Būsto neliečiamumo teisės apribojimai ir baudžiamoji atsakomybė už istorinių įvykių menkinimą Lietuvoje

Pastaruoju metu Lietuvoje vyksta diskusijos dėl žmogaus teisių ribojimo ekstremalių situacijų metu bei baudžiamosios atsakomybės už tarptautinių nusikaltimų neigimą ar istorinių įvykių interpretavimą. Šiame kontekste svarbu aptarti kelis aspektus, susijusius su teisės aktais ir konkrečiais atvejais.

Civilinės saugos įstatymo pakeitimo projektu numatoma suteikti galias valstybės ekstremalių situacijų komisijai, o jai negalint susirinkti valstybės operacijų vadovui, priimti sprendimą laikinai apriboti asmens judėjimo laisvę, ūkinės veiklos laisvę, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimą, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teises.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja teisės klausimams Jūratė Šovienė BNS sakė, kad žmogaus teises ribojančios priemonės turi būti aiškiau apibrėžtos. Ji teigė, kad situacija rimta, tačiau pasirenkamos priemonės turi būti ne tik efektyvios, bet kartu užtikrinti pagrindinių žmogaus teisių apsaugą.

J. Šovienė teigė, kad įstatymais negali būti suteikti neapibrėžti įgaliojimai juos įgyvendinančioms institucijoms, esant ekstremaliajai situacijai, taikyti žmogaus teises ir laisves, pavyzdžiui, asmens judėjimo laisvę, nuosavybės teisę ar teisę į būsto neliečiamumą, ribojančias priemones. Šiuo metu Seimo svarstomomis įstatymų pataisomis tokie įgaliojimai nėra aiškiai apibrėžti.

Ji pabrėžė, kad Seimui apsisprendus neskelbti nepaprastosios padėties, žmogaus teisės, paskelbus ekstremaliąją situaciją, neturėtų būti ribojamos taip pat ar net griežčiau nei nepaprastosios padėties atveju. Patarėja taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos Komisija taip pat akcentuoja nustatomų priemonių suderinamumo su teisinės valstybės reikalavimais ir pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimo svarbą.

Parlamentarai antradienį taip pat pradėjo svarstyti Vyriausybės siūlymą griežtinti bausmes karantino taisyklių pažeidėjams. Jei Seimas priims įstatymą, baudos fiziniams asmenims už taisyklių pažeidimą sieks nuo 500 iki 1500 eurų, įmonėms - nuo 1500 iki 6000 eurų, o teisę surašyti nusižengimų protokolus įgis policija. Dabar baudos fiziniams asmenims siekia iki 140 eurų, įmonėms - iki 600 eurų, o jas gali skirti visuomenės sveikatos specialistai.

Vyriausybė taip pat siūlo griežtinti laisvės atėmimo bausmes, jei dėl taisyklių pažeidimų išplistų susirgimas ar kiltų ligos protrūkis - dabar už tai gresia iki trejų metų nelaisvės, siūloma maksimalią bausmę didinti iki penkerių metų. Susirgusieji, kurie žinojo apie savo ligą, nesilaikė paskirtų apsaugos priemonių tuo sukėlė pavojų kitiems, taip pat galėtų būti baudžiami laisvės atėmimu iki vienų metų. Pagal dabartinį įstatymą, neįrodžius, kad užkratas išplito, laisvės atėmimo bausmė negalėtų būti skiriama.

J. Šovienė, komentuodama šias pataisas, teigė turinti abejonių dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo poveikio. Ji taip pat pabrėžė, kad institucijos turėtų sutelkti dėmesį į bausmės neišvengiamumą, o ne jos dydį.

Ji taip pat teigė, kad kyla abejonių, ar įstatymo priėmimas ypatingos skubos tvarka atitinka Konstitucinio Teismo suformuluotus reikalavimus, pagal kuriuos ypač skubūs Seimo sprendimai galimi tik tada, jeigu jie būtini siekiant pašalinti valstybės ar visuomenės saugumui kilusią grėsmę.

