Aktyvus Poilsis Už Nuolatinės Gyvenamosios Vietos Ribų: Apibrėžimas ir Ypatumai Lietuvoje

Turizmas yra perspektyvi, sparčiausiai besivystančių pasaulio ekonomikos sričių verslo rūšis. Šiuo metu pasaulinėje turizmo rinkoje dirba 200 milijonų žmonių, tai yra, kas devinta darbo vieta turizmo sferoje. Ekonominiu požiūriu - tai verslas, išsilaikantis iš prekių ir paslaugų teikimo turistams, ir kaip turizmo industrija, apimanti transporto, prekybos, apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir kitas įmones bei organizacijas, susijusias su turizmu.

Jau antroje XX a. pusėje turizmas buvo apibūdinamas kaip aktyvus poilsis už savo nuolatinės gyvenamos vietos ribų, padedantis gerinti sveikatą, fiziškai lavinti žmogų. Turizmo Organizacijos (TTO), aiškinantis turizmą, apibrėžia jį kaip visas kelionių rūšys, kai asmuo palieka savo nuolatinę darbo ir gyvenamą vietą ilgiau nei vieną parą ir trumpiau nei du mėnesius, o išvykos tikslas nėra samdoma, apmokama veikla.

Vadovaujantis Lietuvos Nacionaline turizmo plėtojimo programa, „turizmas apima visas kelionių, atostogų, ekskursijų rūšis, kada žmogus palieka savo nuolatinę gyvenimą vietą ilgiau nei 1 parą ir trumpiau negu 12 mėnesių, o kelionės tikslas nėra samdoma veikla“.

Apžvelgiant kaimo turizmo sodybų ypatumus Šiaulių apskrityje, svarbu atkreipti dėmesį į jų išsidėstymą ir teikiamas paslaugas.

Kaimo Turizmo Sodybų Ypatumai Šiaulių Apskrityje

Svarbu, kokia gamta ten, kur įsikūrusi kaimo turizmo sodyba, ar prie ežero, upės, ar yra tvenkinys, parkas, žirgynas. Šiaulių apskrities 67 proc. kaimo turizmo sodybų yra įsikūrusios gražioje, ramioje aplinkoje. 17 proc. sodybų yra prie ežero, 8 proc. - prie upės, 33 proc. sodybų turi savo tvenkinius, net 8 sodybos turi savo žirgynus.

Sodybų pasiskirstymą procentais pagal gamtos reiškinius ir kitus dalykus, kurie labai traukia poilsiautojus, matome žemiau esančioje diagramoje. Daugiausia kaimo turizmo sodybų įsikūrusios gražioje gamtoje yra Kelmės rajone. Net 52 proc. sodybų puošia gražus kraštovaizdis. O tai turi didelių plėtros perspektyvų dar daugiau kurtis kaimo turizmo sodyboms Kelmės rajone ir augti jų konkurencijai. Kuo bus didesnė paklausa, tuo daugiau Kelmės kraštas pritrauks poilsiautojų.

Šiaulių apskrities žemėlapis

Akmenės raj., Pakruojo raj. bei Joniškio raj. yra patys mažiausi pagal savo plotą, bet šie rajonai taip pat turi daug vietovių, kurios trauktų turistų akis. Tad yra tikimybė, kad ir šiuose rajonuose kaimo sodybos plėsis ir kursis naujos, kuriomis didžiuosis ne tik pats rajonas, bet ir visa Šiaulių apskritis bei visa Lietuva.

Poilsiautojas, rinkdamasis kaimo turizmo sodybą ir atsižvelgdamas į savo galimybes, atkreipia dėmesį, kaip įrengta sodyba: ar joje modernūs kambariai, tualetai lauke ar viduje. Daugelis poilsiautojų renkasi poilsį kaimo turizmo sodyboje, nes ten yra pirtis bei baseinas. Verslo žmonės itin domisi, ar kaimo turizmo sodybų šeimininkai turi konferencijų ir pokylių sales. Šeimos, vykdamos su vaikai, renkasi sodybas, kuriose aišku bus įrengtos vaikų žaidimo aikštelės. Įrengtas židinys sodyboje, yra privalumas žiemos sezonu.

