Medinio karkasinio namo pastogės skersinis pjūvis: schema, konstrukcija ir šiltinimas

Karkasiniai namai itin populiarūs dėl neribotų architektūrinių galimybių, ekonomiškumo bei greito įgyvendinimo. Nors aplink karkasinę statybą gausu mitų, daugiausia jie kyla dėl prastai atliktų darbų ar nekokybiškų medžiagų naudojimo. Straipsnyje aptarsime medinio karkasinio namo pastogės skersinį pjūvį, jo schemą, konstrukciją ir šiltinimo ypatumus.

Karkasinio namo konstrukcija

Karkasinio namo pagrindą sudaro medinė ar metalinė rėminė konstrukcija. Karkaso konstrukcija dažniausiai statoma iš tašų, kurie veikia kaip laikančiosios sienų, perdangų ir stogo dalys. Karkasas surenkamas pradedant nuo rostverko - pagrindo, kuris dedamas ant pamato.

Kokybiška mediena yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių karkasinio namo patvarumą ir stabilumą. Dažniausiai naudojama C24 klasės mediena, kuri yra kruopščiai išdžiovinta, kalibruota ir apdirbta, kad būtų tiksliai tinkama konstrukcijai. Medienos kokybė užtikrina, kad namo rėmas nebus linkęs deformuotis laikui bėgant.

Štai taip atrodo 4 kubai medienos - mūsų namo sienos. Kai kurie statramsčiai dar turėjo šiek tiek žievės, tai vyko ir nužievinimo darbai. Savaitgalį vėl į pagalbą buvo išsikviestas tėtis. Per dieną pastatėme visas sienas. Tiesa, tik patį pirminį karkasą, be sutvirtinimų ir durų, langų angų.

Karkasas buvo kalamas paguldytas ant žemės, o tik vėliau statomas ten, kur jam ir priklauso stovėti. Viską šaudėme 90mm rievėtomis vinimis su akumuliatorine viniakale, todėl tai paspartino mūsų tempus. Kiek vėliau namo kampai buvo sutvirtinti kampeliais ir pats karkasas pritvirtintas prie pamato.

Jeigu pirmojo karkaso pastatymo daliai reikia bent dviejų žmonių, tai antroji dalis - tvirtinimai, gali būti padaryta ir vieno žmogaus. Tarpuose, kurie nėra kampuose, nesiriboja su langais ar durimis, dėjome tik vieną skersinį per vidurį. Tie tarpai, kurie remiasi prie durų, buvo tvirtinami dvigubais, kai kur trigubais skersiniais. Kadangi langai dideli, tai juos tvirtinome papildomais balkiais iš šonų. Viršuje taip pat dėjome vieną balkį stačiai. Sienas tvirtinome įstrižainėmis.

Vieną vidinę sieną, kuri skiria miegamuosius, joje yra dvejos durys ir dar planuojame ant jos kabinti tv, palikome kol kas be istrižainės. Kadangi 8o kv.m. statyboje, kuriai nereikia leidimų, negali būti ilgesnių nei 6 m nešančiųjų konstrukcijų, tai svetainę nuo valgomo kirs toks balkis, ant kurio bus dedamos sijos. Jis yra 6 m ilgio, ir ant jo gulės lubų balkiukai. Anie gyvačiokai gi svers nemažai, todėl buvo nuspręsta, kad naudosime klijuotą siją.

Tokią pat siją dėjome ir virš terasos, kuriai teks nemaža stogo dalis. Sija - 140×200 mm klijuota eglė, atsparumo klasė GL24. Šios sijos nėra kažkoks deficitas, ir jų specialiai užsakinėti nereikėjo, todėl nuvažiavę į Kazlų Rūdą, jas parsivežėme tą pačią dieną, kainavo 180 Eur. Kitas etapas - lubų sijos ir stogo konstrukcijos. Sijas planujame daryti 100×200 cm. Nestandartinis matmuo, tad rasti jų sausų šiuo metu - sudėtinga. Dažniausiai pjauna kvadratus, bet iš patirties žinome, jog kvadratinės sijos linksta, dėl to geriausia, kai jos yra stačiakampės.

