Nekilnojamojo Turto Mokestis Lietuvoje: Kas Svarbu Žinoti

Nekilnojamojo turto apmokestinimas yra mokesčių ėmimas nuo fizinių ir juridinių asmenų turimo turto. Tai apima mokesčius nuo paveldimo, dovanojamo, kitaip gaunamo ar perleidžiamo turto. Lietuvoje turto apmokestinimo sistemą sudaro nekilnojamojo turto mokestis, žemės mokestis ir paveldimo turto mokestis.

Šiame straipsnyje aptarsime nekilnojamojo turto mokestį (NTM) Lietuvoje, įskaitant mokesčio tarifus, lengvatas, deklaravimo ir mokėjimo tvarką.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2026 metų

Kas Yra Nekilnojamojo Turto Mokestis?

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis šį mokestį, yra Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau - NTMĮ).

Mokesčio mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

Mokesčio Objektas

Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:

  • Faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
  • Valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

Šio mokesčio mokėti nereikia, kai nekilnojamojo turto statyba nėra užbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka ir turtas faktiškai nenaudojamas.

Mokesčio Tarifai

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės.

Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.

Jeigu savivaldybės taryba per nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai.

Jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po nurodytų terminų, nustatyti (pakeisti) konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio.

Progresiniai tarifai fiziniams asmenims

Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

  • neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
  • 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
  • 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo turto bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

  • neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
  • 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
  • 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Kitus konkrečius mokesčio tarifus nustato nekilnojamojo turto buvimo vietos Savivaldybių tarybos, diferencijuodamos tarifus atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Pavyzdys: Vilniaus miesto savivaldybės tarifai

  • 0,7 proc. tarifas: viešbučių, poilsio, maitinimo, kultūros, sporto, mokslo paskirties pastatams (patalpoms).
  • 3 proc. tarifas: patalpoms ir statiniams, kurių savininkai arba naudotojai nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statinių naudotojų pareigų prižiūrint statinį; faktiškai naudojamam nekilnojamajam turtui, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka; statiniams, kurie neatitinka esminių statinio projekte numatytų reikalavimų.

Pagrindinės Lengvatos ir Išimtys

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas:

  • Gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti).
  • Švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai naudojamas NT.
  • Fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, NT, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.
  • NT, esantis kapinių teritorijoje.

Taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų. Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, ši riba didinama iki 200 tūkst. Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad ši išimtis taikoma konkrečios išvardytos paskirties turtui. Pavyzdžiui, išimtis netaikoma komercinės, gamybinės ar kitokios paskirties turtui. Dėl to, jeigu fizinis asmuo gyvena lofte (negyvenamosiose patalpose) nurodyta išimtis jam netaikoma, tad nekilnojamojo turto mokestį gali tekti mokėti pilna apimtimi.

Kitos išimtys:

  • Užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas.
  • Valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas.
  • Laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas.
  • Juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, nekilnojamasis turtas.
  • Daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų NT naudojamas tik nekomercinei veiklai.
  • Mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas.
  • Juridinių asmenų NT, naudojamas aplinkos ir priešgaisrinei apsaugai, esantis kapinių teritorijoje.
  • Nekilnojamasis turtas, naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus tais atvejais, kai fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį moka, kai jiems priklausančio nuosavo ir (arba) įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės viršija NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punkte nurodytus neapmokestinamuosius dydžius.

Deklaravimas ir Sumokėjimas

Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.

Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaraciją pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.

Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą.

Tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų.

Avansiniai mokesčiai deklaruojami deklaracijos KIT711 A priede.

Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Kaip sužinoti NT vertę ir ar reikia mokėti NT mokestį?

Prisijunkite prie VMI sistemos arba naudokite Registrų centro NT vertės įrankį. Jei viršijate ribą - mokestis taikomas.

Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį".

Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.

Pavyzdžiai ir Situacijos

Bendros nuosavybės taisyklės

Jeigu nekilnojamasis turtas priklauso bendrai dviem ar daugiau asmenų, turto vertė jiems paskirstoma pagal nuosavybės teisės dalis.

