Banko "Snoras" bankroto byla, iškelta dar 2011 metais, iki šiol kelia daug klausimų ir nepasitenkinimo. Ši byla tapo viena didžiausių aferų Lietuvos istorijoje, o jos padariniai jaučiami iki šiol. Buvę "Snoro" savininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas už akių nuteisti 10,5 metų kalėjimo už didelės vertės turto pasisavinimą.
Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip vyksta "Snoro" turto pardavimas, kokie teisminiai ginčai vis dar tęsiasi ir kokią įtaką tai daro indėlininkams bei valstybės biudžetui.
Teisminiai Procesai ir Kaltinimai
Ikiteisminį tyrimą, pradėtą 2011 m. pabaigoje, atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai. Tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2008 m. rudens iki 2011 m. vasaros buvo atliktos 35 didelės vertės piniginių lėšų ir vertybinių popierių pervedimo operacijos į asmenines sąskaitas Šveicarijos bankuose. Taip pat manoma, kad buvo atlikti 2 didelės vertės galimai neteisėti sandoriai su "Snoro" turtu.
ELTA primena, kad V. Antonovui ir R. Baranauskui už akių buvo pateikti kaltinimai dėl:
- Didelės vertės "Snoro" turto pasisavinimo
- Didelės vertės turto iššvaistymo
- Nusikalstamo bankroto
- Nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo
- Apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo
- Piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi
- Dokumentų klastojimo
Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad V. Antonovas ir R. Baranauskas, sąmoningai blogai valdydami banką, pasisavino didelės vertės 509 milijonų 813 tūkstančių eurų sumą. Jie pripažinti kaltais dėl didelės vertės - daugiau nei 509 mln. eurų - „Snoro“ turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo.
Kadangi buvę „Snoro“ vadovai slapstosi užsienyje, Lietuva juos teisė už akių - įstatymai numato tokią galimybę, jei asmuo slapstosi ir vengia teismo. Šios bausmės prokuroras Darius Stankevičius per baigiamąsias kalbas prašė Vilniaus apygardos teismo.
Bankrutavo du bankai; Londone suimtas rusas, paleistas už užstatą
Civilinis Ieškinys ir Sumažėjusi Suma
Banko „Snoras“ bankroto administratorius yra pripažintas civiliniu ieškovu. Pradžioje ieškinys siekė beveik 0,5 mlrd. eurų, tačiau dabar iš abiejų kaltinamųjų prašoma priteisti tik 105 mln. eurų. Ieškinys sumažėjo 395 mln. eurų.
Pasak teisėjo, baigiantis bylos tyrimui vienas iš Šveicarijos bankų pripažino, kad „Snoras“ patyrė žalą ir dėl jų organizacinės veiklos trūkumų ir geranoriškai atlygino 105 mln. eurų.
Turto Pardavimas ir Sukauptos Lėšos
Anot N.Cooperio, praėjus dvejiems metams nuo „Snoro“ veiklos sustabdymo, banko sąskaitoje sukaupta 1,5 mlrd. litų. Tai - tik penktadalis visos kreditorių reikalaujamos sumos. Indėlių draudimo fondas atgavo 80 proc. lėšų iš parduoto „Snoro“ turto. Pinigai lieka fonde apsaugai nuo galimų bankrotų ateityje.
Vilniaus Antakalnio rajone esanti buvusi „Žalgirio" sporto bazė - vienas iš keturiolikos bankrutuojančio banko „Snoras“ nekilnojamojo turto objektų, kuriuos norima parduoti varžytinėse. Už šį pastatą su žeme siekiama gauti mažiausiai 6,5 mln. litų. Panašiai įvertintas ir administracinis pastatas Vilniuje, viešbutis Neringoje. Tarp pigiau įvertinto turto - namai ir butai įvairiose Lietuvos vietose.
"Snoro" buveinę sostinės Vivulskio gatvėje bankroto administratorius pardavė Kinijos verslininko kontroliuojamai bendrovei „Alsana“.