Stogo konstrukcija

Surinkus sienas - kitas etapas stogas. Jam teko vėl pavargti su medienos ieškojimu vasaros pabaigoje - tokiu metų laiku medis tampa gana deficitine preke. Stogui ieškojome 5x20x600 cm apie 3 m3 gegnių ir 10x15x600 cm 1,5 m3 murlatų (gulekšnių). Apsisprendėme dėl savojo - 27 laipsniai. Pradėjome nuo pagrindinio stogo, jo ilgis 12m., kadangi stogas pakankamai lėkštas nusprendėme gegnes guldytis ant trijų laikančiųjų murlotų.

Centrinis murlotas pakabintas - 230 cm. aukštyje, ramsčiai sustatyti beveik kas 2,9 m., o gegnių ilgis - 5,5 m., jas guldėme 65 cm. Mažesniajam stogui nedarėme labai stiprios konstrukcijos, nes stogo ilgis tik 3,8 m., todėl nusprendėme, kad užteks tik centrinio murloto. Kraigo aukštis - 190 cm., gegnes dėjome kas 55,5 cm. pagal vatos plotį, nes priestato stogą planuojame apšiltinti. Taip nuspręsta dėl to, jog lubų aukštis žemiausiame taške bus tik 240 cm., (40 cm žemesnis nei namo), tai planuojame palikti jas atviras, neuždaryti, o daryti šlaitines lubas.

Dirbome trise, per dvi dienas suguldėme lubų balkius ir surinkome stogo konstruktyvą. Tiesa, gegnės buvo tik paguldytos ant stogo nežiūrint nei atstumo tarp jų, nei lygumo plokštumoje. Dar keletą dienų užtrukome jas lyginant, tai buvo jau vieno žmogaus darbas. Taip pat uždaryti tarpai tarp gegnių, nes būtent šioje vietoje susijungs perdangos apšiltinimas su sienų apšiltinimu.

Namo stogo konstrukcija yra vienoda visiems namams, visų namų stogas yra karkasinis. Mūrinis, medinis ar karkasinis namas turi tokią pačią stogo sandarą. Yra susiformavusi klaidinga nuomonė, kad karkasiniam namui negalima dėti sunkios stogo dangos, kiti sako lengvos, treti dar ką nors sumąsto, tačiau tai yra ne tiesa. Karkasiniam namui tinka bet kokia stogo danga ir stogo konstrukcija yra analogiška mūrinių ir medinių namų, todėl jei statote namą, kad ir iš šiaudų, vis tiek stogą turėsite karkasinį.

Šlaitinio stogo paskirtis - atitvarinė konstrukcija ir vandens nuvedimas.

Šiltinimas

Kaip ir visą namą, taip ir stogą, rekomenduojame šiltinti mineralinėmis vatomis. Dengiant stogą čerpėmis, skarda ar be asbestiniu šiferiu, viršutinėje gegnės dalyje montuojama difuzinė plėvelė, vėliau pakalas, grebėstai ir stogo danga. Difuzinė plėvelė konstrukcijoje naudojama tam, kad neįleistų į apšiltintą stogą drėgmės, kuri gali susidaryti dangos apatinėje dalyje, ir išleistų iš konstrukcijos drėgmę, jei ten jos būna.

Mes dažniausiai naudojame „Isover KL 37“, bet rinkoje yra ir kitų, daugiau ir mažiau žinomų gaminių, tai „Paroc“, „Rockwool“, „Knauf“, „Ursa“ ir t. t. Šie gaminiai skiriasi kaina ir medžiaga iš kurios gaminami. Vieni gamina akmens pagrindo vatas, kiti stiklo. Techninės mineralinių vatų charakteristikos beveik nesiskiria arba skiriasi mažai, o kalbos, kad stiklo vata yra žymiai prastesnis produktas, yra tik mitas. Visi gamintojai turi sertifikatus ir atėjus pas kiekvieną, jis įrodinėja, kad jo produktas geriausias. Dirbdami su skirtingų gamintojų vatomis skirtumo nepastebėjome.

