Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (LR DK) reglamentuoja darbo laiko organizavimą, nustatydamas skirtingus darbo laiko režimus. Darbo laiko režimas - tai darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių. Jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip, darbo laiko režimą vienam ar keliems darbuotojams (darbuotojų grupei) arba visiems darbuotojams darbovietėje nustato darbdavys, nustatydamas vieną iš šių darbo laiko režimo rūšių.
Šiuo metu galiojantis LR DK išskiria penkis galimus darbo laiko režimus:
- Nekintančią darbo dienos (pamainos) trukmę ir darbo dienų per savaitę skaičių;
- Suminę darbo laiko apskaitą, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį;
- Lankstų darbo grafiką, kai darbuotojas privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos (pamainos) valandomis, o kitas tos dienos (pamainos) valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų;
- Suskaidytos darbo dienos laiko režimą, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė negu nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė;
- Individualų darbo laiko režimą.
Nekintančio darbo laiko režimas
Pasirinkus šį darbo laiko apskaitos režimą, darbuotojo darbo valandų skaičius per darbo dieną ir darbo dienų skaičius per savaitę yra nekintantis, t. y. tokiu atveju yra nustatytas konkretus darbo laikas, kurį darbuotojas dirba darbo savaitę (pavyzdžiui, kiekvieną pirmadienį-penktadienį dirba nuo 9 val. iki 18 val.). Šiems darbuotojams nereikia vesti darbo laiko apskaitos. Atkreiptinas dėmesys, kad pasirinkus šią darbo laiko apskaitą, viršvalandžiais bus laikomas laikas, kai darbuotojas viršija jam nustatytą darbo dienos (pamainos) trukmę.
Suminė darbo laiko apskaita
Suminę darbo laiko apskaitą reglamentuoja LR DK 115 straipsnio nuostatos. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų.
Darbdaviui yra numatytas įpareigojimas apie darbo (pamainų) grafikus pranešti darbuotojams ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki jų įsigaliojimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į LR DK 110 straipsnio 4 punktą, pagal kurį yra numatyta, kad darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra mažiau kaip dešimt darbuotojų, netaikomos LR DK nuostatos dėl pareigos pranešti apie darbo pamainų grafikus ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Tokie darbdaviai apie darbo pamainų grafikus privalo pranešti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, nebent su darbuotoju susitariama dėl kitokių pranešimo terminų (LR DK 115 straipsnio 2 dalis).
Kadangi darbuotojai turi teisę žinoti apie darbo (pamainų) grafikų pakeitimus, todėl jie gali būti keičiami tik išimtiniais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Pagal įstatymą darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarką suderinusi su įmonėje veikiančia darbo taryba (darbuotojų atstovais) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.
Pasirinkus šią darbo laiko apskaitą, darbdavys privalo užtikrinti tolygų darbuotojų keitimąsi pamainomis. Darbdavys privalo sudaryti darbo (pamainų) grafikus taip, kad kiek įmanoma tolygiau paskirstytų darbuotojo darbo laiką per apskaitinį laikotarpį. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal įstatymą yra draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas dėl jam sudaryto darbo laiko režimo nėra išdirbęs bendros viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko normos, už neįvykdytą darbo laiko normą jam sumokama pusė priklausančio išmokėti darbo užmokesčio. Tuo tarpu, jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų, negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiko normą jam apmokama kaip už viršvalandinį darbą arba darbuotojo prašymu viršytas darbo laikas, padaugintas iš skaičiaus 1,5, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.
Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo užmokestis mokamas už faktiškai išdirbtą laiką, išskyrus, kai yra neišdirbama bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma arba, kai išdirbama daugiau valandų nei bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo norma. Darbdavys turi teisę per kiekvieną apskaitinio laikotarpio mėnesį mokėti pastovų darbo užmokestį, nepaisydamas faktiškai išdirbtos darbo laiko normos, o galutinį atsiskaitymą už darbą per apskaitinį laikotarpį pagal faktinius duomenis atlikti apmokėdamas už darbą paskutinį apskaitinio laikotarpio mėnesį.
