Markučiai - unikalus Vilniaus rajonas, turintis turtingą istoriją ir išskirtinę architektūrą. Siekiant išsaugoti šį urbanistinį paveldą, 1995-1998 metais Paminklų restauravimo institute buvo paruoštas Markučių rajono specialusis (paminklotvarkos) planas ir detaliojo plano architektūrinė dalis.
Šiame straipsnyje aptariamas Markučių detalusis planas, kuris remiasi specialiojo paminklotvarkos plano duomenimis ir apsaugos reglamentais. Sykiu paminimi moksliniai Markučių tyrimai. Apžvelgiama rajono istorija, vieta Vilniaus mieto ir jo plėtros istorijoje, Markučių kraštovaizdžio susiklostymo aplinkybės. Aptariami rajone esantys saugotini architektūros paminklai.
Markučių rajono žemėlapis
Markučių istorija ir reikšmė Vilniaus plėtrai
Markučiai kaip urbanistinio paveldo objektas specialiajam paminklosaugos projekte priskirti savivaldybės reikšmės kultūros vertybių kategorijai.
Vilnius yra radialinės struktūros miestas - važiuojame į centrą, dažniausiai ten yra visos tos sukurtos funkcijos ir paslaugos, kurių mums reikia. Sovietiniuose kvartaluose to nebuvo, mes juos vadiname miegamaisiais. Iš esmės mažiausiai dėmesio per visą Nepriklausomybės laiką yra gavę tie miegamieji sovietiniai rajonai.
Architektūriniai paminklai ir kraštovaizdis
Aptariami rajone esantys saugotini architektūros paminklai. Taip pat apžvelgiama rajono istorija, vieta Vilniaus mieto ir jo plėtros istorijoje, Markučių kraštovaizdžio susiklostymo aplinkybės.
Markučių dvaras
Miesto plėtros iššūkiai ir vizijos
Naujoji Vilniaus vyriausioji architektė Laura Kairienė sako, kad planuojant miesto plėtrą didelis dėmesys bus skiriamas traukos taškų kūrimui vadinamuosiuose miegamuosiuose, neaktyviuose kvartaluose. Faktas, kad dėmesys bus skiriamas tiems miegamiesiems mikrorajonams.
Kitas dalykas yra pati būklė pastatų, nes seniausiam kvartalui, pirmiesiems pastatams V. Pietario gatvėje jau 60 metų ir tai jau yra labai sena statyba. Tada yra kiemai, kurie dar nesuformuoti. Didžioji dalis sovietinės statybos daugiabučių neturi savo nuosavybės, niekaip nevyksta šita reforma, kad jie susiformuotų.
Vis dėlto didžiausias pokytis turi būti galvoje, nes matome, kad gyventojai nepasiruošę pokyčiui, jie nenori būti atsakingi už savo teritorijų. Jie šiaip labai nenori pokyčių ir čia bus uždavinys surasti tas seniūnijas, tuos daugiabučius, kurie nori pokyčių - nuosavo kiemo, kažkokio bendruomenės centro arba aiškios parkavimo zonos.
Infrastruktūros plėtra ir transporto problemos
Labai daug norėčiau darbo su transportininkais, nes iki šiol urbanistika buvo atskirta nuo gatvių planavimo. Tai pralaidumas ir judumas yra viena iš tų problemų, kurią mes, įvertinę miesto plėtrą, kai sakoma, tankėjimą, turėsime. Taip pat mes turime labai milžinišką švietimo infrastruktūros poreikį ir jis taip pat sukuria judėjimą ir srautus. Pažiūrėkime, kiek mes turime judėjimo. Vietoj to, kad galėtume turėti vieną kelionę, mes turime penkias keliones.
