Alanino aminotransferazės (ALT) tyrimas yra svarbus kepenų funkcijos įvertinimo instrumentas. Tačiau kartais tyrimo rezultatai gali būti netikslūs. Šiame straipsnyje aptarsime galimas ALT tyrimo netikslumo priežastis ir kaip užtikrinti patikimus rezultatus.
Kodėl verta atlikti svorio kontrolės programą?
Svorio kitimas gali turėti įtakos tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai, blogindamas gyvenimo kokybę ir trumpindamas jo trukmę. Viršsvoris ar nutukimas, ypač riebalų kaupimasis pilvo srityje, didina širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, virškinimo bei onkologinių ligų riziką, blogina raumenų, miego ir imuninės sistemos būklę. Per mažas kūno svoris taip pat gali neigiamai paveikti savijautą, prisidėti prie imuninės sistemos silpnėjimo, kaulų tankio sumažėjimo ar lėtinio nuovargio simptomų.
Kadangi kūno masės pokyčiai nebūtinai priklauso tik nuo mitybos ar fizinio aktyvumo, neretai tai gali lemti ir sveikatos problemos, tokios kaip virškinimo sistemos, skydliaukės, angliavandenių ir riebalų apykaitos sutrikimai. Atlikus svorio kontrolės programą, šeimos gydytojas įvertina tyrimų rezultatus ir interpretuoja juos pacientui. Taip pat pateikia tolimesnes rekomendacijas svorio kontrolei, prireikus nukreipia pacientą kitų specialistų konsultacijoms, skiria papildomus tyrimus ar (ne)medikamentinį gydymą. Pacientams, siekiantiems kontroliuoti svorį keičiant gyvenseną, rekomenduojamos gyvensenos medicinos specialisto konsultacijos.
Kaip pasiruošti ALT tyrimui?
Norint užtikrinti tikslius ALT tyrimo rezultatus, svarbu tinkamai pasiruošti. Štai keletas rekomendacijų:
- Kraujo tyrimą atlikite ryte, nevalgę. Nuo paskutinio valgymo iki kraujo paėmimo turėtų būti praėję ne mažiau kaip 12 val.
- Nevalgyti 10-16 val.
- Nerekomenduojama gerti kavos, arbatos bei nekramtyti kramtomosios gumos. Tam tikros medžiagos gali turėti įtakos gliukozės tyrimo rezultatams.
- Tyrimams kraują rekomenduojama imti ryte, nevalgius.
- Reikėtų būti negėrus jokių vaistų, nerūkius, nevartojus kavos ir didelio kiekio vandens.
- Jei žmogus pavalgęs, tyrimų atlikti netikslinga, nes rezultatai bus netikslūs.
- Tačiau reikia prisiminti, kad badavimas taip pat iškreipia rezultatus, taigi dieną prieš tyrimus visiškai nevalgyti taip pat nepatartina.
Beje, verta žinoti, kad kepenų fermentai stipriai reaguoja į alkoholį, net jeigu jo buvo pavartota prieš 2-3 dienas. Tai būtina žinoti, jei norime pamatyti tikrąją kepenų būklę, o ne situaciją, kaip jos funkcionuoja veikiamos alkoholio.
Pagrindinės kepenų ligos, nepatikslintos, priežastys
Pagrindinės kepenų ligos, nepatikslintos, priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai pasitaikančios priežastys apima:
- Virusines infekcijas (pvz., hepatitą A, B, C)
- Alkoholio vartojimą
- Riebalinę kepenų ligą
- Autoimunines reakcijas
- Toksinų poveikį
Pagrindiniai simptomai
Pagrindiniai simptomai gali apimti:
- Nuovargį
- Pilvo skausmą
- Gelta (odos ir akių pageltimas)
- Niežulį
- Tamsų šlapimą
- Šviesią išmatą
Kepenų ligos diagnozė, nepatikslinta
Kepenų ligos diagnozė, nepatikslinta, paprastai prasideda nuo klinikinio tyrimo ir anamnezės. Gydytojas gali rekomenduoti kraujo tyrimus, kurie padeda įvertinti kepenų funkciją, tokius kaip alanino aminotransferazės (ALT) ir aspartato aminotransferazės (AST) lygiai.
Kepenų ligos, nepatikslintos, gydymo galimybės priklauso nuo ligos etiologijos ir stadijos. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, kurie mažina uždegimą, gerina kepenų funkciją arba gydomus virusus. Taip pat svarbu keisti gyvenimo būdą, pvz., sumažinti alkoholio vartojimą, laikytis sveikos mitybos ir reguliariai sportuoti.
Vaistai ir ALT tyrimo rezultatai
Jei kartu vartojate kitų vaistų, gali pakisti jų arba Absenor poveikis arba padidėti nepageidaujamų reakcijų pavojus. Jei vartojate toliau išvardytų vaistų, gydytojas gali norėti keisti vaistus arba prireikus jų dozes.