Atlikus analizę, buvo nustatyta, kad iš 12 kaimo turizmo sodybų Šiaulių apskrityje 6 šiose sodybose, t.y. 50 proc., yra įrengti modernūs kambariai, 58 proc. sodybų turi konferencijų bei pokylių sales. Beveik kiekviena sodyba turi židinį, tad Šiaulių apskrityje 92 proc. sodybų juos turi ir net 83 proc. sodybose yra įrengtos pirtys bei 42 proc. sodybų - baseinas. Daugiau nei pusė kaimo turizmo sodybų, t.y. 67 proc. turi vaikų žaidimo aikšteles.

Taigi galime daryti išvadą, kad nėra nei vienos sodybos, kuri turėtų visus šiuos sodybos įrengimo privalumus. Bet duomenys rodo, kad jei nėra baseino, yra pirtis, jei nėra modernūs kambariai, bet šeimininkai yra įrengę konferencijų bei pobūvių sales. Šios paslaugos pritaikytos tiek verslo klientus, tiek šeimas su vaikais.

Kaimo turizmo sodyba

Viena iš paslaugų, kurias teikia arba neteikia kaimo turizmo sodybų šeimininkai, yra leidimas atsivežti poilsiautojams savo naminį gyvūnėlį. Šiaulių apskrityje daugiau nei pusė sodybų šeimininkų, t.y. 75 proc., leidžia savo poilsiautojams atsivežti savo augintinius, kad šie galėtų paatostogauti jų sodyboje ir palakstyti jų kieme.

Kad pritraukti turistus į kaimo sodybas, yra svarbu, kad toje sodyboje būtų ką veikti. Šeimininkams yra didelė problema, kad paslaugų ir pramogų spektras būtų labai įvairus, ir kad jis tikrai pritrauktų turistus.

Remiantis duomenimis, galima daryti išvadą, kurios pramogos ir paslaugos dažniausiai teikiamos Šiaulių apskrities kaimo turizmo sodybose. Net 58 proc. sodybų savo poilsiautojams siūlo pažvejoti, nes sodybos yra įkurtos prie vandens telkinių. 25 proc. sodybų nuomoja sporto ir žaidimų inventorių, 33 proc. - vandens sporto inventorių, 50 proc. siūlo pasivažinėti dviračiais, 50 proc. sodybų galima pajodinėti. Labai mažai yra sodybų, kurios teikia medžioklės pramogą, tik 17 proc. Tai įtakoja, kad ne kiekviena sodyba įsikūrusi prie miško, kuriame būtų galima medžioti, ir savininkai turi turėti specialius leidimus, kad galėtų teikti šią paslaugą savo turistams. Moderniose sodybose, t.y. 33 proc. galima pažaisti biliardą, o žiemos sezonu išsinuomoti žiemos sporto inventorių - 17 proc.

Visų paslaugų ir pramogų suteikti viena kaimo turizmo sodyba negali ir nebūtų pajėgi ir dėl savo galimybių, dėl išorinių veiksnių, dėl geografinės padėties ir pan. Bet Šiaulių apskrityje yra keletas kaimo turizmo sodybų, kurių paslaugų ir pramogų spektras gan platus.

Sodybos taip pat teikia ir išskirtines paslaugas. Yra kaimo turizmo sodybų, kurios organizuoja žygius. Tai įdomi ir turistus pritraukianti pramoga. Šią pramogą organizuoja Zigmo Daukanto „Žemaitijos nacionalinis parkas“. Žemaitijos nacionaliniame parke organizuojamos keliones po apylinkes su žirgais ir karietomis. Tai taip pat puiki atrakcija suaugusiems ir vaikams.

