Būstas su nuosava žeme: Privalumai ir trūkumai Lietuvoje

Pastaraisiais metais Lietuvoje populiarėja alternatyvūs būsto tipai, tokie kaip butai su atskiru įėjimu. Šie būstai, dažnai vadinami "townhouse" tipo butais, siūlo savotišką kompromisą tarp gyvenimo bute ir nuosavame name.

"English Townhouse" terminas istoriškai nėra naujas. Dar 18 amžiuje stambūs žemvaldžiai persikeldavo gyventi į mažesnės erdvės „miestietiškus namus“, kad būtų arčiau socialinio gyvenimo. Ilgainiui vienoje eilėje išsidėstę namukai tapo viduriniosios miestiečių klasės numylėtiniais. Šiandien „townhouse“ kategorijos būstuose įsikūrę daugiau kaip 15 proc. visų Jungtinės Karalystės namų ūkių. Jų populiarumo priežastis paprasta: norima gyventi šalia miesto centro, tačiau išsaugoti didesnį privatumą, lyginant su gyvenimu tipiniame daugiabutyje.

2016 m. viename iš pamėgtų sostinės rajonų pradėta statyti pirmoji angliškojo tipo būstų gyvenvietė, kurią sudarys namo bruožų turintys butai su privačiais kiemeliais ir atskiru įėjimu. Simbolinis „Naujosios Anglijos“ vardas suteiktas ir pirmajai Lietuvoje „English Townhouse“ gyvenvietei Pilaitėje.

Vakarietiško „townhouse“ būsto perspektyvas Lietuvoje atskleidžia faktas, jog per pirmuosius du mėnesius nuo projekto pristatymo parduota bemaž 40 proc. Didžioji dauguma naujakurių, pasirinkusių angliškąjį būstą, yra jauni, išsilavinę, dirbantys, vidutines arba aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantys sostinės gyventojai.

Pašnekovų teigimu, „Naujoji Anglija“ labiausiai patraukia tų asmenų dėmesį, kurie renkasi tarp buto ir kotedžo, kartais pamąsto ir apie namą, o galiausiai pamato, kad už buto kainą galima susikurti modernesnę gyvenamąją aplinką ir pilnavertį privatumą.

Pavyzdys: butas su kiemeliu ir atskiru įėjimu

Būsto tipai ir jų ypatybės

Renkantis būstą, svarbu įvertinti skirtingų tipų privalumus ir trūkumus:

• Namas: Ieškantiems privatumo ir individualių sprendimų.
• Kotedžas: Privati erdvė už mažesnius kaštus.
• Butas: Dažniausiai turi tam tikrą specifiką.

Namas

Nuosavas namas pasižymi dviem pagrindinėmis stiprybėmis: maksimaliu privatumu ir privačia lauko teritorija. Namo gyventojai gali džiaugtis maksimaliu privatumu. Jokio triukšmo, jokio kaimynų gaminamų pietų kvapo laiptinėje ar netvarkos kieme. Antra, namas turi privačią ir erdvią lauko teritoriją, kuri suteikia galimybę pritaikyti ją savo poreikiams bei pomėgiams. Pavyzdžiui, įsirengti terasą, lauko pramogų erdvę ar net nuosavą ekologišką darželį. Taip pat, nuosavo namo gyventojai išvengia automobilių parkavimo problemų.

Vienas iš didžiausiųjų namo privalumų - galimybė įsirengti būstą būtent pagal savo poreikius - gali tapti ir trūkumu. Tai ženkliai padidina būsto įsigijimo (statybos) kaštus. Kartu, namo išlaikymo kaštai yra kur kas didesni nei kotedžo. Nuosavas namas yra daugiausiai pirkėjų finansų ir jėgų pareikalaujantis gyvenamojo NT tipas.

Nusprendus persikelti į namą, reikia išspręsti vieną galvosūkį. Pirkti jau pastatytą ar statyti patiems? Pirmuoju atveju bus išvengiama sklypo paieškos bei gana ilgo ir varginančio statybų proceso. Kita vertus, nors ir ilgiau užtrukęs, individualiai sau sukurtas ir įgyvendintas projektas džiugins kur kas labiau.

Namų privalumai:

• Privatumas.
• Individualių poreikių atitikimas.
• Išskirtinis būstas.
• Didesnė kiemo teritorija.

Namų trūkūmai:

• Didelės pradinės investicijos.
• Didesni išlaikymo kaštai.

Kotedžas

Kotedžas - tai tarpinis variantas tarp buto ir nuosavo namo. Vidaus erdvės atžvilgiu kotedžas gali prilygti mažesnės kvadratūros nuosavam namui arba didelės kvadratūros butui. Lyginant su nuosavais namais, pagrindinis kotedžų privalumas yra mažesnės pradinės investicijos. Neretai, šiek tiek toliau nuo miesto centro nutolusius kotedžus galima įsigyti ir už buto kainą. Taip pat kotedžų išlaikymo kaštai yra kur kas mažesni, nei individualaus namo.