Atkreiptinas dėmesys, kad VDI laikosi nuomonės, kad jei darbuotojas nusprendžia nutraukti darbo santykius viduryje apskaitinio laikotarpio, yra būtina apskaičiuoti, ar darbuotojas išdirbo jam nustatytą darbo laiko normą, ar nedirbo viršvalandžių, o tai užfiksavus, kompensuoti papildomai sumokant už neišdirbtą laiką ar viršvalandžius.
Akmenys iš kosmoso: kokie meteoritai randami mūsų Žemėje? | Eugenijus Žukauskas
Lankstaus darbo laiko režimas
Lankstų darbo laiko režimą reglamentuoja LR DK 116 straipsnis. Šiame straipsnyje nurodyta, kad nustačius lankstų darbo grafiką (visoms ar tik kelioms darbo savaitės dienoms), darbo dienos (pamainos) pradžią ir (arba) pabaigą nustato pats darbuotojas, laikydamasis LR DK numatytų taisyklių. O būtent - darbdavys nustato fiksuotas darbo dienos (pamainos) valandas, kuriomis darbuotojas privalo dirbti darbovietėje. Keisti šį darbo laiką galima įspėjus darbuotoją ne vėliau kaip prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Nefiksuotos darbo dienos (pamainos) valandos dirbamos darbuotojo pasirinkimu prieš ir (arba) po fiksuotų darbo dienos (pamainos) valandų. Šiuo atveju yra svarbu tai, kad darbuotojas per darbo dieną išdirbtų jam nustatytą darbo laiko normą.
Šis darbo laiko apskaitos režimas ir tinkamas jo pritaikymas sudaro sąlygas išvengti viršvalandinio darbo. Tarkime, jei dėl tam tikrų priežasčių darbuotojas turi atitinkamą dieną pradėti darbą ankščiau, tokiu atveju jam būtų galimybė, išdirbus numatytą darbo valandų skaičių per tą dieną, baigti darbą ankščiau, nedirbant iki nustatytos darbo valandos, taip išvengiant viršvalandinio darbo.
Šio darbo laiko režimas pasižymi ir tuo, kad su darbdavio sutikimu neišdirbtos nefiksuotos darbo dienos (pamainos) valandos gali būti perkeltos į kitą darbo dieną, nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų.
Suskaidytos darbo dienos laiko režimas
Pasirinkus šį darbo laiko režimą darbuotojui yra nustatoma konkreti darbo pradžia ir pabaiga, tačiau suteikiama ilgesnė nei maksimali pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Pavyzdžiui, darbuotojui yra nustatoma, kad jis turi dirbti nuo 9 val. iki 13 val., „pietų pertrauka“ nuo 13 val. iki 17 val. ir toliau dirbama nuo 17 val. iki 21 val. Tokiu būdu yra išlaikoma 8 val. darbo diena, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių dirbama tik atitinkamomis valandomis (kai yra būtinybė dirbti atitinkamomis valandomis ir nėra būtinybės dirbti kitomis valandomis).
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad taikant šį darbo laiko režimą turi būti nepažeistos maksimalios darbo laiko ir minimalios poilsio laiko normos, t. y. kasdienio nepertraukiamo poilsio trukmė tarp darbo dienų ar pamainų neturėtų būti trumpesnė nei 11 valandų iš eilės, o per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent 35 valandų nepertraukiamas poilsis.
Individualus darbo laiko režimas
Taikant individualų darbo laiko režimą, darbuotojai savo darbo laiką tvarko patys, nepažeisdami maksimaliųjų darbo laiko bei minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų. Tai reiškia, kad pačiam darbuotojui yra suteikiama galimybė pasirinkti darbo pradžią bei pabaigą ir atlikti darbo funkcijas būtent tuo metu, kai to labiausiai reikia. Taikant šį darbo laiko režimą atkreiptinas dėmesys, kad, nepaisant to, jog darbuotojas pats tvarko savo darbo laiką, tačiau visgi už atitinkamus darbo ir poilsio laiko pažeidimus atsakomybė tektų darbdaviui, kadangi darbdavys yra atsakingas už darbuotojų darbo organizavimą. Būtent darbdavys nustato atitinkamo darbuotojo darbo laiko apskaitos tvarką ir turi stebėti, kad darbuotojas taikant šį režimą laikytųsi maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų. Todėl už atitinkamus darbo ir poilsio laiko pažeidimus teisės aktų nustatyta tvarka atsakomybė tektų darbdaviui.