Kad kaimo turizmo sodybos būtų komfortiškos, patogios ir ne tik modernios, kai kurie savininkai pasirūpino, kad būtų jų sodybose įrengta įranga pritaikyta invalidams. Tai didelis pliusas šioms sodyboms, nes jos atsižvelgia ne tik į sveikų žmonių poreikius, bet nepamiršta, kad Lietuvoje yra nemažai negalių žmonių, kuriuos taip pat traukia kaimas, jo aplinka, gražus kraštovaizdis, bet ne visur kaimo sodybos tam yra pritaikytos. Tad Šiaulių apskrityje jau net dvi sodybos turi įrangą pritaikytą invalidams.

Šiaulių apskrities kaimo turizmo sodybų savininkai susikalba rusų kalba (100 proc.), net 55 proc. kalba angliškai ir 33 proc. vokiškai.

Atlikus Šiaulių apskrities kaimo turizmo sodybų savininkų apklausą, pateikiama duomenų analizė, pagal atskirus sociodemografinius požymius. Tyrimo metu buvo prašoma, kad anketoje pildytųsi tas asmuo, kurio vaidmuo kaimo turizmo versle yra dominuojantis. Buvo išdalinta 12 anketų, kurias užpildė 33 proc. moterys ir 67 proc. vyrai.

Atliekant tyrimą buvo prognozuojama, kad kaimo turizmo sodybų versle dominuojantį vaidmenį užimantys asmenys bus jaunesnio amžiaus (iki 45 metų), nes šio amžiaus žmonių adaptacinės galimybės, pasikeitus gyvenimo ir verslo sąlygoms, yra didesnės. Šio tyrimo rezultatai prognozės nepatvirtino.

Tyrimo rezultatai rodo, kad visi 12 Šiaulių apskrities kaimo turizmo sodybų šeimininkai yra asmenys gyvenantys santuokoje.

Manoma, kad žmonės, užsiimantys kaimo turizmo verslu, turi turėti pakankamai žinių bei supratimo kaip jį plėtoti, tad buvo galima prognozuoti, kad kaimo turizmo paslaugų teikėjai bus aukštesnio intelekto kaimo žmonės. Tyrimo rezultatai prognozę patvirtina, nes 50 proc. respondentų yra įgiję aukštesnįjį išsilavinimą, 17 proc. - aukštąjį, ir tik 33 proc. yra nebaigę vidurinės arba baigę tik vidurinę.

Gana svarbu išsiaiškinti ir apie kaimo turizmo paslaugų teikėjų pajamas, nes daug diskutuojama apie jų pajamų šaltinį. Vieni teigia, kad kaimo turizmas gali tapti pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu, kiti teigia, kad šis verslas tik papildomas papildomos pajamos iš kaimo turizmo verslo.

Kaimo gyventojams pajamos yra labai mažos. Kokios yra realios Šiaulių apskrities kaimo turizmo sodybų šeimininkų pajamos rodo rezultatai. Rezultatai rodo, kad mėnesines pajamas iki 500 Lt gauna net 34 proc., nuo 500 - 1000 Lt - 25 proc. Teiginys apie mažas pajamas pasitvirtina. Į klausimą apie pajamas respondentai atsakinėjo ne noriai, bet tik 1, t.y. 8 proc., neatsakė.

Pagrindiniai pajamų šaltiniai yra: 34 proc. - kaimo turizmo verslas, 33 proc. - kita veikla (daržininkystė, gėlininkystė ir pan.). Iš to galima daryti išvadą, kad kaimo turizmas nėra verslas, o veikiau užsiėmimas, kuris duoda papildomas pajamas.

Apklausos metu paaiškėjo, kad kaimo turizmo verslas yra visos šeimos verslas., tik jame dalyvauja daugiausia vyras su žmona, t. y. 75 proc., o visa šeima - 25 proc.

Tyrimo metu bandžiau išsiaiškinti motyvus, kurie paskatino Šiaulių apskrities kaimo turizmo sodybų šeimininkus imtis būtent šio verslo. Po 25 proc. nulėmė šio verslo pasirinkimą ir graži gamtinė aplinka, noras bendrauti su žmonėmis bei kitų asmenų sudominimas užsiimti šiuo verslu.