Artima kaimynystė suteikia ne tik saugumą, bet ir galimybę pasidalyti aplinkos priežiūrai ar infrastruktūrai būtinas išlaidas. Tačiau kaimynystė sukuria ir vieną pagrindinių kotedžų trūkumų - sumažina privatumą. Su kaimynais tenka dalytis ne tik bendromis sienomis, bet ir įvažiavimu ar priekinio kiemo erdvėmis. Dėl šios priežasties, sprendžiant persikelti į kotedžą, svarbu nusiteikti ir kompromisų bei bendro sutarimo paieškoms.

Kotedžo privalumai:

• Saugumas.
• Mažesnės pradinės investicijos.
• Mažesni išlaikymo kaštai.
• Galimybė sumažinti aplinkos priežiūros ir infrastruktūros kaštus.

Kotedžo trūkumai:

• Mažiau privatumo.
• Nepritaikyta visiems individualiems poreikiams.

Butas

Įprastiniai būstai dažniausiai turi tam tikrą specifiką. Pavyzdžiui, butą galima rinktis iš įvairių plotų ir tiek miesto centre, tiek ir miegamuosiuose rajonuose, toliau nuo centro.

• Mažesnės išlaidos: Mažesnis plotas reiškia mažesnes sąskaitas už šildymą, elektrą ir kitas paslaugas.
• Patogesnė priežiūra: Mažesnį butą lengviau valyti ir prižiūrėti.
• Geresnė lokacija: Dažnai mažesni butai yra patrauklesnėse miesto vietose, kur didesni būstai yra sunkiau prieinami.
• Mažiau erdvės: Mažesnis plotas gali būti nepatogus šeimoms ar žmonėms, turintiems daug daiktų.
• Ribotos galimybės: Gali būti sunku pritaikyti mažesnį butą individualiems poreikiams ar pomėgiams.
• Mažiau privatumo: Daugiabučiuose namuose gali būti daugiau triukšmo ir mažiau privatumo nei nuosavame name.

Vieta ir infrastruktūra

Tiek nuosavo namo, tiek kotedžo atveju būtina atkreipti dėmesį į objekto vietą, susisiekimą su miestu bei išvystytą infrastruktūrą. Tai aspektai, kurie apibrėžia, ar kasdieninis gyvenimas naujajame būste bus patogus, paprastas ir malonus.

Na, o apsisprendimą lemiantis veiksnys - šeimos poreikiai, lūkesčiai ir jų suderinimas. Naujieji namai turi būti pirkinys (ar statinys), kiekvieną iš šeimos narių džiuginsiantis kasdien!

Žemės sklypo vertės apskaičiavimas

Žemės sklypo vertės apskaičiavimas gali būti atliktas ne tik perkant ar parduodant sklypus, bet ir kitais atvejais, kai keičiasi savininkas: dovanojant, paveldint, perduodant, mainant. Žemės kainos nustatymas paprastai yra greitas ir sklandus procesas, tačiau kartais gali pareikalauti daugiau laiko, pavyzdžiui, kai žemės sklypų yra daug ir jie išsidėstę skirtingose šalies teritorijose.

Vertinimo ekspertai visada atsižvelgia į panašius turto sandorius, jau įvykusius regione. Kai žemės sklypai skirti individualių namų statybai, jie įprastai vertinami lyginamuoju metodu. Pasitaiko atvejų, kai lyginamoji žemės vertinimo metodika gali būti neveiksminga.

Žemės rinkos vertės nustatymas vykdomas pagal aiškią žemės sklypo vertinimo metodiką, kurią praktikoje naudoja specialistai - nekilnojamojo turto vertintojai.

Namo projektas

Kaip nustatyti žemės vertę?

Vyrauja klaidinga nuomonė, kad žemės vertinimas padės surasti žemės sklypo kainą. Iš tiesų, vertinimo procedūra nustato žemės sklypo vertę. Kainos nustatymas - individuali pardavėjo dilema. Ją nustato pats pardavėjas, tačiau per didelė kaina nepritrauks pirkėjų, o dėl per mažos - bus patiriami nuostoliai. Todėl ir reikėtų kreiptis į nekilnojamojo turto vertintojus, kurie siūlo atlikti žemės sklypo vertinimo paslaugas. Tai bus naudinga ne tik tuomet, kai vyksta pirkimas/pardavimas, įkeitimas, paveldėjimas ar mokestinės vertės tikslinimas, tačiau ir daugeliu kitų atvejų.

Žemės vertinimo proceso eiga

Tam, kad būtų kokybiškai ir tiksliai atlikta žemės sklypo vertinimo paslauga (apskaičiavimas), jūs turėsite pateikti vertintojui reikiamus dokumentus ir informaciją apie vertinamą žemės sklypą. Vertiname ir pagal unikalų numerį.

Reikalingi dokumentai:

• Nuosavybės pažymėjimą (išrašą iš VĮ Registrų Centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko);
• Žemės sklypo planą;
• Kitus individualiai pagal aplinkybes turto vertintojo prašomus dokumentus.