Užpildžius pagrindinį karkasą mineraline vata, ant viršaus montuojama garo plėvelė. Šių plėvelių būna įvairių, tačiau dažniausiai naudojama paprasta polietileno plėvelė. Jos privalumas visiškas ne laidumas garams ir kaina. Yra labiau pritaikytų plėvelių karkasiniams namams, kurios į konstrukciją garų neįleidžia, bet drėgmę iš jų išleidžia. Mes dažniausiai naudojame minėtas garo plėveles, taip pat yra metalizuotos plėvelės, atspindinčios šilumą į namo vidų.

Labai svarbu sumontavus plėvelę, susijungimo vietose jas suklijuoti tarpusavyje. Šiuo būdu padidinamas namo sandarumas ir sumažinama tikimybė, kad garai pateks į konstrukciją. Klijavimui naudojamos specialiai tam pritaikytos padidinto lipnumo juostos. Po garo plėvelės montavimo, kalamas papildomas 45 mm storio karkasas, kuris kryžiuoja visą pagrindinę konstrukciją ir taip sumažina šalčio tiltų tikimybę.

Šlaitiniai stogai apšiltinami mineraline akmens vata arba polistireniniu putplasčiu. Apšiltinti šlaitinį stogą polistireniniu putplasčiu galima, juolab, jei sienos apšiltinamos putplasčiu, išvengiama skirtingų medžiagų. Tad į klausimą, ar galima šlaitinį stogą apšiltinti polistireniniu putpplasčiu, atsakymas vienareikšmis - taip. Stogo apšiltinimui galima naudoti tiek baltąjį polistireninį putplastį, tiek pilkąjį.

Pilkojo polistireno sudėtyje yra smulkių grafito dalelių, kurios sugeria arba atspindi infraraudonuosius spindulius. Šiltinimui tarp gegnių šiltinti geriausiai tinka Šiloporas EPS 70, virš gegnių - Šiloporas EPS 80. Norint pasiekti aukštesnę energinio efektyvumo klasę ar sumažinti stogo storį, rekomenduojama naudoti pagerintų termoizoliacinių savybių pilkojo polistireninio putplasčio gaminius: Šiloporas Neo EPS 70, Šiloporas Neo EPS 70+, Šiloporas Neo EPS 70 Super, kurie turi itin mažus šilumos laidumo koeficientus. To paties storio visų šių apšiltinimo medžiagų plokščių šiluminės charakteristikos artimos.

Šlaitinio stogo šiltinimo technologija - tai daugiasluoksnis termoizoliacinis „pyragas" ar sumuštinis. Nepaisant to, kad putplastis beveik neįgeria drėgmės, vis tiek būtina naudoti hidroizoliacinę medžiagą - difuzinę plėvelę iš stogo dangos pusės ir garų barjerą iš patalpos pusės.

Štai orientaciniai stogo „sumuštiniai":

• Stogo danga (keraminės, cementinės čerpės ar kt.)
• Stogo danga (plieninė skarda, keraminės, cementinės čerpės ar kt.)
• Stogo danga (keraminės, cementinės čerpės ar kt.)

Tai orientaciniai stogo „sumuštiniai", kiekvieno stogo konstrukcijai turi būti paskaičiuotas šiluminis laidumas ir pagal tai parenkamos medžiagos bei jų storiai. Taip pat šiltinant reiktų atkreipti dėmesį į gegnių medienos drėgnį - pageidautina, kad jos išliktų stabilios, todėl mediena turi būti išdžiovinta iki 10-12 proc.

Putplasčio lakštams tvirtinti galite naudoti specialius klijus.