- Kitų vaistų nuo epilepsijos, pvz., karbamazepino, fenitoino, fenobarbitalio, primidono, felbamato, etosuksimido, lamotrigino ir topiramato.
- Kitų centrinę nervų sistemą veikiančių vaistų, pvz.:benzodiazepinų, kurie vartojami kaip migdomieji, raminamųjų vaistų (pvz., lorazepamo, diazepamo ar klonazepamo);antidepresantų (fluoksetino, amitriptilino, nortriptilino);vaistų nuo psichozės (olanzapino).
- Barbitūratų (pvz., fenobarbitalio).
- Antikoaguliantų, kurių vartojama kraujui skystinti, pvz., varfarino.
- Acetilsalicilo rūgšties, kuri vartojama nuo skausmo, karščiavimo bei kraujui skystinti.
- Meflokvino (vaisto nuo maliarijos ir jos profilaktikai).
- Cimetidino, kuriuo gydomos virškinimo trakto opos.
- Antibiotikų, pvz., eritromicino, rifampicino ar karbapenemų grupės preparatų (pvz., panipenemo, meropenemo ir imipenemo).
- Zidovudino, kurio vartojama nuo ŽIV infekcijos.
- Nimodipino, kuriuo gydomos širdies ir kraujagyslių ligos.
- Izoniazido, kurio vartojama tuberkuliozei gydyti.
- Steroidų.
Labai svarbu pasakyti gydytojui arba slaugytojai, jeigu vartojate kurį nors iš toliau nurodytų vaistų: karbapenemų grupės vaistus (antibiotikai, kuriais gydomos bakterijų sukeltos infekcinės ligos). Reikia vengti valpro rūgšties ir karbapenemų derinio, nes natrio valproato poveikis gali susilpnėti.
Valpro rūgštį vartojant kartu su lamotriginu (vaistas epilepsijai gydyti) susijęs su (sunkių) odos reakcijų rizikos padidėjimu, ypač vaikams. Valpro rūgštis gali slopinti lamotrigino metabolizmą organizme.
Kraujo tyrimo rodikliai ir jų reikšmė
Atliekant kraujo tyrimus vertinami ir trombocitai ( PLT). Tai ląstelės, atsakingos už kraujo krešėjimą. Svarbus yra trombocitų kiekio sumažėjimas, kuriam esant pasireiškia kraujavimas (pavyzdžiui, kraujuoja iš nosies, dantenų, atsiranda mėlynės). Ženklus trombocitų kiekio sumažėjimas gali būti sergant tam tikromis kraujo, kepenų, vėžinėmis ligomis.
Trombocitų kiekio padidėjimas nustatomas gerokai rečiau, pavyzdžiui, organizmui reaguojant į kraujavimą - tiek į išorinį, tiek ir į vidinį. Taigi į šio rodiklio žymesnius kitimus nereikėtų numoti ranka.
„Atliekant kraujo tyrimą, be kraujo ląstelių (eritrocitų, leukocitų ir trombocitų) kiekio, yra nustatomi ir kiti papildomi, ne mažiau svarbūs rodikliai. Jais remiantis galima patikimai įvertinti pagrindinių rodiklių pokyčius, numatyti galimas šių pokyčių priežastis ir parinkti tolimesnius tyrimus, kurie leistų patvirtinti mažakraujystės kilmę (ji atsirado dėl geležies,vitamino B12 trūkumo ar hemolizinės ligos, kurios metu yra ardomi eritrocitai). Eritrocitų, leukocitų ir trombocitų rodikliai taip pat parodo organizmo reakciją į ligą ir atsaką į gydymą (pavyzdžiui, gydant mažakraujystę geležies preparatais)“.
Ką galima sužinoti iš leukocitų normos nuokrypių
Kitas svarbus kraujo rodiklis - leukocitai, kurie dar vadinami baltaisiais kraujo kūneliais ir skirstomi į penkias grupes: neutrofilus (NEUT), limfocitus (LYMPH), monocitus (MONO), eozinofilus (EOS) ir bazofilus (BASO).
„Eozinofilai rodo, kad organizme vyksta alerginė reakcija. Neutrofilai byloja apie bakterinį uždegimą, limfocitai - apie virusinį uždegimą arba tuberkuliozę. Monocitai taip pat gali rodyti virusinį uždegimą, jų gali padaugėti sveikstant po ligos - tuomet jie rodo organizmo atsaką į ligą. Bazofilai padidėja prie retesnių ligų.
Pokalbis su pacientu, jo ligos simptomai kartu su tyrimais padeda susidaryti išsamesnį vaizdą. Net jei kraujo rodikliai pakitę nežymiai, o pacientas karščiuoja, jį vargina galvos skausmas ar silpnumas, negalima atmesti ligos. Taigi remiantis tyrimų rezultatais tampa aiškiau, kokius vaistus tikslinga skirti ar kokius papildomus tyrimus reikėtų atlikti.