Susipažinęs su dokumentais, turto vertintojas vyksta į turto apžiūrą (kad ir kuriame Lietuvos kampelyje jis bebūtų), ir tuomet per sutartą laiko tarpą jums bus paruošta vertinimo ataskaita, kuria vadovaudamiesi pardavėjai galės lengviau ir greičiau nustatyti objektyvią pardavimo kainą. Tuo tarpu pirkėjai galės eiti į kreditus teikiančią įstaigą ir gauti atitinkamą finansavimą.

Žemės sklypo vertinimo ataskaita bus naudinga ne tik pardavėjams ar pirkėjams, norintiems pasiekti geriausią sandorį, bet ir žemės savininkams, kurie nori žinoti savo turto rinkos vertę bei sekti jos pokyčius.

Žemės sklypas soduose

Privalumai

• Mažesnės sklypų kainos. Žemės sklypai sodo bendrijose yra pigesni nei namų valdos.
• Namams iki 80m2 nereikia statybų leidimo.

Trūkumai

• Sklypai nedideli, vos 5-6 arų.
• Dažnai toliau nuo miesto, todėl kiek sudėtingesnis susisiekimas.
• Reikalingas sodo bendrijos pirmininko bei kaimynų sutikimas.
• Namas registruojamas ne kaip namų valda, o kaip sodo namas iki 80 m2.

Pavyzdys: kotedžo kaina vs buto kaina

Panagrinėkime konkretų pavyzdį. 95 kv. m ploto kotedžas miegamajame rajone (Pilaitėje) Vilniuje kainuoja apie 110 000 Eur. Į šią kainą įeina dvi parkavimo vietos, gana nemažas kiemelis (maždaug nuo 50 iki 120 kv. m), ekonomiškas geoterminis šildymas. Kaune to paties ploto kotedžas kainuoja pigiau - apie 97 000 Eur.

Loftą Vilniaus Naujamiestyje (Vytenio g.) galima nusipirkti ir kiek pigiau: 95 kv. m kainuos apie 74 000 Eur, tačiau tai - specifinis būstas ir ne visiems jis priimtinas, be to, jo įrengimas taip pat bus brangesnis nei įprasto buto. Tiesa, viename brangiausių Vilniuje projektų, plėtojamame Konstitucijos pr. 100 kv. m butas kainuos net 404 650 Eur, tuo tarpu, viename pigiausių - Perkūnkiemyje, Leičių g. 93 kv.

Kitas konkretus pavyzdys: kadangi kotedžą galima palyginti ir su individualiu namu, paskaičiuokime, kiek kainuotų namas ir palyginkime šią kainą su kotedžo kaina. Pastaruoju metu Vilniaus mieste daugėja individualius namus siūlančių projektų-gyvenviečių. Tačiau jos, dažniausiai, yra tolokai nuo miesto centro, o kaina - tik šiek tiek žemesnė ar tokia pati, kaip kotedžų.

Beje, kartais sunkoka atskirti, kada siūlomas būstas yra namas, kada - kotedžas. Vilniuje individualius namus siūlančių projektų yra aplink Panerius, Lentvarį ar Vokę, Zujūnus, Galgius. Kaune individualūs namai visada buvo paklausūs, todėl jų pasirinkimas - tikrai nemažas; kainų spektras - taip pat didelis.

Taigi kotedžo kaina, lyginant su butais ir namais, yra pakankamai konkurencinga. Kodėl gi kotedžas yra pigesnis nei butas? Pirmiausia, todėl, kad pastatyti daugiabutį yra daug sudėtingiau ir brangiau: sudėtingesnis projektavimas, papildomai kainuoja bendrosios patalpos, laiptinės.

Žinoma, kotedžų kainos taip pat skiriasi. Jų galima rasti ir arčiau centro arba perspektyviose laikomose vietose. Visoriuose (O. Miciūtės g.; 92 kv. Lazdynėliuose (Sutemų g.; 90 kv. Šnipiškėse (Širvintų g.; 97 kv. Senamiestyje (Raugyklos g.; 100 kv. Kauno Žaliakalnyje 100 kv.

Kotedžai dažniau būna didesni nei butai, tačiau mažesni nei namai. Jie statomi dažniau toliau nuo miesto centro, miegamuosiuose rajonuose ir kvadratinio metro kaina būna mažesnė nei buto, tačiau kiek didesnė nei namo.

Be abejo, labai daug priklauso nuo vystytojo siūlomos arba pačių pasirinktos apdailos lygio, įrengimo, interjero sprendimų.

Kiekvienas būsto tipas turi savus privalumus ir savus minusus ir pirkimo sprendimą priimti reikia atsižvelgiant į konkrečius poreikius.

Pavyzdžiui, butą galima rinktis iš įvairių plotų ir tiek miesto centre, tiek ir miegamuosiuose rajonuose, toliau nuo centro. Kuo arčiau centro - tuo brangesnė kvadratinio metro kaina.

„Būstą jau perkame ne visam gyvenimui, o tam tikram jo tarpsniui ir renkamės pagal šiam tarpsniui būdingus poreikius.

tags: #butai #su #nuosava #zeme