Vėdinimas ir drėgmės kontrolė

Stogo konstrukcijoje labai svarbus yra vėdinimas. Vėdinami šlaitiniai stogai turi ventiliuojamą oro tarpą, į kurį oras patenka per angas. Paprastai jų būna dvi - viršutinė ir apatinė. Šlaitinių stogų drėgmės režimui užtikrinti naudojama garo izoliacinė plėvelė, sudaranti apsauginį sluoksnį vidinėje šilumos izoliacijos pusėje.

Iš lauko pusės po stogo danga esanti difuzinė plėvelė skirta apsaugoti nuo išorinės lietaus ir sniego drėgmės, dulkių ir vėjo prasiskverbimo į konstrukcijos vidų. Kad šlaitinio stogo konstrukcijoje normaliai cirkuliuotų oras, jis turi susisiekti su lauko oru ir turėti angas orui patekti bei pasišalinti: tarpą virš šiluminės izoliacijos orui cirkuliuoti, oro patekimą apkaloje po karnizu (stogo apačioje) ir oro ištraukiamąsias angas kraige (viršuje).

Modernios architektūros namai dažnai dengiami sutapdintu vienšlaičiu, nedidelio nuolydžio stogu. Nors laikoma, kad vienšlaičio stogo plotas mažesnis, o įrengimas pigesnis, bet tokio stogo konstrukcijoje labai svarbu yra apskaičiuoti ventiliacijos angų plotą (jis priklauso nuo nuolydžio) ir įrengti tinkamą lietaus bei sniego nuvedimą. Antraip pigumas gali virsti nuostoliais.

Principas šiltinant tarp gegnių lieka tas pats - kad ant medinių konstrukcijų nesusidarytų kondensatas, būtina pakloti garus izoliuojančią membraną. Jei šiltinimo procesas vyksta lygiagrečiai su stogo montavimu, tuomet iš apačios ant gegnių būtina prikalti grebėstus, kurie tarnaus kaip atrama putplasčio plokštėms. Plokštės sandariai sumontuojamos tarp gegnių. Tada jos iš viršaus uždengiamos difuzine plėvele. Hidroizoliacinė plėvelė prie gegnių tvirtinama statybiniu kabių pistoletu.

Šilumos tilteliai visiškai panaikinami šiltinant tarp gegnių ir viršuje klojant papildomą sluoksnį šilumos izoliacijos.

Degumas ir priešgaisrinė sauga

Dar viena savybė, pagal kurią lyginamos šios medžiagos - degumas. Šį klausimą sprendžia priešgaisrinės saugos taisyklės, kurios nurodo, kad III laipsnio atsparumo ugniai statinių stogams reikalavimai nekeliami. Šiai statinių kategorijai priskiriami visi individualūs vieno ar dviejų aukštų gyvenamieji namai.

II laipsnio atsparumo ugniai statinių stogams pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (2010-12-07 Nr.EPS ir pilkojo putplasčio palyginimas pagal šiluminį laidumą ir plokščių tankį. Standartinio šlaitinio stogo apšiltinimui užtenka 15 kg/kub.m polistireninio putplasčio tankio.

Konstrukciniu ir fizikiniu požiūriu izoliacija virš gegnių yra optimali konstrukcija, nes izoliacinis sluoksnis įrengiamas beveik be tarpų. Itin praktiškas šiltinimas virš gegnių yra naujos statybos ar renovacijos atveju, kai keičiama stogo danga ir stogas dengiamas metalinėmis ar betoninėmis, keraminėmis, bituminėmis čerpėmis.

Stogo, dengiamo bituminėmis čerpėmis, plokštumų susikirtimo vietos ir apšiltinimo jungtys su neapšiltintomis atitvaromis turi būti dengiamos papildomais difuzinės plėvelės sluoksniais. Ant OSB pagrindo būtina įrengti papildomą hidroizoliacinį sluoksnį iš ritininių bituminių medžiagų, nepriklausomai nuo to, koks yra šlaito nuolydis. Bituminės čerpės turi būti patikimai pritvirtintos prie pagrindo - pakloto.