Įtariant bakterinę infekciją, kurią rodytų padidėjęs leukocitų ir neutrofilų kiekis, ją dar reikėtų patvirtinti C reaktyviojo baltymo tyrimu ir tik tuomet skirti antibiotikus. Jei kraujo rodikliai rodo, kad uždegimas yra virusinis, apie gydymą antibiotikais neturėtų būti nė kalbos.“
Kada galima įtarti lėtinę ligą, o kas rodo tiesiog patirtą stresą
Šeimos gydytoja Jolita Gruzinskienė teigė, kad gydytojas, gavęs kraujo tyrimą, pirmiausiai dėmesį atkreipia į leukocitus, hemoglobiną bei su juo susijusius rodiklius, kurie padeda pavyzdžiui, MCV (vidutinis trombocitų tūris) - jis sumažėjęs ar padidėjęs. Kartu turi padidėti RDW (eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį), kuris leidžia skirti paprastą geležies deficitą, atsiradusį, pavyzdžiui, dėl nėštumo, problemų su skrandžiu, cukrinio diabeto, vegetarinės mitybos ar dėl ligos (anemijos).
Pasak gydytojos, jei kuris nors rodiklis yra už normos ribų, būtina atkreipti dėmesį, stebėti dinamiką - kaip jis kinta. Taip pat reikia stebėti, jeigu rezultatas yra ribinis, t. y. siekia viršutinę arba apatinę normos ribą. Tiesa, tokie ribiniai rezultatai gali būti susiję su kokiomis nors aplinkybėmis. Pavyzdžiui, žmogus buvo ką tik persirgęs, vartojo kažkokius vaistus, patyrė didelį stresą ar vartotojo daug alkoholio.
„ Po ligos turi praeiti bent 10 dienų, kad kraujas atsistatytų. Iki tol leukocitų skaičius dar gali būti padidėjęs. Cholesterolis gali būti padidėjęs ne tik nuo antsvorio, bet ir tuomet, jei žmogus nuolat patiria ir stresą. Gliukozę labai veikia vaisių sultys, todėl vakare prieš rytinį tyrimą geriau jų negerti - jos pakelia gliukozės lygį net labiau nei saldumynai“.
Blogas kraujo nusėdimas (ENG) gali būti susijęs su lėtinėmis ligomis. Jei jis didesnis už normą, galima įtarti, kad kažkur organizme yra infekcija - ar sąnarių liga, ar vėžys, dar kažkokia patologija.
Kita vertus, jei padidėjęs hemoglobino kiekis, dėl ko organizmas nėra aprūpinamas pakankamu deguonies kiekiu, todėl prasideda įvairūs negalavimai - galvos skausmas, širdies, kepenų funkcijos sutrikimai ir pan., beprasmiška daryti kraujo nusėdimo tyrimą, nes jis, net ir esant sunkiam uždegimui, bus sumažėjęs arba normalus.
„Visada nereikia atmesti galimybės, kad tyrimo atsakymas gali būti klaidingas, todėl reikia analizuoti visumą. Kartais taip nutinka, kad tyrimo rezultatai vienas kitą uždengia, dėl to gaunamas klaidingas atsakymas“.
E. Skrodenienė priminė, kad net ir paprasčiausiems kraujo tyrimams reikia tinkamai pasiruošti. „Visiems tyrimams kraują rekomenduojama imti ryte, nevalgius. Nuo paskutinio valgymo iki kraujo paėmimo turėtų būti praėję ne mažiau kaip 12 val. Taip pat reikėtų būti negėrus jokių vaistų, nerūkius, nevartojus kavos ir didelio kiekio vandens. Pavalgius kinta įvairių medžiagų koncentracija kraujyje: pavyzdžiui, gliukozės, cholesterolio, kalio, hormonų kiekiai, kepenų fermentų rodikliai. Jei žmogus pavalgęs, tyrimų atlikti netikslinga, nes rezultatai bus netikslūs.
Taip pat jeigu žmogus neišsimiegojęs, pavargęs, kaip atsakas į stresą gali būti padidėjęs neutrofilų skaičius, gliukozės koncentracija, taip pat į stresą reaguoja įvairūs hormonai. Tačiau reikia prisiminti, kad badavimas taip pat iškreipia rezultatus, taigi dieną prieš tyrimus visiškai nevalgyti taip pat nepatartina“.
Beje, verta žinoti, kad kepenų fermentai stipriai reaguoja į alkoholį, net jeigu jo buvo pavartota prieš 2-3 dienas. Tai būtina žinoti, jei norime pamatyti tikrąją kepenų būklę, o ne situaciją, kaip jos funkcionuoja veikiamos alkoholio.
Ką daryti, jei ALT tyrimo rezultatai netikslūs?
Jei abejojate ALT tyrimo rezultatais, pasitarkite su gydytoju. Jis gali rekomenduoti pakartotinį tyrimą arba kitus diagnostinius metodus kepenų būklei įvertinti.
Svarbu: Straipsnyje pateikta informacija yra tik informacinio pobūdžio ir negali būti naudojama savarankiškai diagnozuojant ar gydant ligas. Visais atvejais kreipkitės į kvalifikuotą medicinos specialistą.