Pavyzdžiui, jeigu sutuoktinių turto mokestinė vertė siekia 300 tūkst. Eur, tai nei vienam iš jų nekilnojamojo turto mokesčio mokėti nereikės, nes kiekvieno jų turto dalis (pagal lygių dalių prezumpciją) neviršija 150 tūkst. Eur neapmokestinamosios sumos.

Tačiau reikia žinoti, jog Nekilnojamojo turto registre, prie konkretaus turto turėtų būti įregistruotas bendrosios jungtinės nuosavybės juridinis faktas. Kitu atveju, nekilnojamasis turtas laikomas kaip vieno sutuoktinio ir turto vertė sutuoktiniams nedalijama. Tad jeigu šeimos nekilnojamasis turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu ir jo vertė, pavyzdžiui, yra 300 tūkst. Eur, šis sutuoktinis turės sumokėti nekilnojamojo turto mokestį nuo 150 tūkst. Eur turto vertės (likusi 150 tūkst. Eur vertė pagal lengvatą lieka neapmokestinama).

Turto pardavimas metų eigoje

Jeigu nekilnojamasis turtas, už kurį buvo privaloma apskaičiuoti nekilnojamojo turto mokestį, metų eigoje buvo parduotas, nuo sekančio mėnesio po turto pardavimo nekilnojamojo turto mokestį turi mokėti naujasis savininkas, o iki to laikotarpio - ankstesnis savininkas.

Pavyzdžiui, pardavus negyvenamąsias patalpas spalio mėnesį, mokestį ankstesnis savininkas turi sumokėti už sausio - spalio mėnesius, o nuo lapkričio mėnesio mokesčio ši prievolė tenka naujajam savininkui.

Vertės padidėjimas metų eigoje

Jeigu metų eigoje fizinio asmens nekilnojamojo turto mokestinė vertė viršija 150 tūkst. Eur, nekilnojamojo turto mokestis viršijančiai daliai pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio, kai buvo viršyta nurodyta vertės dalis.

Kitaip tariant, jeigu metų eigoje fizinio asmens nekilnojamojo turto (kuriam taikoma lenvata) vertė tampa 300 tūkst. Eur (pavyzdžiui, įsigijus naują turtą rugsėjo mėn.), tai nekilnojamojo turto mokestis tokiam asmeniui nuo 150 tūkst.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

  1. Ar visada reikia mokėti NT mokestį, jei turiu būstą?

    Ne, tik jei jūsų NT vertė viršija nustatytą ribą. Pirmas būstas ar vaikai gali lemti didesnę neapmokestinamą ribą.

  2. Kaip sužinoti, ar man priklauso mokėti NT mokestį?

    Prisijunkite prie VMI sistemos arba naudokite Registrų centro NT vertės įrankį. Jei viršijate ribą - mokestis taikomas.

  3. Kur rasti tikslią savo NT vertę?

    Registrų centro puslapyje - pagal adresą arba unikalaus numerio paiešką.

  4. Ar reikia mokėti už paveldėtą turtą?

    Taip, jei jo vertė viršija nustatytą ribą ir nėra taikomos paveldėjimo lengvatos.

  5. Kaip deklaruoti, jei turtą pardaviau metų eigoje?

    Deklaruoti reikia už laikotarpį, kai buvote savininku. Dalinė suma skaičiuojama proporcingai laikotarpiui.

  6. Ar yra būdų sumažinti mokestį ar išvengti jo?

    Taip, galima pasinaudoti lengvatomis (pirmas būstas, vaikų skaičius, etc.) arba tikslinti NT vertę, jei ji pervertinta.

Rekomendacijos

  • Įsigyjant nekilnojamąjį turtą, atkreipti dėmesį į visą fizinio asmens vardu registruoto nekilnojamojo turto vertę. Apsvarstyti galimybę „nekaupti“ nekilnojamojo turto vieno asmens vardu.
  • Nekilnojamojo turto sandorių sudarymą planuoti iš anksto, atsižvelgiant į mokestinius niuansus.
  • Nekilnojamojo turto registre įregistruoti bendrosios jungtinės nuosavybės juridinį faktą.
  • Įsigyjant nekilnojamąjį turtą atkreipti dėmesį į Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamojo turto paskirtį.
  • Atlikti individualų nekilnojamojo turto vertinimą, kas tam tikrais atvejais gali padėti sumažinti turto mokestinę vertę, jeigu masiniu būdu nustatyta vertė neatitinka realios turto vertės.

Nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimus nuo 2026 metų

Nuo 2026 metų planuojami nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai, kurie įves naujas apmokestinimo taisykles fiziniams asmenims. Štai keletas pagrindinių aspektų, kuriuos verta žinoti:

  1. Pagrindinis gyvenamasis būstas

    Jei fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos, kuriose jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, toks nekilnojamasis turtas būtų laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu.

    Jeigu savivaldybės taryba nenustatė didesnio neapmokestinamojo dydžio nei 450 000 eurų, tai nekilnojamojo turto mokestinės vertės dalis neviršijanti 450 000 eurų neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu, o viršijanti dalis apmokestinama taikant savivaldybės tarybos nustatytus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus nuo 0,1 iki 1 procento.

  2. Gyvenamasis būstas be deklaruotos gyvenamosios vietos

    Jei fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis būstas, kuriame nėra deklaruota jo gyvenamoji vieta, toks nekilnojamasis turtas nebus laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu.

    Tokio turto mokestinės vertės daliai bus taikomi šie tarifai:

    • neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;
    • viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;
    • viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,4 procento mokesčio tarifas;
    • viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,6 procento mokesčio tarifas;
    • viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 0,8 procento mokesčio tarifas;
    • viršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
  3. Du gyvenamosios paskirties būstai

    Jei fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso du gyvenamosios paskirties būstai, o gyvenamoji vieta deklaruota tik viename iš jų, tai už deklaruotą būstą mokestis nebus skaičiuojamas, jei jo vertė neviršija 450 000 eurų. Už antrąjį būstą bus mokamas mokestis pagal aukščiau nurodytus tarifus.

  4. Sutuoktinių nuosavybė

    Jei sutuoktiniams bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos, o gyvenamoji vieta deklaruota tik vieno sutuoktinio, tai tik jam priklausanti dalis bus apmokestinama kaip pagrindinis gyvenamasis būstas. Kitam sutuoktiniui priklausanti dalis bus apmokestinama pagal atskirus tarifus.

  5. Mėgėjų sodų paskirties pastatas

    Jei fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso tik mėgėjų sodų paskirties pastatas, kuriame jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą, toks turtas gali būti laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu.

  6. Papildomas 0,2 procentų mokesčio tarifas

    Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas nebus taikomas pagrindiniam gyvenamajam būstui.

  7. Nebaigtos statybos ir nenaudojamas nekilnojamasis turtas

    Jei nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje kadastro duomenys buvo pakeisti ar patikslinti prieš 5 metus, toks turtas bus laikomas nekilnojamojo turto mokesčio objektu ir bus apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu.

Šie pakeitimai leis diferencijuoti apmokestinimą priklausomai nuo to, ar turtas yra naudojamas kaip pagrindinis gyvenamasis būstas, ar ne. Tai gali paveikti daugelio gyventojų mokestinę naštą, todėl svarbu atidžiai sekti šiuos pokyčius ir įvertinti jų poveikį jūsų asmeninei situacijai.

Ši informacija yra aktuali ir nuolat atnaujinama, siekiant padėti jums geriau suprasti nekilnojamojo turto apmokestinimo sistemą Lietuvoje.

Mokesčio Tarifas Turto Vertė (EUR) Pastabos
0.5% 150,000 - 300,000 Fiziniams asmenims
1% 300,000 - 500,000 Fiziniams asmenims
2% Virš 500,000 Fiziniams asmenims
0.5-3% Nustato savivaldybės Juridiniams asmenims

Jei norite efektyviai administruoti savo turtą ir mokesčius - Rivile ERP padeda stebėti NT objektus, jų vertes, taikomus tarifus ir deklaracijas.

tags: #apmokestinamas #turtas #vikipedija