Lietuvos Mūrinės Sodybos: Istorija ir Architektūra

Lietuvos architektūros ir urbanistikos paminklai sudaro vieną iš Lietuvos kultūros paminklų grupių. Lietuvos etnografiniai kaimai ir sodybos yra vertingi dvasinės ir materialiosios kultūros objektai, rodantys lietuvių tautos etninį savitumą.

Lietuvos miestelio gatvė

Mūrinių Sodybų Istorija

Memorialiniai paminklai statyti dar pagonybės laikais menhyrų pavidalo ir žymėjo laidojimų vietas. Katalikiškose šalyse paminklai įgijo kryžius ir šventųjų statulėles, kurių ažūrinėse viršūnėse degė amžinoji ugnis. Šaltiniai koplytėles mini nuo XV a. pakelėse.

Jau nuo XX a. seno traukė tyrinėtojų dėmesį išnagrinėti mediniai kryžiai. Daug mažiau dėmesio kol kas skirta koplytėlėms. Vertingi memorialiniai statiniai dar mažai tyrinėti, bei negausiomis nuotraukomis.

Memorialiniai paminklai statyti dar pagonybės laikais. Katalikiškose šalyse paminklai įgijo kryžius ir šventųjų statulėles. Šaltiniai koplytėles mini nuo XV a. pakelėse, keliautojams atminti ir gyviesiems apginti nuo klaidžiojančių dvasių, stichinių nelaimių.

Tikslių duomenų nėra, bet jie buvo paplitę jau anksčiau, tik XVII a. sunaikinti. Po 1863 m. vėl pagausėjo koplytėlių - juos galima buvo mūryti tik kapinėse ir šventoriuose. Koplytėlių išmūryta paskutiniaisiais XIX ir pirmaisiais XX a. metais. Nuo 1928 m. vėl pagausėjo. Nuo 1990 m. naujų kūrimas virto ne tiek religingumo, kiek patriotizmo apraiška, atminti.

Koplytėlių statyba regionuose nevienoda. Aukštaitijoje, o Dzūkijoje aptinkama vos viena kita. Vietinių statybinių medžiagų: degtų plytų ir aptašytų lauko akmenų.

Architektūriniai Bruožai ir Stiliai

Mūrinių koplytėlių paskirtis diktavo jų kompozicijos principus. Kompozicinis akcentas buvo viena ar kelios šventųjų figūros. Parinkimas priklausė nuo koplytėlės statymo intencijos. Trokštant pasveikti nuo sunkios ligos, joje pastatydavo šv. figūrą. Šv. Rokas gynė ir nuo gyvulių kritimo bei nederliaus.

Grėsmės kamuojamus miestelius saugojo ugniagesių globėjas šv. Florijonas. Šv. Motinos, šv. Onos, šv. Juozapo ir šv. Barboros statulėlės. Statiniai dar išlikę, ar visada tiksliai nurodyti jų adresai, datuotos, tuščiavidurės.

Koplytėlė su skulptūromis viduje išreiškia Dievo buvimą žemėje. Pergalės išraiška, savitas krikščionybės simbolis. Akcentas vieno ar dviejų tarpsnių mūrinėse koplytėlėse. Koplytėlėms pirmąsias skulptūras kūrė profesionalūs skulptoriai. Nuo XX a. jas kūrė liaudies meistrai.

Koplytstulpis Kryžiuose

Architektūros Stilių Raida

Nuo seniausių laikų iki XIII a. pab.-XIV a. pr. mūsų kraštuose vyravo ikigotikinis architektūros stilius. XIV a. pab.-XV I p. įsitvirtino ankstyvasis gotikos, XV a.II p.-XVI a. - vėlyvasis gotikos stilius. XVI a. pr.-1550 m. pastatams būdingas ankstyvojo, 1550-1625 m. - brandžiojo, 1625-1655 m. - vėlyvojo renesanso stilius.

