Savanoriška priverstinė hipoteka: Kas tai ir kaip veikia?

Hipoteka yra svarbus finansinis įsipareigojimas, dažniausiai susijęs su nekilnojamojo turto įsigijimu. Tačiau ne visi žino, kas nutinka, kai susiduria savanoriška ir priverstinė hipoteka, ypač kai skolininkas tampa nemokus. Šiame straipsnyje išnagrinėsime šiuos klausimus, remdamiesi teismų praktika ir įstatymų nuostatomis.

Hipotekos kreditoriaus (banko) pirmenybė

Civilinis kodeksas tiesiogiai įtvirtina hipotekos kreditoriaus (dažniausiai tai yra bankas, suteikęs paskolą būstui) teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius.

Tai reiškia, kad jeigu butas yra parduodamas varžytynėse ar kitu priverstiniu būdu, gauti pinigai pirmiausia skiriami padengti įsiskolinimui bankui (hipotekos turėtojui). Tik visiškai atsiskaičius su banku, likusios lėšos (jei jų lieka) gali būti skirstomos kitiems kreditoriams, tarp jų ir bendrijai.

Kelių hipotekų konkurencija

Jeigu tam pačiam turtui yra nustatytos kelios hipotekos (pvz., banko savanoriška hipoteka ir vėliau teismo sprendimu nustatyta priverstinė hipoteka bendrijos naudai), jų tenkinimo eilė nustatoma pagal įregistravimo viešame registre laiką.

Kadangi bankas įprastai hipoteką įregistruoja būsto pirkimo metu (anksčiau nei atsiranda skolos bendrijai), jis išlaiko pirmumo teisę.

Ką tai reiškia bendrijai?

Bendrija, kaip kreditorius, dažniausiai yra laikoma trečiosios eilės kreditoriumi (po darbuotojų reikalavimų, mokesčių valstybei ir socialinio draudimo įmokų) likvidavimo atveju arba tiesiog neturinčiu pirmenybės kreditoriumi vykdymo procese prieš įkaito turėtoją.

Lietuvos teisės aktai nustato aiškią kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, kai skolininkas (buto savininkas) tampa nemokus arba kai išieškojimas nukreipiamas į jo turtą. Bendroji taisyklė yra tokia, kad bendrija neturi pirmenybės prieš banką, jei šio naudai yra įregistruota hipoteka.

Teismų praktika ir įmonių restruktūrizavimas

Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. eB2-1888-390/2018 iliustruoja, kaip teismas vertina įmonės restruktūrizavimo galimybes, kai įmonei keliamos tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo bylos. Šioje byloje teismas atsisakė kelti bankroto bylą UAB „Amžiaus pasaka“ ir iškėlė restruktūrizavimo bylą supaprastinta tvarka.

Teismas pabrėžė, kad konkuruojant kelioms vertybėms, susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapginus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą.

Įmonės restruktūrizavimo proceso metu įmonės veiklą prižiūri administratorius ir teismas, todėl grėsmės, kad finansiniai rodikliai staiga iš esmės pablogės, ji taps nemoki ir iš esmės pasunkės kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, beveik nėra. Taigi, kartu sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas pirmiausia turi įvertinti bendrovės galimybes pasiekti restruktūrizavimo tikslą - išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, išsaugoti darbo vietas, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones.

Restruktūrizavimo bylos iškėlimo supaprastinta tvarka sąlygos

• Restruktūrizavimo planas parengiamas iki pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą pateikimo teismui.
• Įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas kreiptis į kreditorius dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir pritarimas restruktūrizavimo planui.
• Restruktūrizavimo planui turi būti pritarta kreditorių, kurių reikalavimų suma pagal bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio duomenis vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos.

Teismas atsisako kelti įmonės restruktūrizavimo bylą supaprastinta tvarka, jeigu įmonė neatitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų, arba, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo minėto įstatymo nustatyta tvarka, arba jeigu įmonė pažeidė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.

Vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų yra įmonės nemokumas. Tam, kad būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą šiuo pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio ir negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu.

UAB „Amžiaus pasaka“ atvejis

Kauno apygardos teismas, įvertinęs UAB „Amžiaus pasaka“ finansinę būklę, konstatavo, kad įmonė turi finansinių sunkumų, tačiau nėra nemoki Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies pagrindu, taip pat nėra pagrindo konstatuoti Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų bankroto bylos iškėlimui.

Teismas atsižvelgė į tai, kad įmonė stengiasi išlikti rinkoje kaip veikiantis ūkio subjektas ir atsiskaityti su kreditoriais, taip pat į tai, kad kreditoriai įžvelgia atsakovės restruktūrizavimo ir savo reikalavimų patenkinimo galimybę, sutinka su restruktūrizavimo procese numatytomis priemonės, atsiskaitymo išdėstymo tvarka, o ši aplinkybė itin svarbi tolesniam sklandžiam restruktūrizavimo procesui.

Apibendrinant, savanoriška priverstinė hipoteka yra sudėtingas klausimas, reikalaujantis atidaus įstatymų ir teismų praktikos išnagrinėjimo. Kreditorių eilė ir įmonių restruktūrizavimo galimybės yra svarbūs aspektai, kuriuos būtina įvertinti, siekiant užtikrinti teisingą ir efektyvų skolų išieškojimą.

Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti kreditorių eiles ir jų pirmenybę:

tags: #savanoriska #priverstine #hipoteka