Galima daryti išvadą, kad imtis kaimo turizmo paslaugų teikimo, pagrindinį vaidmenį vaidina ekonominio pobūdžio motyvai, kaip ir bet kurioje verslo srityje. Dauguma (58 proc.) kaimo turizmo paslaugų teikėjų gyvena kaimo gyvenvietėje, 25 proc. gyvena vienkiemyje, ir tik 17 proc. - miestelyje. Šie tyrimo rezultatai tik patvirtina prieš tai padarytą išvadą, kad kaimo gyventojams nepakanka pajamų, tad jie ieško būdų kaip jų gauti. Tad kaimo turizmo verslas - papildomas pajamų šaltinis.

Kaimo turizmo paslaugas perkantis miestietis, norėdamas atitrūkti nuo miesto triukšmo, renkasi ramią, poilsiui tinkamą aplinką. Rodos, tai turėtų būti vienkiemis, kuris geriausiai atspindi pageidaujamus kaimo ypatumus, bet kaimo turizmo sodybų vienkiemiuose šeimininkai teigia, kad jie susiduria su sunkumais, nes yra toli nuo pagrindinių susisiekimo kelių. Nors vienkiemiai yra puiki vieta kaimo turizmui plėsti, bet iš dalies tai stabdo kaimo turizmo plėtrą.

Kaimo turizmo verslas yra jauna verslo šaka. Todėl gauti rezultatai apie gyvenimo trukmę kaimo turizmo sodyboje tai patvirtina. Laiko tarpas labai skirtingas, bet jis laipsniškai didėjantis. Vieni sodyboje gyvena jau metus, antri - 2, treti - 4. Pagal apklausos duomenis pragyventų metų vidurkis kaimo turizmo sodyboje yra 11,5 metai.

Dauguma kaimo turizmo sodybų šeimininkai jas nusipirko, t.y. 50 proc., net 42 proc. žemę su sodyba paveldėjo. Šie duomenys turėtų būti naudingi, nes žmonės įsigiję sodybą vykdo kaimo turizmo plėtrą, o paveldėję sodybą įvertina visus veiksnius ir drąsiai imasi pakankamai naujos verslo šakos, apie kurią informacijos dar nėra labai daug.

PTO atstovas Europai teigė, kad Lietuvoje yra platus turizmo galimybių pasirinkimas - nuo poilsio pajūryje iki kaimo turizmo sodybos. Lietuvai po narystės Europos Sąjungoje atsivėrė galimybė pritraukti daugiau užsienio turistų, nes Lietuva turi patogią geografinę padėtį, gilias senąsias lietuviškas kultūros tradicijas bei saugumo jausmą šalyje.

Turistai, kad ir kaimo sodyboje, ieško komforto bei labai kokybiškų ir įdomių paslaugų. Tiek visoje Lietuvoje, tiek ir Šiaulių apskrityje kaimo turizmo sodybų savininkai susiduria su problema, kad nėra lėšų atnaujinti ir modernizuoti kaimo sodybų. Taigi ir gauti rezultatai rodo, kad daugiausia Šiaulių apskrities kaimo turizmo sodybose lanko Lietuvos gyventojai, t. y. 62 proc. ir tik 38 proc. užsieniečiai. Šis santykis yra pakankamai normalus, nes iš 12 Šiaulių apskrities kaimo turizmo sodybų tik trys yra modernios.

Nors manoma, kad daugiausia lankosi šeimos, bet apklausus sodybų šeimininkus, kokius turistus daugiausia jie sulaukia, pavyko išsiaiškinti, kad daugiausia tai yra turistų grupės (47 proc.) bei verslo klientai (26 proc.). Šeimos sudaro tik 16 proc. visų turistų, tad galiam teigti, kad nėra suinteresuoti ir mažai populiarinama ši verslo šaka. Gali būti, kad trūksta informacijos, reklamos apie kaimo turizmo sodybas, įsikūrusias Šiaulių apskrityje.