Savybė Baltasis polistirenas Pilkas polistirenas

Sudėtis Standartinis polistirenas Polistirenas su grafito dalelėmis

Šiluminės savybės Standartinės Geresnės (iki 20% efektyvesnis)

Tankis Nuo 15 kg/kub. m Nuo 15 kg/kub.

Tipinė karkasinio namo sienos sandara

Namo išorines sienas dažniausiai montuojame iš kalibruotos, džiovintos medienos. Naudojamų tašų matmenys 45 mm storio ir 145 mm pločio. Taip pat galima naudoti platesnes lentas, tačiau jei statote ne pasyvų namą, 250 mm storio apšiltinimo, tokio koks pavaizduotas mūsų sienos sandaroje, visiškai pakanka.

Išorinėje pagrindinio karkaso konstrukcijoje montuojamas papildomas karkasas iš 45 mm storio ir tiek pat pločio tašų. Šis papildomas karkasas gali būti montuojamas tašus kalant vertikaliai arba horizontaliai, priklausomai nuo to, kokia vėliau bus montuojama lauko apdaila. Ant šio papildomo karkaso montuojama priešvėjinė plėvelė arba plokštės, kurios nepraleidžia vėjo, bet iš konstrukcijos išleidžia drėgmę, tai galėtų būti medžio plaušo plokštė arba bitumo plokštė „Hunton asfalt vindtett“.

Ant priešvėjinės plėvelės arba plokštės montuojamas pakalas, t. y. medinis 25 mm storio tašelis, kuris atlieka labai svarbią funkciją - namo sienų vėdinimą. Tarpuose tarp pakalo cirkuliuoja oras, kuris pašalina iš konstrukcijos drėgmę ir tokiu būdu smarkiai pailgina namo konstrukcijos tarnavimo laiką. Svarbu žinoti, kad prieš kalant šį tašelį, reikia aplink namo perimetrą sumontuoti tinklelį nuo pelių, kad šie graužikai neįlįstų į Jūsų namą.

Sumontavus tašus prie jų tvirtinama lauko apdaila. Karkasinių, kaip ir mūrinių, namų lauko apdaila gali būti labai įvairi, pradedant plastikinėmis dailylentėmis, baigiant plytomis, akmens imitacija ir pan., bet tam reikalinga skirtinga karkasinio ar skydinio namo sienos sandara. Mūsų pateiktajai sienos sandarai labiausiai tinka įvairaus tipo dailylentės ir įvairios plokštės, pvz. fasado plokštė „Eter-Color“, „Kivex“ ir t. t.

Sumontuota konstrukcija yra užpildoma mineraline vata. Mes dažniausiai naudojame „Isover KL 37“, bet rinkoje yra ir kitų, daugiau ir mažiau žinomų gaminių, tai „Paroc“, „Rockwool“, „Knauf“, „Ursa“ ir t. t. Šie gaminiai skiriasi kaina ir medžiaga iš kurios gaminami. Vieni gamina akmens pagrindo vatas, kiti stiklo. Techninės mineralinių vatų charakteristikos beveik nesiskiria arba skiriasi mažai, o kalbos, kad stiklo vata yra žymiai prastesnis produktas, yra tik mitas. Visi gamintojai turi sertifikatus ir atėjus pas kiekvieną, jis įrodinėja, kad jo produktas geriausias. Dirbdami su skirtingų gamintojų vatomis skirtumo nepastebėjome.

Tiek išorinėje, tiek vidinėje sienos dalyje vata sandariai uždaroma, tad tiesiog fiziškai neįmanoma, kad jos mažėtų konstrukcijoje. Galima sakyti, kad vata puri ir laikui bėgant purumas mažėja, o kartu su juo ir tūris, bet kiekvienas gamintojas turi sertifikatus, įrodančius, kad taip nėra. Galime teigti, kad karkasinių ar skydinių namų šiltinimui labiausiai tinka mineralinė vata, tai patvirtina faktas, jog kiekvienais metais Skandinavijos šalyse daugiausiai pastatoma būtent taip apšiltintų namų, patirtis rodo, kad iš šiaurės šalių visada verta pasimokyti.