Indėlių Draudimo Fondo Veikla
Vadovauti Indėlių draudimo fondui po „Snoro” žlugimo atėjusi Aurelija Mažintienė teigia, kad šiuo metu pagrindinis fondo tikslas yra kuo greičiau ir saugiau sugrąžinti valstybei milijardinę skolą, kurią Finansų ministerija paskolino fondui apdraustų „Snoro” indėlių draudimo išmokoms.
A. Mažintienė teigia, kad kuo greičiau bus grąžinti pinigai, tuo greičiau bus sumažinta finansinė našta mokesčių mokėtojams. Ji taip pat pabrėžia, kad Indėlių draudimo fondo misija yra šiuos pinigus išsaugoti ir visus sugrąžinti tiesiai į valstybės biudžetą, kad nenutekėtų nė vienas litas.
Indėlių draudimo fondas pervedė draudimo išmokas daugiau nei 387 tūkst. indėlininkų, jiems kompensuojama 4,113 mlrd. litų prarastų indėlių.
Bankroto Administratoriaus Veikla ir Kritika
Darbą pradėjęs bankroto administratorius sau ir dešimties žmonių komandai reikalavo 10 mln. litų per mėnesį. Vėliau ši suma buvo sumažina iki 6,4 mln. Buvo reikšta nemažai nepasitenkinimo dėl „Snoro” bankroto administratoriaus Neilo Cooperio veiklos išlaidų dydžio.
Ekspertai nuogąstauja, kad abiejų bankų bankroto procedūros užsitęsė pernelyg ilgai. Tai esą brangiai kainuoja ir tokia situacija naudingiausia bankroto administratoriui ir konsultantams, kurie iš to turi tiesioginės naudos.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos vadovas Audrius Linartas nurodė, kad didžiausias kreditorius yra valstybė.
Kreditorių Reikalavimai
2023-05-11 dienai likę nepatenkinti šie kreditoriniai reikalavimai:
- 2-os eilės kreditorių reikalavimai - 339 837 108 Eur
- 3-os eilės kreditorių reikalavimai - 3 665 748 Eur
- 4-os eilės kreditorių reikalavimai - 733 307 327 Eur
- 7-os eilės kreditorių reikalavimai - 59 346 038 Eur
- Iš viso - 1 136 156 223 Eur
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos vadovas A. Linartas Delfi nurodė, kad „Snoro“ atveju visi patvirtinti kreditorių reikalavimai siekė 1 990 715 Eur. Valstybės reikalavimai, įskaitant ir garantuoti įkeitimu, sudarė 1 196 090 Eur. Valstybės reikalavimo dalis nuo bendro reikalavimo siekė 60,08 proc. Valstybės reikalavimo tenkinimas siekia 79,8 proc. Bendras kreditorių reikalavimų tenkinimas - 48,1 proc. Kreditorių skaičius - 16609.
Bankroto Priežastys ir Pasekmės
Lietuvos banko atstovas Giedrius Šniukas teigė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios bankrutavo „Snoras“ ir „Ūkio bankas“, buvo ta, kad abu bankai tapo nemokūs - jų įsipareigojimai viršijo turtą.
Advokatas Karolis Merkevičius pripažino, kad sunku surasti pateisinimą, kodėl bankroto procesas taip ilgai užsitęsė. Anot jo, iš principo bankroto procesas apskritai nėra efektyvus.
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji teisininkė Simona Čečytė teigė, kad Lietuvoje vidutinė bankų bankroto procesų trukmė yra maždaug 8 m.
Santrauka
Banko "Snoras" bankroto byla iki šiol kelia daug klausimų ir nepasitenkinimo. Nors dalis turto jau parduota ir lėšos grąžintos indėlininkams bei valstybei, teisminiai ginčai ir administratoriaus veiklos išlaidos vis dar kelia abejonių. Tikimasi, kad ateityje procesai vyks sklandžiau ir bus užtikrintas maksimalus kreditorių interesų tenkinimas.