Baroko architektūroje taip pat išskiriami trys laikotarpiai: ankstyvasis - 1600-1650 m., brandusis - 1650-1695 m. ir vėlyvasis -1695-1790 m. Klasicizmo architektūra skirstoma į du laikotarpius: ankstyvąjį ir brandųjį (1770-1795 m.) bei vėlyvąjį - 1795-1860 m., nors tarp jų ryškios chronologinės ribos ir nėra.

Be to XIX a. 3 dešimtmetyje klasicizmui persipynus su romantizmu, susiformavo romantinio klasicizmo stilius, vyravęs iki 1860 metų. Romantizmo stilius Lietuvoje įsitvirtino tarp 1831 ir 1863 metų sukilimų. Istorizmo architektūroje Lietuvoje išskiriami 3 laikotarpiai: ankstyvasis - 1850-1875 m., brandusis - apie 1875-1900 m. ir vėlyvasis - 1900-1930 m. XIX a.-XX a. pr. Moderno stiliaus architektūra Lietuvoje plito apytiksliai nuo 1900 m. iki Pirmojo pasaulinio karo. XX a. I p. architektūroje įsitvirtino retrospektyvizmas, ėmė dominuoti neoklasicistiniai pastatai.

Liaudies Architektūra ir Jos Įtaka

Liaudies architektūra daugiausiai būdinga Šiaurės rytų ir Vidurio Europos arealui, ji egzistavo nuo seniausių laikų iki XX a., vėliau nunyko arba transformavosi. Lietuvoje dėl čia esančių specifinių gamtos sąlygų ir galimų vietoje pasiruošti statybinių medžiagų, liaudies architektūrai priskiriami pastatai dažniausiai yra mediniai.

Yra nemažai ir mūrinių (skaldytų akmenų) liaudiško stiliaus pastatų. Statant liaudies stiliaus pastatus dažniausiai mūras naudotas tik atskiroms pastato dalims, pvz., pamatams, kaminui, daliai sienų.

Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse

Dvarų Sodybos ir Liaudies Architektūra

Senuosiuose dvaruose liaudiškos architektūros pastatai atlikdavo tas pačias funkcijas, kaip ir valstiečių sodybose. Skyrėsi tik jų keikis, puošnumas, formų tobulumas, dažnai ir dydžiai. Einant laikui, kai dvarų savininkai tapdavo turtingesni, jie savo namus rekonstruodavo, perstatydavo, padidindavo arba pasistatydavo naujus. Tada dažniausiai būdavo suprojektuojami tuo laikotarpiu populiarių, savininko mėgstamo architektūros stilių pastatai.

Reprezentaciniuose kiemuose, kiek toliau nuo gyvenamojo namo (rūmo) stovėdavo ir oficinos, arklidės, karietinės, vežiminės, tarnams skirti namai, sandėliai, malūnas, lentpjūvės, ir kt.

Tiems, kas domisi liaudies architektūros stiliaus dvarais, verta nuvykti į Plungės rajono Šateikių seniūnijos Godelikų kaimą. Ten - medinis Bukantės dvarelis, kuriame gimė, vaikystėje gyveno rašytoja Julija Beniuševičiūtė Žymanrietė (Žemaitė). Čia yra išlikęs XIX a. I p. pastatytas, 1960-1963 m. restauruotas liaudiško stiliaus ponų gyvenamasis namas.

Kultūros Paveldo Apsauga

Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą už dvaro sodybos priežiūrą yra atsakingas savininkas (valdytojas). KPD tokiais atvejais taiko negatyvias administracinio poveikio priemones - teikia privalomus reikalavimus pašalinti pažeidimus, skiria baudas. Kraštutiniu atveju gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuostolių dydžio skaičiavimo už nepriežiūrą ir paėmimo valstybės nuosavybėn.

Vis dėlto pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau dvarų atgaivinami, pritaikomi turizmui ar kultūrinėms veikloms: veikia kaip viešbučiai, muziejai, restoranai, koncertų salės ar privačios rezidencijos. Rengiami pavieniai dvarų išsaugojimo, restauravimo ir įveiklinimo projektai.

Lentelė: Lietuvos dvarų sodybų objektų skaičius 2024 m.

tags: #tlietuvos #murinnes #sodybos