Ekonominis sunkmetis statybų ir nekilnojamojo turto plėtotojams smogė labiau, nei jie tikėjosi. Pranešimus apie sunkumų kamuojamą vieną didžiausių šalyje statybų bendrovių "Ranga IV" papildė žinia apie įmonės "Vilmestos statyba" bankrotą. Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, per praėjusius metus vien Vilniaus mieste iškeltos 185 bankroto bylos, per pirmas dvi šių metų savaites - net 14.
Specialistų vertinimu, bankrotas yra lengvesnis kelias atsikratyti rūpesčių ir išvengti kai kurių įsipareigojimų. Kitas kelias - restruktūrizacija. Ją paskelbusios įmonės siekia išvengti bankroto ir išsaugoti veiklą.
Restruktūrizacija kaip alternatyva bankrotui
Įmonės restruktūrizacija apibūdinama kaip procesas, per kurį siekiama atgaivinti sunkumų turinčios įmonės veiklą įvairiomis priemonėmis. Pirmiausia atidedamas įsipareigojimų vykdymas kreditoriams arba jie sumažinami pertvarkant įmonės veiklą.
Nuo 2001 m. kovo, kai buvo priimtas Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, Lietuvoje buvo inicijuoti tik 29 restruktūrizavimo procesai, iš kurių baigti tik 5. "Suprantama, iškelti restruktūrizavimo bylą yra labai sunku. Įtakos turi ne tik sudėtinga įstatymo taikymo procedūra. Klausimus pradėti restruktūrizaciją būtina spręsti greitai.
Vis dėlto bankroto procedūrų administratorius tikino, jog dirbdamas statybų sektoriuje nepradėtų jokio ilgalaikio projekto nė su viena statybų bendrove, jei ji šiuo metu nepradėjusi restruktūrizacijos.
Kodėl restruktūrizacija skinasi kelią sunkiai?
Viena priežasčių, dėl ko sunkiai kelią skinasi restruktūrizacija, dažnai nurodomas bankų nenoras pritarti šiai procedūrai. Esą hipotekiniai kreditoriai nėra pernelyg suinteresuoti verslo išsaugojimu ir restruktūrizacija, nes dažniausiai jų reikalavimai apsaugoti įkeistu bendrovės turtu. Iškėlus restruktūrizavimo bylą jiems nebebūna mokamos palūkanos už suteiktus kreditus.
Tačiau advokatų kontoros "Baranauskas ir Valčiukas Hansa Law Offices" advokatas Dalius Baranauskas nemano, jog bankams įmonių restruktūrizavimas gali kelti rūpesčių. "Tais atvejais, kai įmonės sunkumai yra iš tikrųjų laikini dėl objektyvių priežasčių - susiklosčius nepalankioms rinkos sąlygoms, pasikeitus vadovams, neturintiems tinkamos patirties - ir jeigu įmonė nėra nutraukusi veiklos, restruktūrizavimas yra priimtinas visiems kreditoriams, taip pat bankams.
Jo teigimu, netiesa, kad restruktūrizacijai labiausiai prieštarauja bankai. Priešingai, bankams daug naudingesnė įmonės restruktūrizacija nei bankrotas. Bankai pajamas gauna ne tik iš palūkanų už suteiktus kreditus, bet ir iš įmonių pinigų apyvartos sąskaitose, įmonės darbuotojų pinigų apyvartos asmeninėse jų sąskaitose.
Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad įmonė, nenutraukusi savo veiklos, gali pelningiau parduoti savo turtą, kad ir įkeistą kreditoriams. Restruktūrizuojama įmonė gali sulaukti investuotojo, matančio ilgalaikę perspektyvą. Įmonės bankroto atveju toks investuotojas paprasčiausiai pigiai nusipirktų įmonės turtą ir pradėtų naują veiklą.
Iš praktikos galiu pasakyti, kad bankroto atveju didžioji įmonės turto dalis paskiriama administravimo išlaidoms atlyginti. O restruktūrizavimo atveju administravimo išlaidos apmokamos iš tęsiančios veiklą įmonės lėšų ir didesnė turto dalis gali būti paskirta kreditorių reikalavimams tenkinti.
Bendrovės "Ranga IV" rinkodaros direktorė Dita Purlienė, laukdama teismo sprendimo dėl restruktūrizacijos bylos iškėlimo, viliasi, jog sprendimas bus teigiamas. "Manau, kad visi turėtų suprasti, jog nenorime vengti atsakomybės ir nenorime nutraukti veiklos.
Tuo tarpu "Vilmestos statybos" vadovas Vaclavas Romanovskis yra minėjęs, jog nemato prasmės tęsti veiklą, todėl pasirinko bankrotą. Dienraščio žiniomis, ši įmonė liko skolinga ne tik tiekėjams.
Negalima vienareikšmiškai teigti, kad šiuo metu įmonės dažniau renkasi bankrotą, o ne restruktūrizaciją. Reikia nepamiršti ir to, kad ne tik nuo įmonės norų priklauso, kokia procedūra jai bus pritaikyta.
Reikia atsižvelgti ir į įmonės veiklos pobūdį, turimą turtą, įsipareigojimus, atsižvelgti, ar įmonė yra nutraukusi veiklą ar ne, vadovų suinteresuotumą išsaugoti verslą ir darbo vietas. Jis pabrėžė, jog tais atvejais, kai įmonės vadovai iš tikrųjų nori ir gali tęsti veiklą, išsaugoti darbo vietas bei atsiskaityti su kreditoriais, restruktūrizacija yra viena iš išeičių.
Iškėlus bankroto bylą kreditoriai savo lėšų, išskyrus įkeisto turto turėtojus ir valstybines institucijas, paprastai neatgauna. Restruktūrizuojant kreditoriai, atsisakę dalies savo reikalavimų arba sutikę tuos reikalavimus atidėti kokiam nors terminui, turi galimybę atgauti visą skolą.
Klausimai, ar įmonė turi bankrutuoti ar ją galima restruktūrizuoti, turi būti sprendžiami įmonės vadovų su jos kreditoriais. Tačiau dabar daugeliu atveju kreditoriai, tarp jų ir bankai, apie įmonės bankrotą sužino tik iš teismo ar administratoriaus pranešimų.
tags: #bloga #zinia #nekilnojamojo #turto #pletotojams