Šiaurinė gatvė, kuri 1972 metais suplanuota, iki šiol dar nerealizuota, nes visiems trūksta valios tą įgyvendinti, o iš esmės reikia sukurti ne vieną jungtį. Bendrajam planui ir judumo planui, kurį sunkiai sekasi įgyvendinti, reikia realių žingsnių, kad pastatyti pastatai mums netaptų bloga pasekme ir visuotiniais skundais, kaip mes čia gyvename. Taip, mes turėsime keisti ir savo įpročius.
Švietimo infrastruktūra
Vilniuje trūksta apie 10 naujų darželių, tai čia mes ir rekonstrukcijas planuojame, ir naujas mokyklas.
Želdynų išsaugojimas
Visuomenė jautriai reaguoja į medžių, želdynų situaciją Vilniuje, ką parodė atvejai Ceikinių gatvėje, Basanavičiaus gatvės skvere. Algoritmas yra dabar kaip projektas pristatytas mūsų socialiniams partneriams. Esame išsiuntę jiems matymą, kaip mes galėsime spręsti tuos klausimus, ten yra kriterijai. Kol kas mechanizmas yra toks sudėliotas, jog medžiai virš 60 cm diametro turi būti vertinami jau kaip vertybė, kurią norėtume išsaugoti.
Pavyzdžiui, mes esame sužymėję visą Vilnių ir medžius, kurie mums yra kaip vertybė, kuriuos mes įkainojame brangiau. Būna medžių, kuriuos reikia kirsti ir visi dabar bijo tą daryti, bet yra galimybė gal vietoj 40 cm klevo padaryti visą parką ir tada gyventojai gali matyti naują urbanistinę kokybę, naują kraštovaizdžio kokybę, kuri sukuriama vietoje to medžio.
Didieji projektai Vilniuje
Pakalbėkime apie didžiuosius projektus, kurių yra tikrai nemažai - Nacionalinis stadionas, geležinkelio stoties rekonstrukcija, Nacionalinės koncertų salės projektas.
Stadiono kompleksas turi keletą statybos leidimų, jie dabar vienas po kito yra išduodami, priklausomai nuo teritorijos. Viskas juda sparčiu žingsniu, nes mes turime susitarimą su trečiosiomis šalimis ir mūsų atsakomybė dabar yra tiesiog tikrinti projektą, žiūrėti, kaip jiems sekasi.
Stotis yra labai kompleksinis sprendimas, jis priklauso nuo mūsų partnerių „Lietuvos geležinkelių“. Esame sudarę trišalę sutartį tarp autobusų stoties, geležinkelio stoties ir savivaldybės, kaip mes vykdysime visos šios teritorijos konversiją, esame padarę teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo jau numatoma tos teritorijos plėtra.
Mes turime įsipareigojimą rekonstruoti Pelesos gatvę, kuri tiesiogiai siejasi su „Rail Balticos“ sprendiniais. Turime savo uždavinį pasidaryti transporto mazgą ir aikštę.
Nacionalinės koncertų salės rangos pirkimas įsibėgėja.
Architektūriniai sprendimai ir garsūs architektai
Vilniuje pamažu atsiranda pasaulyje žinomų architektų kūrinių - netrukus bus baigtas dar vienas JAV architekto Danielio Libeskindo projektas, šiuo metu statomas architektų biuro „Zaha Hadid Architects“ projektas Rinktinės gatvėje.
Garsių architektų projektai iš vienos pusės turi kažkokį marketingo aspektą, bet tie didieji architektai mažiau pažįsta kontekstą ir aš labai gerbiu tuos, kurie pasiima į partnerius vietinius architektus. Man labiau patinka, kai mes matome daugiau negu sklypas, daugiau negu vienas pastatas, kai atsižvelgiame į šalia esantį namuką, kad ir koks jis mažytis bebūtų.
Tarkime, MO muziejaus atveju, man atrodo, įvyko nuostabus virsmas, nes jo pastatas yra nebūdingas architektui dėl to, kad jis bendradarbiavo su vietiniais architektais ir reagavo į kontekstą.