Įmonės, kurios dėl savo veiklos specifikos negali užtikrinti darbuotojams pastovaus, standartinio darbo laiko bei suteikti įprasto poilsio laiko šeštadieniais ir sekmadieniais, turėtų rimtai apsvarstyti suminės darbo laiko apskaitos įvedimo galimybę.
Suminės darbo laiko apskaitos įvedimas įmonėje
Suminė darbo laiko apskaita įmonėje įforminama iš esmės trimis veiksmais - priimamas įmonės vadovo įsakymas dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo, gaunamas darbuotojo sutikimas dirbti pagal suminę darbo laiko apskaitą ir jeigu reikia, pakeičiama darbo sutartis. Aišku, visų pirma reikėtų nusistatyti, kokiu mastu organizacijoje įvedama suminė darbo laiko apskaita - visoje įmonėje, atitinkamame padalinyje ar padaliniuose, konkrečiai pareigybei ar tiesiog vienam darbuotojui.
Taigi įsakymą pradedame nurodydami, dėl kokios priežasties įmonėje įvedama suminė darbo laiko apskaita, t. y. dėl darbo organizavimo ypatumų. Tuomet nurodome, kam įvedama suminė darbo laiko apskaita - padaliniui, pareigybei ar konkrečiam asmeniui. Tuomet įsakyme turime nurodyti, nuo kada pradedama taikyti suminė darbo laiko apskaita, ir, aišku, nurodomas, koks yra taikomas ataskaitinis darbo laiko apskaitos laikotarpis, pavyzdžiui, keturi mėnesiai.
Įsakyme taip pat reikėtų nurodyti darbuotoją ar pareigybę (pavyzdžiui, buhalteris), kuri sudarinės darbo grafikus ir apskaitys darbo laiką. Būtinai nurodoma, kaip bus skelbiami darbo grafikai. Įsakyme reikėtų nurodyti, kaip bus skelbiami darbo grafikai. Pavyzdžiui, kad galutinis atsiskaitymas, suskaičiavus darbo laiką, bus vykdomas paskutinį ataskaitinio laikotarpio darbo mėnesį.
Taip pat rekomenduojama nurodyti, kaip bus atsiskaitoma už viršvalandžius ar kitus nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų. Rekomenduojama paskirti ir atsakingą asmenį, kuris atsakytų į darbuotojams dėl suminės darbo laiko apskaitos kylančius klausimus. Kadangi suminė darbo laiko apskaita įveda lanksčią darbo laiko apskaitą, siūlome įsakyme pateikti kiek įmanoma daugiau informacijos.
Darbo laiko normos perskaičiavimas
- Jeigu darbuotojas laikinai nedirba dėl pateisinamų priežasčių - ligos, nemokamų atostogų, papildomo poilsio dienos (mamadienio ar tėvadienio) - darbdavys privalo perskaičiuoti jo darbo laiko normą. Minėtais atvejais perskaičiavimas atliekamas atimant iš bendros apskaitinio laikotarpio darbo valandų normos tas valandas, kurios pagal grafiką buvo numatytos, tačiau dėl pateisinamų priežasčių nebuvo dirbtos.
- Kai darbuotojas nedirba dėl kasmetinių atostogų, perskaičiavimas atliekamas ne pagal darbo grafiką, o pagal 40 valandų savaitės darbo laiko normą (jeigu darbuotojas dirba visu etatu). Pavyzdžiui, jei darbuotojas atostogavo vieną savaitę, tokiu atveju iš bendros apskaitinio laikotarpio darbo valandų normos atimamos 40 valandų. Tokios valandos negali būti laikomos darbuotojo „skola“.
- Nei DK, nei kiti darbo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenurodo, kaip turi būti apskaičiuojama darbuotojo apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma. VDI nuomone, apskaitinio laikotarpio kalendorinių savaičių skaičius turėtų būti dauginamas iš 40 (dirbant visą darbo laiko normą) ir gaunama darbuotojo darbo laiko norma, kurią darbuotojas turėtų išdirbti per apskaitinį laikotarpį, pvz., 40 x 16 = 640 val.
