio atminimą.
Poeto P. Vaičaičio tėviškės sodyba yra Sintautų miestelio pakraštyje. Kalbintas miestelio seniūnas Kęstutis Birbilas taip pat žino, kad istoriškai minėtoje sodyboje svarbūs tik šimtamečiai ąžuolai.
Skelbime nurodyta sodybos kaina - 80 tūkst. eurų.
„Muziejinė P. Vaičaičio ekspozicija iš sodybos jau atkelta į miestelio centrą. Manau, jeigu atsiras nauji sodybos šeimininkai ir ta vieta gražės, tai mes tik džiaugsimės, nes kartais ir seniūnijai tenka patalkavoti apšienauti sodybą. Tiesa, daugeliui žmonių paveldas - minusas“, - sakė miestelio seniūnas.
Kalbinta sintautiškė, kultūros darbuotoja Vida Čeplevičienė prisipažino, kad tik iš mūsų išgirdo, kad Vaičaitynė parduodama.
„Aš už tai, kad Vaičaitynė išliktų kaip traukos objektas. Gali nupirkti bet kas, tik kad vystytų turizmą, kad ten būtų visuomeninė gyvybė. Ne privatus kažkoks namas. Be abejo, norėtųsi, kad būtų išsaugotas ir P. Vaičaičio atminimas. Čia labai graži vieta. Medžiai, ramybė. Manau, poilsiui pats tas. Suprantu, kad Rūtelei jau amžius neleidžia sodybą prižiūrėti. Tegul ateina jauni, prižiūri ir nepamiršta, kas tai per vieta, kokia čia istorija...“ - kalbėjo V.
Kultūros paveldo objektai
Štai pagrindiniai kultūros paveldo aspektai, susiję su abiem vietomis:
- Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko gimtinė: Nors sodyba nėra įtraukta į paveldo sąrašą, vietiniai gyventojai stengiasi išsaugoti atminimą apie šį dvasininką.
- Poeto Prano Vaičaičio sodyba: Į Kultūros vertybių registrą įtraukta sodybos vieta, o ne pastatai. Vertingos savybės - reljefas, ąžuolai, šulinio vieta.
Poeto Prano Vaičaičio sodyba Sintautuose. D. Pavalkio nuotr.
Šiandien abi šios vietos yra svarbios Lietuvos kultūros paveldo dalys, primenančios mums apie iškilias asmenybes ir jų indėlį į šalies istoriją ir kultūrą.
Mikalauskas apie staigius pasikeitimus Ukrainos situacijoje | Zelenskio era baigiasi?
tags: #sodyba #teviske #atsiliepimai