Svarbu pažymėti, kad įstatymais negali būti suteikti neapibrėžti įgaliojimai juos įgyvendinančioms institucijoms, esant ekstremaliajai situacijai, taikyti žmogaus teises ir laisves, pavyzdžiui, asmens judėjimo laisvę, nuosavybės teisę ar teisę į būsto neliečiamumą, ribojančias priemones.

Tačiau baudžiamoji atsakomybė Lietuvoje gali būti taikoma ir už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams bei SSRS įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo prieš Lietuvos gyventojus menkinimą. Vienas iš tokių atvejų - E. Švenčionienės byla.

E. Švenčionienės byla: atsakomybė už istorinių įvykių interpretavimą

E. Švenčionienei yra pateikti kaltinimai dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo prieš Lietuvos gyventojus menkinimo. Pasak prokuroro Šarūno Šimonio, savo įrašu kaltinamoji įžeidė kovojusiųjų už Lietuvos nepriklausomybę atminimą.

ELTA primena, kad pernai rudenį prokuratūra Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje E. Švenčionienė kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, šiurkščiu SSRS įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo prieš Lietuvos gyventojus menkinimu. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, minint 33-ąsias Medininkų žudynių metines, E. SSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktą, jos metu SSRS įvykdytą labai sunkų nusikaltimą prieš Lietuvos gyventojus, ir taip įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeisto kovoje dėl atkurtos Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimo, atminimą bei jų artimuosius.

E. Švenčionienė teigia, kad socialiniame tinkle paskelbtas išvadas padarė remdamasi ir G. Gorienės knyga.

G. Gorienė teismui savo knygas įvardijo kaip Medininkų bylos „tyrimo tyrimą“ - esą aiškinosi bylos klausimus, kurių galimai netyrė teisėsaugos pareigūnai. Ji sakė, kad nesiaiškino, kas yra Lietuvos pareigūnų žudikai.„Mano tikslas - kas buvo neištirta, žudikus palikau teisėsaugai“, - teigė G. Gorienė.

G. Gorienė 2004 m. buvo Laisvės sąjungos kandidatė į Seimą, vėliau priklausė Algirdo Paleckio įkurtai „Fronto“ partijai. 2000-2002 m. buvo dienraščio „Lietuvos aidas“ vyr. redaktoriaus pirmoji pavaduotoja, o 2002-2005 m. - laikraščio „Laisvas laikraštis“ leidėja ir redaktorė, 2005-2008 m. - laikraščio „Karštas komentaras“ leidėja ir vyr. redaktorė.

Medininkų tragedija

1991 m. liepos 31-osios paryčiais SSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) milicininkai Medininkų pasienio poste nužudė septynis savo pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės, policijos ir pasienio pareigūnus, o vieną muitinės pareigūną sunkiai sužeidė.

Tiriant bylą nustatyta, kad Konstantinas Michailovas buvo Rygos OMON vado Česlavo Mlyniko suburtos organizuotos grupės narys, kartu su tos pačios rinktinės milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. pripažino K. Michailovą kaltu dėl nužudymo ir paskyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. 2016 m. Lietuvos apeliacinis teismas K. Michailovo apeliacinį skundą atmetė.

Ši byla iliustruoja, kaip istorinių įvykių interpretavimas ir viešas pritarimas nusikaltimams gali tapti baudžiamosios atsakomybės pagrindu.

Medininkų memorialas

Ši analizė atskleidžia, kad žmogaus teisių ribojimas ekstremalių situacijų metu ir baudžiamoji atsakomybė už istorinių įvykių interpretavimą yra sudėtingi klausimai, reikalaujantys nuodugnaus teisinio įvertinimo ir atsižvelgimo į pagrindines žmogaus teises bei laisves.

tags: #apgadinimo #buta #eteismai