Kitas darbo laiko normos paskaičiavimo pavyzdys dirbantiems pagal suminę laiko apskaita:
Taikoma darbo laiko norma, kuri = nekintančio darbo laiko režimu dirbančio darbuotojo darbo valandų skaičiui.
Apmokėjimas už viršvalandžius
Jeigu darbuotojams, dirbantiems suminės darbo laiko apskaitos režimu, darbo dienos (pamainos) grafike numatyta konkrečią darbo dieną dirbti 6 val., o darbuotojai darbdavio nurodymu dirba 8 val., tuomet tokios 2 valandos būtų laikytinos viršvalandžiais. Aptariamu atveju dirbti papildomas valandas (viršvalandžius) reikalingas darbuotojų sutikimas (išskyrus DK 119 str. 2 d. numatytus atvejus), o apmokėjimas vykdomas įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka einamąjį mėnesį (ne apskaitinio laikotarpio pabaigoje).
Kasmetinės atostogos
Nors darbuotojams, dirbantiems suminės darbo laiko apskaitos režimu, atostogos paprastai suteikiamos savaitėmis, tačiau šalys gali tartis ir dėl kitokios kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos, pvz., dėl jų suteikimo trumpesniam nei savaitės laikotarpiui (savaitės dalimis, darbo ar kalendorinėmis dienomis). Kadangi tokio kasmetinių atostogų suteikimo teisės aktai nereglamentuoja, šalys turi susitarti ir dėl atostoginių apskaičiavimo tvarkos, pvz., jeigu darbuotojas naudoja 4 kalendorines dienas (t. y. ne visą savaitę) kasmetinių atostogų, atostoginiai galėtų būti mokami proporcingai darbuotojo darbo sutartyje nustatytai savaitės darbo laiko normai ar kita. Konkrečią kasmetinių atostogų suteikimo bei jų apmokėjimo tvarką darbdavys gali detalizuoti vidaus norminiuose teisės aktuose, tačiau tokios darbdavio vidaus teisės aktų nuostatos negali pabloginti darbuotojų padėties, palyginti su ta, kurią nustato darbo teisės aktai.
Darbuotojai, manantys, kad jų teisės yra pažeidžiamos, gali kreiptis į VDI su rašytiniu skundu. Skundas gali būti pateiktas ir anonimiškai - užpildžius skundo formą, kurią galima rasti interneto svetainėje www.vdi.lt skiltyje „Formos“ (2 forma).
LBAA nariams yra pastoviai organizuojami nemokami mokymai apie darbo užmokesčio skaičiavimą.
Vadovaujantis Darbo kodekso 112-113 str., darbuotojas turi dirbti pagal darbo sutartyje sulygtą darbo laiko normą ir režimą. Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė pažymi, kad dirbant bet kuriuo iš Darbo kodekse nurodytų darbo laiko režimų, negali būti pažeidžiami maksimaliojo darbo laiko (su viršvalandžiais per dieną galima dirbti ne ilgiau kaip 12 val., o per savaitę - vidutiniškai 48 val.) ir minimaliojo poilsio laiko (kasdienio nepertraukiamo poilsio trukmė tarp darbo dienų ar pamainų negali būti trumpesnė kaip 11 val. iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui privalo būti suteiktas bent 35 val.
Jeigu darbo dienos (pamainos) trukmė ir darbo dienų per savaitę skaičius nekinta ir darbo laiko norma įvykdoma per savaitę, pvz., dirbant nuo pirmadienio iki penktadienio po 8 val., darbdavys, akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja, gali nustatyti nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimo rūšį.
Jeigu darbo dienos (pamainos) trukmė ir (arba) darbo dienų per savaitę skaičius kinta ir darbuotojo darbo laiko režimas viršija įprastą darbo laiko trukmę (pvz., darbuotojas per savaitę dirba ilgiau kaip 40 val.), darbdavys, anot I. Piličiauskaitės-Dulkės, įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgęs į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę, gali nustatyti suminės darbo laiko apskaitos režimą, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį (pvz., tris mėnesius).