Sodybų šeimininkai didžiausio turistų antplūdžio sulaukia vasaros sezonu. Daugiau nei pusė kaimo turizmo sodybų žiemos sezonu net nepriima poilsiautojų, nes tai nėra pelninga, bet prieš šventes problematiška rasti laisvą kaimo turizmo sodybą, nes kol kas paklausa viršija pasiūlą. Tradiciškai šventimo bumas prasideda nuo gruodžio 12 d.

Kaimo turizmo sodybos palyginus su pajūriu, nepritraukia vis dar poilsiautojų atostogauti ilgesniam laikui. Didžioji dalis turistų (83 proc.) kaimo sodyboje apsistoja iki 3 dienų savaitgaliais, per šventes ar net vasaros sezonu. Bet tik maža dalis, t.y. 17 proc. pasirenka savaitę pailsėti ramioje kaimo aplinkoje.

Apklausos rezultatai rodo, kad Šiaulių apskrities kaimo turizmo sodybos yra vidutinio dydžio, nes net 59 proc. sodybose yra įrengta nuo 5 iki 10 kambarių ir 33 proc. - iki 5 kambarių. Kiek daug turistų gali priimti, priklauso kiek šeimininkai yra įrengę kambarių. Visiškai suprantama, kad daugiau kambarių turinti sodyba ir daugiau turistų aptarnauti gali.

Turistai naujai užsiimantys kaimo turizmo verslu sodybų šeimininkai investuoja didelius pinigus, kad galėtų suteikti nakvynę kuo daugiau turistų. Tokie verslininkai jau yra orientuoti į pelną, o ne į turizmo paslaugų vartotojų poreikius.

Pagal turizmo įstatymą kaimo turizmo sodyboje gali būti priimama ne daugiau kaip 20 poilsiautojų. Tad Šiaulių apskrities sodybos laikosi šių reikalavimų ir 4 sodybos gali suteikti nakvynę iki 10 žmonių, 6 sodybos - iki 20 žmonių.

Svarbiausia yra įvairios, įdomios paslaugos. 50 proc. kaimo turizmo sodybų šeimininkų teigia, kad jie poilsiautojus traukia gražioje gamtoje įkurta sodyba, 42 proc. gali pasikliauti įvairiomis paslaugomis, 33 proc. sodybos yra modernios.

Kaimo turizmas nors ir nauja verslo šaka, atrodanti, kad nereikalaujanti daug žinių. Bet iš tikrųjų yra priešingai. Kad vystyti, plėtoti ir neprarasti gero vardo kaimo, turizmo sodybų šeimininkai turi turėti pakankamai žinių apie šio verslo vingrybes, domėtis ir ieškoti kuo naujesnės informacijos. Turėdami tokį požiūrį, kaimo turizmo plėtra Šiaulių apskrityje bus gana sėkminga.

Kaip rodo gauti rezultatai, Šiaulių apskrities sodybų šeimininkai nėra abejingi. 75 proc. dalyvauja įvairiuose seminaruose ir kursuose tiek Šiaulių apskrityje, ir kituose Lietuvos regionuose.

Tai rodo, kad kaimo turizmu užsiimantys žmonės ieško galimybių ką būtų galima patobulinti ir pasiūlyti savo klientam. Konkurencija tarp Šiaulių apskrities sodybų gali būti naudinga, nes tobulindami ir investuodami į savo sodybas, jie kels kaimo turizmo paslaugų lygį Šiaulių apskrityje. Tie sodybų šeimininkai, kurie renka informaciją, domisi įvairiais dalykais: ir apie konkurentų teikiamas paslaugas (33 proc.), ir kokią informaciją pateikia apie savo sodybą konkurentai (33 proc.), ar kokybiškas paslaugas teikia konkurentai ir kokie atsiliepimai apie šias paslaugas.

Lentelė: Šiaulių apskrities kaimo turizmo sodybų savininkų kalbos

tags: #aktyvus #poilsis #uz #savo #nuolatines #gyvenamosios