Darbščių žmonių antram gyvenimui prikeltos senos sodybos jau, regis, nieko nebestebina. Pastaruoju metu ši banga spėjo įgauti pagreitį. Bet ne visos atgauna savo ankstesnį veidą, ne visose ne tik atmosfera, bet ir kvapas primena praeitį. Gražu matyti, kaip senos sodybos naujų šeimininkų rankose atgyja iš naujo. Kiekvienos jų istorija skirtinga.
Tradicinė lietuviška sodyba. Šaltinis: Wikipedia
Medinių namų tipai pagal statybos laikotarpį
Mediniai namai, statyti skirtingais laikotarpiais, turi savų ypatumų, kurie leidžia juos atskirti ir įvertinti jų būklę bei reikalingus apsaugos darbus.
Mediniai namai, statyti iki I-ojo pasaulinio karo
Tiems, kas įsigijo ar paveldėjo šimtmetį skaičiuojantį namą, galima tik pavydėti, nes tai paprastai turtingesnių to meto kaimo gyventojų statyti pastatai, kuriems naudotos geros kokybės mediena, ir kuriems nebaisus dar vienas šimtmetis, jei tik laikmetis neapgadino stogo konstrukcijos, per kurią prasiskverbusi drėgmė naikina medieną. Išlikę didesnės, turtingų valstiečių sodybos, nes mažažemiai statė mažus iš plonų rąstų, dažnai be pamatų namus, kuriuos įveikė laikas ir du karai. Tai ilgos, dviejų pečių trobos, buvę pritaikytos gyventi dviem kartoms bei ūkį aptarnaujantiems samdiniams.
Mediniai namai, statyti tarp pirmojo ir antrojo pasaulinio karo
Paprastai tai laikotarpis nuo 1930 iki 1940 metų, kadangi Nepriklausomybės pradžioje buvusi suirutė, ir tik po žemės reformos prakutę valstiečiai ėmė ręsti būstus iš geresnės kokybės rąstų. Įprastai, tokius trobesius galima atpažinti iš dviejų galų gyvenamojo namo, kurio pietinis galas gyvenamas, kitas (šiaurinis) - pritaikytas ūkio reikmėms.
Mediniai namai, statyti pokario laikotarpiu
Tai pakankamai nedideli (iki 100 m2 bendro ploto gyvenamieji namai, statyti iš silpnesnės medienos arba perstatyti iš senų sodybų. Šie namai jau statyti ant cementinių pastatų, todėl mažiau paveikti drėgmės. Maždaug apie 1970 metus tarybinė pramonė jau ėmė gaminti pakankamai statybinių medžiagų, tad mūriniai namai imti statyti ir kaime, tiesa, tuomet jau vyko sartus melioracijos procesai, ir nauji statiniai kėlėsi į gyvenvietes.
Pamatų įvertinimas ir tvirtinimas
Beveik visus rekonstruotinus namus būtina pradėti vertinti nuo pamatų, kurie yra rąstinio namo ilgaamžiškumo pagrindas.
Pamatų remontas. Šaltinis: statybajums.lt
Lauko riedulių pamatai
Kampuose ir ties sąspara padėti dideli plokščiomis kraštinėmis akmenys, kurie laiko visą namo svorį. Tarpai užpildyti mažesniais įvairių formų akmenimis, kokius statytojas tuo metu aptiko artimiausiuose laukuose. Šie pamatai reikalauja didelių investicijų, kadangi per ilgą laiką akmenys būna pasislėpę grunte, ir dirvožemio drėgmė bei nuo stogų tekantis lietaus vanduo tiesiogiai veikia „ant žemės“ gulinčius namo sienojus. Skirtingų sienų sienojai pūna ir smunka netolygiai, todėl troba susikraipo, užspaudžiami bei deformuojami langai bei durys.