Užpildžius pagrindinį karkasą mineraline vata, ant viršaus montuojama garo plėvelė. Šių plėvelių būna įvairių, tačiau dažniausiai naudojama paprasta polietileno plėvelė. Jos privalumas visiškas ne laidumas garams ir kaina. Yra labiau pritaikytų plėvelių karkasiniams namams, kurios į konstrukciją garų neįleidžia, bet drėgmę iš jų išleidžia. Mes dažniausiai naudojame minėtas garo plėveles, taip pat yra metalizuotos plėvelės, atspindinčios šilumą į namo vidų.

Labai svarbu sumontavus plėvelę, susijungimo vietose jas suklijuoti tarpusavyje. Šiuo būdu padidinamas namo sandarumas ir sumažinama tikimybė, kad garai pateks į konstrukciją. Klijavimui naudojamos specialiai tam pritaikytos padidinto lipnumo juostos. Po garo plėvelės montavimo, kalamas papildomas 45 mm storio karkasas, kuris kryžiuoja visą pagrindinę konstrukciją ir taip sumažina šalčio tiltų tikimybę.

Galutinis lauko sienų vidinis sluoksnis yra gipso kartono plokštė. Jei mediena kalibruota ir konstrukcija pagaminama tiesi, gipso plokštės sukamos tiesiai ant plokštės. Kartais žmonės bijo tokios sandaros ir vietoj medinių tašų naudoja metalo profilius ir tik tada ant jų montuoja gipso kartono plokštę. Taip daroma klaida, nes medžio plokštės duoda karkasui ir stangrumo ir komforto kabinat užuolaidų laikiklius ar spinteles prie sienos. Taip pat plokštė nesudaro galimybės gipso kartono plokštei judėti ir trūkinėti, ko nepasakysi apie profilius.

Labai dažnai žmonės galvoja, kad karkasiniame ar skydiniame name būtinai turi trūkinėti gipsinės sienos dėl namo „vaikščiojimo“, o mūriniame name tokių dalykų negali atsitikti. Patirtis rodo ką kitą, tiek mūriniuose, tiek karkasiniuose namuose gipsas gali skilinėti dėl statybinio broko ar dėl kitų priežasčių. Norint to išvengti labai svarbu pasirinkti patyrusius ir išmanančius medžiagų savybes glaistytojus, kurie žinotų su kuo ir kaip taisyklingai užglaistyti siūles tarp gipso kartono plokščių. Labai dažnai pasirenkamos netinkamos medžiagos ir dėl to vėliau atsiranda įtrūkimai tarp plokščių.

Karkasinio namo privalumai

• Greita statyba: Karkasinius namus galima pastatyti greičiau nei mūrinius.
• Šiltesnis: Karkasiniai namai 20-30% šiltesni už kitų konstrukcijų namus.
• Lengva rekonstrukcija: Karkasinius namus lengva rekonstruoti, išplėsti arba sumažinti.

Karkasiniai namai išsiskiria tuo, kad lengvai pasiekia aukštą energetinio efektyvumo lygį - B, A ar net A++ klasę. Dėl šios priežasties karkasinis namas tampa idealiu sprendimu tiek nuolatiniam gyvenimui, tiek sodyboms, ypač tose vietovėse, kur svarbu sumažinti šildymo išlaidas.

Lyginant su mūriniais namais karkasinio namo svoris 5-6 kartus mažesnis, reikės paprastesnių pamatų. Daugiau sausos statybos kas leidžia gerokai sutrumpinti statybos ir apdailos laiką. Lyginant su rąstiniais namais tai neabejotinai gerokai paprasčiau pasiekiamas aukštas energinis efektyvumas.