Tiesa, įvedus suminę darbo laiko apskaitą, darbuotojas maksimaliai gali dirbti iki 52 val. per kiekvieną 7 dienų laikotarpį, tačiau vidutinis darbo laikas per šį laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, negali viršyti 48 val., o kai viršvalandžių nėra, darbo laikas turi atitikti darbuotojui darbo sutartyje nustatytą darbo laiko normą, t. y. 40 val.
Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, darbuotojas dirba darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku. Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos, darbo (pamainų) grafiko sąvoka suprantama kaip numatomas kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdienio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga.
Svarbu pastebėti, kad darbo (pamainų) grafikai sudaromi savaitei, mėnesiui ar ilgesniam laikotarpiui, juose nurodoma, kiek valandų, kokioje pamainoje ir kokią dieną darbuotojas dirbs (darbo dienos pradžia ir darbo dienos pabaiga). Taigi, taikant suminę darbo laiko apskaitą, sako vyriausioji darbo inspektorė, darbo dienos ar darbo savaitės laikas gali viršyti darbuotojui nustatytą darbo laiko normą arba būti trumpesnis, bet šie laiko normos viršijimai ar trūkumai turi būti išlyginti per visą apskaitinį laikotarpį.
„Tai reiškia, kad darbuotojui, kuris dirba suminės darbo laiko apskaitos režimu, nėra draudžiama dirbti ir 52 val. per savaitę, nors darbo sutartyje sulygta, pvz., dėl 40 val. savaitės darbo laiko normos, tačiau svarbu akcentuoti, kad per apskaitinį laikotarpį šis darbo laikas privalėtų būti išlygintas taip, kad kartu su viršvalandžiais vidutiniškai būtų dirbama ne ilgiau kaip 48 val. per savaitę, o kai viršvalandžių nėra - nebūtų viršijama darbo sutartyje sulygta darbo laiko norma, - sako I. Piličiauskaitė-Dulkė. - Svarbu paminėti ir tai, kad viršvalandžiai ir neišdirbtas laikas vertinami būtent apskaitinio laikotarpio pabaigoje, atsižvelgiant į bendrą apskaitinio laikotarpio darbo laiko normą, kuri apskaičiuojama padauginus 40 val. iš apskaitiniam laikotarpiui tenkančių kalendorinių savaičių skaičiaus, tačiau šiuo atveju svarbu paminėti, kad dauginame iš 40 val.
Primintina ir tai, kad esant galimybei darbdavys darbuotojui gali nustatyti ir lankstų darbo grafiką, suskaidytos darbo dienos laiko režimą ar individualų darbo laiko režimą, tačiau jie negali pažeisti Darbo kodekso 114 str.
Nustačius lankstų darbo grafiką visoms ar tik kelioms darbo savaitės dienoms, darbo dienos (pamainos) pradžią ir (arba) pabaigą nustato pats darbuotojas, laikydamasis Darbo kodekso 116 str. 2 d. nurodytų taisyklių, t. y. darbdavys nustato fiksuotas darbo dienos (pamainos) valandas, kuriomis darbuotojas privalo dirbti darbovietėje.
Anot I. Piličiauskaitės-Dulkės, keisti šį darbo laiką galima įspėjus darbuotoją ne vėliau kaip prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Tiesa, nefiksuotos darbo dienos (pamainos) valandos dirbamos darbuotojo pasirinkimu prieš ir (arba) po fiksuotų darbo dienos (pamainos) valandų.
Lankstus darbo grafikas, pasak I. Piličiauskaitės-Dulkės, paprastai itin patogus darbuotojui, mat leidžia darbą organizuoti taip, kad jam nebūtų nustatyta konkreti darbo pradžia ir pabaiga - šiuo atveju nustatomas tik fiksuotas laikas, kuriuo darbuotojas turi būti darbovietėje ar kitoje šalių sulygtoje vietoje, o likusi darbuotojo darbo dienos (pamainos) valandų dalis pasirenkama paties darbuotojo, laikantis Darbo kodekse nustatytų taisyklių.