Cementiniai lauko riedulių pamatai
Tai jau aukštesni (0,8-1.0 m) pamatai sumūryti iš lauko riedulių ir šiek tiek įgilinti (iki 0,5 m). Tačiau tiek nepakanka, kad per dešimtmečius pamatai nesutrūkinėtų. Sutrūkę pamatai taip pat sėda netolygiai, tačiau rąstai išlieka pakankamai aukštai nuo žemės paviršiaus, todėl apatiniai rąstų vainikai išlieka apysveikiai ir pats rąstas laiko namo svorį, jei po juo pamatas ir susėdęs. Paprastai atitrūksta ir ima smegti pamatų kampai. Kai kurių „smetoninių“ trobų pamatai viršuje papildomai pakelti naudojant raudonas pilnavidures plytas. Jos taip pat atlieka ir hidroizoliacijos vaidmenį. Kitokios apsaugos nuo grunto drėgmės kilimo į pastato sienas nenaudota.
Cementiniai lieti pamatai, aptrinkamai daugiausiai pokario statyboje
Liejant pamatą naudoti akmenys, plytų likučiai, kartais netgi eglišakiai bei pjuvenos sutinkamos molinėje statyboje.
Pamatų tvirtinimo būdai
Pamatų tvirtinimas atliekamas įvertinus pamatų būklę. Priklausomai nuo būsimos statinio paskirties bei eksterjero atnaujinimo darbų galimi keli sprendimo būdai. Kadangi dažniausiai namas nėra nukeliamas, vykdyti kompleksinius gilaus 1,2 kv.m pamato klojimo darbus yra labai sudėtinga. Paprastai nueinama paprastesniu keliu. Jei namui būtina keisti ir apatinius vainikus, statinys yra sukeliamas specialiais domkratais, paremiamas kaladėmis, išardomas supuvęs rąstų vainikas. Tada namo kampuose bei rastų sukirtimo vietose kasamos arba gręžiamos reikalingo gylio duobės, jos pripildomos betonu. Likęs pamato perimetras įgilinamas per „pora kastuvų“ (0,25-0,4 m), armuojamas ir išliejamas betoninis pagrindas. Vietoj išimto rąstų vainiko galima lieti betoninį pamatą, mūryti sienų blokelius ar plytas iki projektinio aukščio.
Grindų įrengimas ir šiltinimas
Rekonstruotinuose mediniuose namuose medinės grindys būna susidėvėję arba aptinkama asla. Šiltinti pamatą ir grindis būtina, jei planuojamas gyventi nuolat ir jei numatomas grindinis šildymas.
Senų sodybų saugumo užtikrinimas
Saugumas labai priklauso nuo regiono, kokia vieta, kokie kaimynai. Apsaugos nuo vandalų, užklydėlių, jo nuomone, kaip ir nėra, jie ir pro sarginius šunis praeina.
Vaizdo kameros
Kuo toliau, tuo jam aiškiau, kad ne pačios saugos sistemos labiau apsaugo sodybą, o pasklidusi žinia, kad šitame kieme viskas filmuojama, stebima. Tai ir atgraso. Specialus planas mobiliajame telefone jam leidžia stebėti sodybos vaizdus. Sodyboje sumontuotos kameros vaizdus įrašo ne nuolat, o kai fiksuoja judesį. Paklaustas, kiek moka už galimybę per atstumą stebėti, kas vyksta aplink sodybą, minėjo išleidžiantis iki 15 eurų per mėnesį. Pati įranga kainavo apie 300 eurų.
Apšvietimas
Ne tiek dėl vagių ar vandalų, o kad šeimai būtų patogiau, Saulius sodyboje susimontavo apšvietimą su judesio davikliais. Šviesa - irgi prevencija, nes iš toli matyti, kad sodyba ne tuščia.
Draudimas
Nedėkingiausia rizika, jo nuomone, būtų gaisras, kurio nuostolius kompensuotų nebent draudimas. Kaime - brangiau, bet, aišku, būsto draudimas gera išeitis.
Elektros instaliacija
Nusprendus įsirengti signalizaciją, pasak jo, labai svarbu tvarkinga elektros instaliacija. Elektrinėms saugos sistemos reikalinga nuolatinė elektros cirkuliacija, tačiau negyvenamame pastate cirkuliuojanti elektra savaime nėra geras dalykas, nes ilgai neprižiūrimi įrenginiai gali sugesti, tapti trumpo elektros jungimo ir gaisro priežastimi.
Pagrindinės rizikos
Ugnis, gamtinės jėgos, vandentiekio avarijos, vagystės, vandalizmas, medžio užvirtimas - tai pagrindinės rizikos, nuo kurių draudžiamos sodybos ir kurioms pasireiškus draudimas galėtų padėti. Dažni atvejai - vagystės, kurių vidutinė žala siekia 500 eurų. Tačiau nuostolių prasme, tai mažiausiai žalos sodybos šeimininkams padarantys įvykiai. Kur kas grėsmingesni - gausus sniegas, kuris sutraiško stogus ir apgriauna pastatus, audrų nuplėšti stogai ir nuversti kaminai.
Gaisrai
Vis dėlto visų grėsmingiausi sodyboms - gaisrai, kurie gana dažnai kyla dėl netvarkingos elektros instaliacijos arba žmonėms išvykus iš sodybų ir ne iki galo pasirūpinus šildymo įrenginių užgesinimu ar išjungimu, kai šildomasi elektra.
Kokios sodybos - pažeidžiamiausios? Vertinant senų sodybų riziką, labai svarbi bendra pastato, šildymo įrenginių, elektros sistemos būklė. Atsižvelgiama, ar yra dalinai atliktų remonto darbų. Pusiau pakeista elektros instaliacija, kaminas sutvarkytas, o krosnis ne. Ne iki galo suremontuoti objektai yra labiausiai pažeidžiami ir kelia didžiausią grėsmę nelaimei įvykti.
Teisiniai aspektai ir apribojimai saugomose teritorijose
Draustiniuose kol kas dar galima pasistatyti namus buvusių sodybų valdose - jei išlikę pamatai, yra statinių ar sodų liekanos arba kai sodybos pažymėtos vietovės planuose. Tačiau jau šį rudenį gali įsigalioti Saugomų teritorijų įstatymo pataisa, uždrausianti statybas „mirusių“ ar tariamai buvusių sodybų vietose.
Siūloma drausti statybas senų sodybviečių vietose, kai tokias esant liudija pastatų ar kitos sodybų liekanos. „Jeigu pataisos bus priimtos, statybos bus leidžiamos tik esamose sodybose ir vietose, numatytose draustinių tvarkymo ir bendruosiuose planuose. Dažniausiai - kaimeliuose ir miesteliuose, - „Verslo vartams“ sakė VSTT Teisės ir personalo skyriaus vedėja Ieva Gavelytė-Kalytienė. - Pataisos numato, kad pamatai ar jų liekanos, įrašai archyvuose apie kadaise konkrečioje vietoje stovėjusią sodybą nėra juridinis pagrindas leisti statybas“.
Tokia įstatymo pataisa, neabejojama, turėtų įtakos žemės sklypų kainoms draustiniuose. Ne paslaptis, kad lietuviai, siekdami pasistatyti namus gražiausiuose šalies kampeliuose, apeina įvairius draudimus ir suvaržymus. Kartais apsukruoliai tiesiog sukuria senų šimtamečių sodybų pamatus.
Patarimai norintiems atkurti seną sodybą
Statyti naują namą ant senų pamatų - tai dažnai ekonomiškas ir ekologiškas sprendimas. Jei turite seną sodo namelį, kurio pamatai dar gali būti tinkami naudoti, galite išvengti naujų pamatų įrengimo kaštų. Šis sprendimas padeda sutaupyti laiko, lėšų ir sumažinti poveikį aplinkai.
Svarbu įvertinti senų pamatų kokybę, kadangi ne visi pamatai gali būti tinkami naujai statybai. Jei jūsų senų pamatų būklė yra gera, tai gali būti puiki galimybė sutaupyti laiko ir pinigų, tačiau reikės kvalifikuoto eksperto, kad tinkamai įvertintų jų būklę. Jei ekspertas patvirtins, kad pamatai yra tinkami naujam namui, galėsite žengti toliau.
Būtina turėti visus reikiamus leidimus. Daugelyje Lietuvos savivaldybių reikia gauti statybos leidimą ir patvirtinti projektą, kuriame būtų nurodytas esamų pamatų naudojimas naujajame name.
Pasitelkite profesionalių architektų ir inžinierių komandą. Jie įvertins senų pamatų tvirtumą, suprojektuos naują statinį, atitinkantį pamatų ypatybes, ir pritaikys konstrukciją taip, kad ji būtų saugi. Jeigu pamatai yra pakankamai tvirti, bet reikia papildomo sutvirtinimo, galima naudoti pamatų įtvirtinimo technologijas, tokias kaip mikro poliai arba betonavimo sustiprinimai.
Senų sodų išsaugojimas
Kaimo sodybų jau tampa paveldu, nereikėtų skubėti naikinti. Kaip vizitinė sodybos kortelė, poilsis tik ten.
Moters teigimu, kasmet nubalinanti obelų kamienus, su vyru išgenanti šakas. Priežiūros jiems neskiria, specialiais augalų apsaugos produktais nesižavi, sako norinti auginti vaisius be jokių priedų. Obuolių actą. Man nereikia daug obuolių, nes jų niekur nepardavinėju, norėtume, kad šios senutės vaisiais pavaišintų ir tolimesnes kartas. Juokauja, kad senojo sodo likimas - gamtos rankose, nekirsime. Jie jau moko savo vaikus, kaip prižiūrėti obelį. Su gilia kiauryme.
Kad vaismedžius taip pat puola ligos ir kenkėjai. Priemones, tačiau pastarąsias rinkitės itin kruopščiai. Nesugrąžins, neišgydysime ir įsisenėjusių žievės ar medienos ligų. Sodininkams mėgėjams trūksta žinių nustatant ligas ir atpažįstant kenkėjus, be abejo, galima išmokti. Priduria, kad aukštus vaismedžius labai sunku kokybiškai nupurkšti. Augalų šeimininkai.
Ar palikdami senesnius medžius rizikuojame ir jaunų medelių sveikata? Sukėlėjai ir kenkėjai prisilaiko ten, kur yra jų šeimininkai. Žaladarių užsikrės ir naujai pasodintos obelaitės. Tiesa, reikia nepamiršti - kaulavaisiai gyvena trumpiau negu obelys. Vaiskrūmius taip pat apdovanokite dėmėsiu. Krūmų rekomenduoja pašalinti senesnes negu 4-5 metų amžiaus šakas. Išaugs naujų ūglių, kurie taps derančiomis šakomis. Nelygu jo būklė, gali būti produktyvus 10-15 metų.
Naujo sodo įveisimas
Ar verta sodinukus įtaisyti senų medžių pašonėje? Saulės, bet ir dėl vandens, maistinių medžiagų, senieji vaismedžiai stelbs netoli jų pasodintus jaunus sodinukus. Geriau pasodinti jaunų medelių, pavėsintų, auga prasčiau negu naujame plote - žemaūgių. Tvirtai apsisprendę įveisti naują sodą, atsakingai išrinkite jam vietą, auginti žemumose ir drėgmės pertekliaus, susidarančio po gausesnių kritulių. Būti laidus vandeniui, ypač lygumose, kur nėra paviršinio nuotėkio. Obelys sodinamos prie obelų, slyvos - prie slyvų ir t. t. Geriausia juos sodinti eilėmis, orientuotomis šiaurės ir pietų kryptimi. Plotas turi nuolydį kita kryptimi, eiles projektuojame nuolydžio kryptimi.
Tiek visoje Europoje žmonės domisi senosiomis vaismedžių veislėmis, vieną kitą medelį pasisodinti namuose, turi daugiau bioaktyviųjų medžiagų. Žieminių obuolių veislė „Lietuvos pepinas“. Veislių, išsilaikymo savybėmis pasižyminčių obuolių, galima įakiuoti arba pavasarį įskiepyti į kitą medelį, veislės savybės naujame medelyje nepasikeis.
Jos turi platesnę ir galingesnę šaknų sistemą. Žiemai, didesnė tikimybė joms iššalti, arba laipsniu šiltesnė temperatūra.