Dažniausi karkasinio namo statybos iššūkiai yra susiję konstrukcijos stabilumu, sandarumu ir graužikais. Pelės, ypač kaimiškose vietovėse, gali pažeisti šiltinamąjį sluoksnį. Šią problemą išsprendžia kokybiškos apsaugos priemonės, tokios kaip tinkleliai, dengiantys visus galimus įėjimus į konstrukciją. Sandarumas yra dar vienas esminis aspektas, pažeidus gali būti prarasta ir sunkiai pataisoma šilumos izoliacija.

Apibendrinant, tinkamas medžiagų parinkimas, technologijų laikymasis ir dėmesys detalėms yra esminiai aspektai, norint kokybiškai įrengti medinio karkasinio namo pastogę. Tai užtikrins ne tik komfortą ir energijos taupymą, bet ir pastato ilgaamžiškumą.

Šlaitinio stogo šiltinimo technologija - tai daugiasluoksnis termoizoliacinis „pyragas" ar sumuštinis. Nepaisant to, kad putplastis beveik neįgeria drėgmės, vis tiek būtina naudoti hidroizoliacinę medžiagą - difuzinę plėvelę iš stogo dangos pusės ir garų barjerą iš patalpos pusės.

Medinio namo tarnavimo laikas labai priklauso nuo to, kaip gerai jis apsaugotas nuo drėgmės, vabzdžių ir kitų aplinkos veiksnių. Nors kartais dar pasitaiko nuomonė, kad „medinis - tai trumpam“, iš tiesų kokybiškai pastatytas ir prižiūrimas karkasinis namas gali stovėti dešimtmečius ar net šimtmečius. Tinkama mediena ir jos apsauga Ilgaamžiškumas prasideda nuo geros kokybės medienos.

Karkasui rekomenduojama naudoti sausą, džiovintą, kalibruotą medieną. Geriausia jei mediena ne žemesnės kietumo klasės nei C24. Gali būti pušis ar eglė. Mediena turi būti ne tik sausa, bet ir impregnuota - antiseptikais apsaugota nuo pelėsio, grybelių ir kenkėjų, tokių kaip medžio kinivarpos. Statybų metu svarbu neleisti, kad karkasas permirktų. Jei mediena per ilgai stovi po atviru dangumi ir sušlampa, džiūdama ji gali mėlynuoti, atsiranda puvimo ir grybelio rizika.

Ypač svarbi vieta - medienos kontaktas su pamatais. Prieš montuojant pirmąją sienų dalį (murlotą), ant pamato viršaus būtina įrengti hidroizoliaciją - bituminę ar polimerinę tarpiklę, kuri neleidžia drėgmei kilti iš betono į medieną. Taip pat rekomenduojama šioje vietoje naudoti impregnuotą medieną. Iš išorės pamatus verta apskardinti ar kitaip apsaugoti nuo lietaus vandens taškymosi, kad nešlaptų sienų apačia. Kvėpuojančios, bet sausos sienos Kad medinis namas nesupūtų, svarbu suderinti sandarumą nuo išorės su galimybe sienoms „kvėpuoti“ iš vidaus. Todėl naudojama garo izoliacija iš vidaus, o iš lauko - vėdinamas fasadas. Vidinę apdailą rekomenduojama daryti iš medžiagų, kurios leidžia sienoms „kvėpuoti“ - pavyzdžiui, gipskartonio, medienos. Taip pat labai svarbu užtikrinti gerą vėdinimą gyvenamose patalpose. Rekomenduojamas drėgmės lygis - apie 40-60 %.

Medinis namas tarnaus ilgai, jei kas kelerius metus bus apžiūrimas ir atliekami smulkūs priežiūros darbai. Gerai suprojektuotas, iš tinkamos medienos pastatytas ir prižiūrimas karkasinis namas gali tarnauti ne ką trumpiau nei mūrinis. Literatūroje minimas ~50-70 metų tarnavimo laikas nėra riba - daug kur pasaulyje stovi ir 100 ar net 300 metų mediniai pastatai.

Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindines medžiagas, naudojamas karkasinio namo statyboje:

tags: #medinio #karkasinio #namo #pastoges #skersinis #pjuvis