„Vis dėlto Darbo kodeksas nereglamentuoja darbuotojo, dirbančio pagal lankstų darbo grafiką, neišdirbtų nefiksuotų darbo valandų kontrolės mechanizmo, tačiau Darbo kodeksas darbdaviui nustato imperatyvią pareigą tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu“, - akcentuoja teisininkė ir priduria, kad darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu.
Tariantis dėl lankstaus darbo grafiko vyriausioji darbo inspektorė I. Piličiauskaitė-Dulkė rekomenduoja nustatyti ir darbo laiko apskaitos taisykles, aiškiai numatyti tvarką, kaip darbuotojas darbdaviui praneša apie išdirbtų valandų skaičių, tam tikrus apribojimus dirbti konkrečiomis dienomis ar valandomis, pvz., kad nesuderinus su darbdaviu nebūtų dirbama naktį, švenčių ar poilsio dienomis, nes kitu atveju darbdaviui atsirastų prievolė mokėti padidintą darbo užmokestį Darbo kodekso 144 str. nustatyta tvarka ir kt.
Suskaidytos darbo dienos laiko režimas gali būti nustatomas, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė negu nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė, t. y. viršijamos dvi pietų pertraukai numatytos valandos pagal Darbo kodekso 122 str. 2 d.
Kalbėdama apie individualų darbo laiko režimą I. Piličiauskaitė-Dulkė pažymi: „Jeigu įprastai įmonėje dirbama nuo pirmadienio iki penktadienio, tačiau dalis darbuotojų pageidauja dirbti kitu laiku, pvz., nuo sekmadienio iki ketvirtadienio, su šiais darbuotojais galima susitarti dėl individualaus darbo laiko režimo. Vis dėlto Darbo kodeksas nenurodo, kaip turėtų būti įgyvendinamas šis susitarimas dėl aptariamo režimo, tačiau abi šalys galėtų susitarti dėl konkretaus darbo grafiko, kuriame būtų nurodytos konkrečios savaitės darbo dienos ir valandos. Tokiu atveju darbas, numatytas grafike, pvz., sekmadienį, nebūtų laikomas darbu poilsio dieną, ir už darbą šią dieną galėtų būti apmokama įprastu - viengubu - darbuotojo darbo užmokesčiu.“
Patogu tai, anot specialistės, kad dirbant pagal šį režimą visą darbo laiką - 40 val. per savaitę, - šalys galėtų sulygti, kad, pvz., nuo pirmadienio iki ketvirtadienio darbuotojas dirbs po 10 val.
Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė I. Piličiauskaitė-Dulkė pažymi, kad tiek lankstus, tiek individualus ar kiti darbo laiko režimai gali būti nustatomi atsižvelgiant į darbuotojo prašymą, taip pat į įmonės, įstaigos, organizacijos galimybes ir efektyvaus darbo užtikrinimą, o tai reiškia, kad darbo santykių šalys, vadovaudamosi Darbo kodekso nuostatomis, yra laisvos tartis dėl atitinkamo darbo laiko režimo taikymo - pvz., dėl individualaus darbo laiko režimo, lankstaus darbo laiko režimo arba netgi dėl kelių skirtingų režimų taikymo tuo pačiu metu.
Jei esate darbdavys ir planuojate įvesti suminę darbo laiko apskaitą, štai keletas žingsnių, kuriuos rekomenduojama atlikti:
- Informavimas ir konsultavimas: Įvykdykite informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelkite į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę.
- Įsakymas dėl suminės darbo laiko apskaitos: Priimkite įmonės vadovo įsakymą dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo, nurodant priežastis, padalinius/pareigybes, kuriems taikoma, pradžios datą ir apskaitinį laikotarpį.
- Darbo grafikai: Sudarykite darbo (pamainų) grafikus, užtikrinant tolygų darbuotojų keitimąsi pamainomis ir paskirstant darbo laiką tolygiai per apskaitinį laikotarpį. Praneškite darbuotojams apie grafikus ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas (arba tris dienas, jei įmonėje dirba mažiau nei 10 darbuotojų).
- Sutikimas: Gaukite darbuotojo sutikimą dirbti pagal suminę darbo laiko apskaitą ir, jei reikia, pakeiskite darbo sutartį.
- Atsiskaitymas: