Šiame straipsnyje aptarsime buto gyventojų ir savininkų teises bei pareigas, atsakomybę ir kitus svarbius aspektus, susijusius su gyvenimu daugiabučiame name ir bendravimu su bendrija.
Bendrijos Narystė ir Įstatai
Bendrijos nariu gali tapti bet kuris daugiabučio namo, kuriame įsteigta bendrija, buto ar kitos patalpos savininkas (bendraturčiai susitaria, kuris vienas jų atstovaus bendrijoje). Nuo Bendrijos įregistravimo dienos visi Bendrijos steigėjai - Savininkai, kurie pritarė Bendrijos steigimui, yra Bendrijos nariai.
Taip pat Bendrijos nariai yra visi Savininkai, kurie nuosavybės teise butą arba...
Įstatus būtina atnaujinti, jie galioja tiek, kiek neprieštarauja Bendrijų įstatymui. Buvo momentas, kai visi savininkai bendrijos nariais tapdavo automatiškai, tai buvo įrašoma ir į bendrijų įstatus, bet tokia tvarka 2000 m. gruodžio mėn. 21 d. buvo pripažinta kaip...
Neredaguotas klausimas: Ar nusipirkus butą bendrijoje automatiškai tampama jo nariu. Auromatiškai bendrijos nariu netampama. Kiekvienas savininkas tur teisę rinktis: likti pasyviu, aktviai nedalyvauti namo valdyme arba įstoti į bendriją ir turėti balsavimo teisę bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose. Norėdamas tapti bendrijos nariu asmuo turi parašyti laisvos rašytinės formos prašymą priimti jį į bendriją ir įteikti jį bendrijos pirmininkui (valdybai).
Bendrojo Naudojimo Objektai
Bendrija, kaip yra įrašyta ir Bendrijų įstatyme, steigiama valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. Bendriją steigia pastato savininkai, to pastato savininkų bendrija rūpinasi to pastato savininkų bendraisiais irnteresais.
Pirkite savo pirmąjį butų kompleksą (žingsnis po žingsnio)
Kokie objektai gali būti bendrojo naudojimo?
Pastato bendrojo naudojimo objektai yra aprašyti Bendrijų įstatymo 2 str. 3) pastato...
Bendrijų įstatyme bendrojo naudojimo objektams, be kita ko, priskiraimos bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos,...
Jeigu pastato bendrojo naudojimo objektų apraše būtų nurodyta, kad bendrijo naudojimo objektas - konkreti...
Pastato savininkų bendrojo naudojimo objektai turi būti surašyti bendrojo naudojimo objektų apraše, kuriame, be kita ko, nurodoma, ar konkretus objektas priskiriamas visiems savininkas, ar tik jų daliai, gali būti...
Pagal galiojantį Daugiabučiųnamų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymą bendrojo naudojimo objektai, be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); vietiniai...
„Specialus tyrimas“: suklastotais parašais įsteigta daugiabučio bendrija veikia legaliai?
Bendrojo naudojimo objektų valdymas ir priežiūra
Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.
Teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma (steigdami daugiabučių namų savininkų bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį ar paskyrus administratorių) jie šią teisę įgyvendina.
Bendrija privalo vykdyti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, toks yra bendrijos veiklos pagrindinis tikslas.
Savininkų Teisės ir Pareigos
Butų ir kitų patalpų (pastato) savininkas, parduodamas, dovanodamas ar kitaip perleisdamas nuosavybės teise jam priklausantį butą ar kitas patalpas (pastatą), privalo apie tai pranešti bendrijos pirmininkui (valdybai) ir atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles, kurių vykdymo terminas yra suėjęs. Tvirtinant perleidimo sandorius, turi būti pateikta bendrijos pirmininko (valdybos) išduota pažyma apie prievolių bendrijai įvykdymą ir (arba) neįvykdytas prievoles.
CK 4.83 straipsnis: reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus.
Prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis nepriklauso nuo naudojimosi šiuo turtu dažnumo, intensyvumo ir pan., ją lemia tik bendraturčio dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje.
Daugiabučio namo butų savininkų bendrijų nariais tampama, tik išreiškus tokią valią. Narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, kad savininkas gali ir nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais.
Pagal LR Civilinį kodeksą buto ar kitų patalpų savininkas besąlygiškai tampa bendrojo naudojimo objektų bendrosios nuosavybės dalininku t. y. bendraturčiu, namo bendruomenės nariu. Jame taipogi apibrėžta įgytos bendrosios dalinės nuosavybės teisė, bendraturčių teisės ir pareigos.
Bendrasavininkų teisės ir pareigos
Bendrasavininkų teisės: Teisė gauti pajamas. Teisė disponuoti savo dalimi. Teisė atsidalinti.
Bendrasavininkų pareigos: Finansinė atsakomybė. Atsakomybė prieš kitus bendrasavininkus.
| Teisės | Pareigos |
|---|---|
| Gauti pajamas proporcingai turimai daliai | Finansiškai atsakyti už bendrą turtą |
| Disponuoti savo turto dalimi | Pranešti kitiems savininkams apie ketinimą parduoti savo dalį |
| Reikalauti atidalijimo iš bendro turto | Dalyvauti išlaidose, susijusiose su turto išlaikymu |
Bendrijos Pirmininko Atsakomybė
Už tinkamą bendrijos veiklos organizavimą ir veiklą atsakingas bendrijos pirmininkas. Bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus, jis atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą ir kitus dalykus.
Taip pat bendrijos pirmininkas turi rūpintis bendrojo naudojimo objektais ir turi prie jų prieiti ir turi suteikti priegą darbuotojams, kai to reikia.
Kadangi bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos organizavimą, taip pat ir už bendrijos narių sąrašo tvarkymą, o bendrija įgyvendina visų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūrą, jis, pavyzdžiui, netgi privalo ne rečiau kaip kartą per metus patikrinti, ar nepasikeitė savininkai, ar nepasikeitė jų butų (patalpų) plotai, pagal kuriuos proporcingai skaičiuojami mokesčiai (įnašai)...
Skundai dėl netinkamo pirmininko elgesio
Jeigu manote, kad bendrijos pirmininkas pažeidžia jūsų teises ir teisės aktus, siūlytume pirmiausiai kreiptis į jį raštu - paprašyti jo paaiškinimo ir jums aktualios informacijos, pareikalauti nesielgti netinkamai. Taip pat galite į tai atkreipti bendrijos valdybos narių dėmesį, jeigu manote, kad reikia - ir bendrijos revizoriaus.
Bendrijos pirmininką, už tai, kad nevykdo savo pareigų, galima apskųsti savivaldybei (įteikti laisvos formos rašytinį skundą). Savivaldybės specialistai, manytume, turėtų tirti ir garažų bendrijų skundus, jie gali atlikti patikrą, įpareigoti bendrijos pirmininką įvykdyti tam tikrus veiksmus, gali net skirti...
Pirmiausia, žinoma, reikėtų paprašyti bendrijos pirmininko paaiškinimo, galbūt nėra taip, kaip jūs įsivaizduojate. Paaiškinimo galima paprašyti ir valdybos narių (jeigu bendrijoje yra renkama valdyba), nes Bendrijų įstatyme (žr. Dar galima kreiptis į...
Reikėtų paraginti bendrijos pirmininką tinkamai organizuoti bendrijos veiklą (vadovaujantis Bendrijų įstatymu ir kitais teisės aktais, bendrijos įstatais). Pareikalaukite, kad jis atidarytų bendrijos vardu sąskaitas banke (privalo būti ir atsiskaitomoji, ir kaupimoji (depozitinė) sąskaitos), kad būtų organizuotos bendrijos buhalterinės apskaitos paslaugos.
Jeigu pirmininkas nevykdo savo pareigų tinkamai, pasvarstykite, gal reikėtų išrinkti pirmininku kitą asmenį arba...
Pirmininkas, žinoma, negali būti visų sričių specialistas, bet juk bendrija samdo paslaugų teikėjus tokius, kokių jai reikia, o bendrijos pirmininkas, kaip bendrijos veiklą organizuojantis asmuo, yra tarpininkas tarp savininkų ir paslaugas teikiančių asmenų...
Bendrijos nario teisės gauti informaciją
Bendrijos pirmininkas bendrijos nariams ir visiems savininkams už praėjusius metus atsiskaito per tris pirmuosius naujų metų mėnesius, pateikdamas revizoriaus (revizijos komisijos) atliktą revizijos ataskaitą, bendrijos veiklos ir metinę ataskaitą ir metines finansines ataskaitas.
Jeigu kyla pagrįstų klausimų anksčiau nei bus atsiskaityta, konkrečiai ir aiškiai suformuluotus klausimus reikėtų raštu pateikti bendrijos pirmininkui ir jis...
Bendrijos pirmininkas bet kuriuo atveju turi pateikti atsakymus į raštu pateiktus klausimus. Jeigu klausimas kartojasi, galima nurodyti, kad į jį buvo atsakyta.
Bendrijos susirinkimai ir sprendimų priėmimas
Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą.
Visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas nustato bendrijos pirmininko atlyginimą ir įgalioja asmenį pasirašyti (pakeisti) su juo darbo sutartį. Metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą (biudžetą) taip pat tvirtina bendrijos narių visuotinis susirinkimas, todėl siūlome jums rūpimus klausimus...
Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.
Jeigu vykdomi bendrojo naudojimo objekto atnaujinimo darbai, kurie nėra privalomi pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus pastato ar atskiro bendrojo naudojimo objekto naudojimo ir priežiūros reikalavimus, jeigu tai tik bendrojo naudojimo objekto neprivalomas pagerinimas, dėl to sprenimą priima ne bendrijos narių susirinkimas, o visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas.
Kaip sušaukti susirinkimą, jei pirmininkas to nedaro
Galbūt sprendimas galėtų būti toks: įmeskite pasirašytą reikalavimą į bendrijos buveinės pašto dėžutę ir pabandykite dar nueiti pas bendrijos pirmininką trise ir jam į teikti reikalavimą į rankas, gaunant ant kopijos žymą: "Gauta", data, vardas, pavardė, parašas.
Bendrojo naudojimo teritorijos priežiūra
Jeigu bendrija yra išsinuomojusi arba įsigijusi sklypą prie (aplink) namą, ji turi jį prižiūrėti. Priežiūrą, kaip ir visą kitą bendrijos veiklą, organizuoja bendrijos pirmininkas (valdyba) - vadovaujantis patvirtintu biudžetu samdomi takų šlavėjai, žolės pjovėjai, želdinių genėtojai ir pan.
Dokumentų perdavimas keičiantis pirmininkams
Jūs teisingai parašėte, kad perduodama pasirašant perdavimo - priėmimo aktą. Akte turi būti parašyta, kada, kas, kam, kokiu pagrindu ir ką perduoda. Aktą rašykite laisvos formos, juk kiekvienu atveju detalės bus skirtingos.
Ne visada įmanoma detaliai išvardinti visus dokumentus, būna ir apibendrintų aprašymų, būna, kad dokumentai perduodami skaitmeninėse laikmenose, galima įrašyti atskirai, jeigu ko svarbaus neperduoda (kad nėra konkretaus dokumento, pavyzdžiui, bendrojo...
Bendroji nuosavybė: teisės ir pareigos
Bendroji nuosavybė - tai turtas, kuris priklauso dviem arba keliems savininkams. Bendrasavininkais gali būti keli fiziniai ar juridiniai asmenys, valstybė, savivaldybės.
Skiriama bendroji dalinė nuosavybė ir bendroji jungtinė nuosavybė.
Bendrojoje dalinėje nuosavybėje aiškiai nustatytos kiekvieno savininko turto dalys. Bendroji dalinė nuosavybė valdoma, naudojama ir ja disponuojama visų jos dalyvių sutikimu.
Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kiekvieno savininko turto dalys nėra nustatytos ir griežtai įvardytos. Bendrosios jungtinės nuosavybės teisės gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais.
Šiuo metu iš beveik 5 tūkst. Lietuvoje veikiančių daugiabučių namų savininkų bendrijų 50 proc. samdo profesionalias namų priežiūros įmones.
Su bendrijų veikla iš arti susipažinę ekspertai mano, kad įstatymų leidėjų viltys, kad daugiabučių gyventojai aktyviai dalyvaus bendro turto valdyme, nepasiteisino.
Entuziastingai veiklą pradedantys bendrijų pirmininkai ilgainiui supranta, kad jiems trūksta kompetencijos, kitose bendrijose neatsiranda norinčių be atlyginimo užsiimti daug darbo valandų suryjančia veikla. Kitose bendrijose, kuriose gyventojų išrinktas pirmininkas ir valdyba pradeda piktnaudžiauti jiems patikėta valdžia, gyventojai susipyksta iki tokio lygio, kad nustoja sveikintis. Skirtingus interesus turintys ir bendro sutarimo nerandantys gyventojai susirieja tarpusavyje ir inicijuoja bendrijos veiklos nutraukimą.
Registrų centro duomenimis, 2023 m. iš Juridinių asmenų registro išregistruotos 46 daugiabučių namų savininkų bendrijos, 2024 m. - 56. Šiuo metu Juridinių asmenų registre iš viso yra įregistruota 4,9 tūkst. daugiabučių namų savininkų bendrijų. Daugiabučių namų Lietuvoje yra apie 41 tūkst., iš jų apie 35 tūkst. statytų iki 1993 m.
Registrų centras teigia, kad pastaraisiais metais juridiniai asmenys (tarp jų ir bendrijos) išregistruojamos dėl to, kad ilgą laiką neatnaujina duomenų apie save arba ilgiau nei metus vėluoja pateikti metinę finansinę ataskaitą.
„Tiesa, bendrijos neprivalo teikti metinių ataskaitų, tad jų išregistravimo priežastis - ilgiau nei 5 metus neatnaujinti duomenys Juridinių asmenų registre. Be abejo, gali būti ir tokių atvejų, kai bendrija likviduojama jos narių sprendimu“, - Alfa.lt sakė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.
Vilniaus miesto daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba mano, kad daugiabučių savininkų bendrijų likvidavimas yra tapęs tendencija, mat daugelis jų nesugeba susidoroti su namų administravimo našta.
Ekonomiškai neapsimoka
S.Čirba vardijo ne vieną priežastį, lemiančią bendrijos likvidavimą. Pavyzdžiui, pirmininkas parduoda butą ir keliasi kitur. Jam atsistatydinus, nelieka norinčių užimti šias pareigas, bendrija likviduojama, o administratorių paskiria savivaldybė. Neretas atvejis, kad bendrijos pirmininkas tiesiog miršta, o pakaitalo jam namo gyventojai neranda.
„Būna, kad bendrijos daugelį metų nevykdo veiklos, o priėmus įstatymą, jos turėjo per penkerius metus perregistruoti bendrijos įstatus, bet to nepadarė. Tokiu atveju Registrų centras automatiškai tokias bendrijas išregistruoja“, - Alfa.lt pasakojo ekspertas.
Tačiau dažniausiai pasitaikantis variantas, pasak S.Čirbos, kai gyventojų išrinktas pirmininkas pradeda darbą entuziastingai, bet vėliau pamato, kad nespėja atlikti darbų ir kad jam trūksta kompetencijos.
„Bendrijos pirmininkui tenka ne tik garbė, bet ir didelė atsakomybė. Entuziazmas bėgant laikui blėsta ir jis nebenori dirbti nemokamai. Prašo bendrijos narių mokėti atlyginimą arba atsistatydina. Tai labai paplitęs dalykas, ypač jeigu bendrija veikia mažame daugiabučiame name iki 60 butų. Tokiame name bendrija niekaip ekonomiškai neapsimoka, o yra tik didžiulis galvos skausmas“, - sakė ekspertas.
S.Čirba pastebėjo, kad dalis pirmininkų dirbdami įgyja reikiamą kompetenciją sudarinėti sutartis su paslaugas teikiančiomis įmonėmis, organizuoti remonto ir renovacijos darbus ar tvarkyti kasdienį daugiabučio ūkį, tačiau jiems kyla kita problema - jie paprasčiausiai nespėja.
„Dirbantis jaunas pirmininkas nespėja atlikti visų darbų. Supraskime, kad tvarkant namo reikalus tenka sugaišti kiekvieną dieną. Reikia ir gyventojų problemas nagrinėti, ir statybos reikalus spręsti, organizuoti konkursus. Be to, ši veikla labai smulkmeniškai reglamentuota įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Yra begalė kontroliuojančių institucijų.
Dažnai sulaukiama pačių gyventojų nepasitenkinimo, kiekvieną skundą būtina išnagrinėti ir pateikti atsakymą per nurodytą terminą. Praktiškai normalios bendrijos pirmininkas pusę darbo dienos turi dirbti bendrijos reikalais. Dirbantys žmonės dėl to praranda entuziazmą, nes mato, kad veikla suryja daug jų brangaus laiko“, - pasakojo ekspertas.
Susipyksta, kad nebesišneka
Pasitaiko, kad daugiabučio namo reikalus ėmus tvarkyti gyventojų išrinktam pirmininkui ir kelių žmonių valdybai, jų priimami sprendimai taip papiktina likusius gyventojus, kad kaimynai nustoja sveikintis. Neretai tarp gyventojų užverda tikras karas.
„Taip, labai dažnai taip atsitinka, - šypsojosi S.Čirba. - Dažnai juokauju, kad geras pirmininkas tas, kuris nieko nedirba ir neprašo pinigų papildomai iš gyventojų. Bet tas gerumas gali tęstis pusmetį ar trumpiau. Bet ateina laikas atlikti būtinus darbus: vamzdžius keisti, sienas dažyti, langus įstatyti, stogą remontuoti. Tada prasideda konfliktinės situacijos. Su tuo susiduria ne tik bendrijų pirmininkai, bet ir administratoriai. Visada yra nepasitenkinimo ir neaiškumo.“
Butų savininkai labai dažnai bendrijos pirmininką įtaria vykdant savanaudišką, nesąžiningą veiklą. „Butų savininkams visada įtarimų kyla, - šypsojosi ekspertas. - Bet kuo mažiau pirmininkas informuoja gyventojus, tuo daugiau šansų turi vykdyti tokią (nesąžiningą - red.) veiklą. Bet jeigu sudaroma 4-5 asmenų valdyba, kuri kolektyviai priima sprendimus, arba įtraukiami laiptinių įgaliotiniai, tada aštrių konfliktų išvengiama. Bet jeigu sprendimai priimami vienasmeniškai, konfliktai neišvengiami. Kaimynai piktinasi aukštomis darbų kainomis ir pirmininko sprendimas pasirinkti konkrečią įmonę, o ne kitą, kuri darbus neva padarytų daug pigiau.“
Bendrijos nepasiteisino
S.Čirba mano, kad įstatymų leidėjai, įtvirtinę daugiabučių namų savininkų bendrijas, per daug tikėjosi iš gyventojų, kad jie bus aktyvūs savo bendro turto valdytojai ir prižiūrėtojai. Pasak jo, gyventojų aktyvumas praktiškai vienodas, nepriklausomai nuo to, ar name įsteigta bendrija, ar jo priežiūrą vykdo administratorius.
„Įstatymo leidėjas turėtų apsvarstyti kitą koncepciją, praėjus 25 metams, po Civilinio kodekso įsigaliojimo. Bendrijos valdymo forma turėtų būti kaip bendruomenės. Jos funkcija turėtų būti patariamoji, o daugiabučių namų priežiūrą sutartiniais pagrindais turėtų vykdyti profesionalios įmonės. O savininkų bendrija veiktų kaip bendruomenė, kuri kelia problemas, ieško arba derina sprendimus su profesionaliu administratoriumi. Tokia bendruomenė būtų labiau įtraukta į namo valdymą, negu yra dabar“, - mano S.Čirba.
Tokiu atveju, pasak eksperto, bendrija negalėtų kištis ir spręsti, ar reikia keisti vamzdžius, tai spręstų profesionalus administratorius. „Namą prižiūrinti įmonė pasakytų bendruomenei, kad jūsų name reikia keisti stogą, nes jis kiauras ir penkto aukšto gyventojai skundžiasi, kad pro lubas sunkiasi vanduo. Įmonė teiktų gyventojams 4-5 pasiūlymus: viena įmonė daro labai pigiai, bet mes nežinome jos kompetencijos, o kita daro vidutiniška kaina, yra žinoma, kompetentinga, o trečia dar ir stogą apšiltinų, ir jos kaina tokia. Ir bendruomenė pasirinktų jai tinkamiausią variantą“, - svarstė S.Čirba.
Jis teigė, kad ir šiuo metu pusė iš beveik 5 tūkst. Lietuvoje veikiančių daugiabučių namų savininkų bendrijų samdo profesionalias namų priežiūros įmones. Kitoms dažniausiai vadovauja pirmininkai, kurie turi šilumininko, elektriko, inžinieriaus atestatą, t. y. patys yra profesionalai, nes teisės aktai numato, kad šias sistemas turi prižiūrėti atestuoti specialistai. Jeigu pirmininkas tokios kompetencijos neturi, bendrija samdo darbuotoją, kuriam iš bendrijos surinktų pinigų mokamas atlyginimas.
Dirbo pirmininku visu etatu
Daugiau kaip 41 daugiabutį namą Vilniuje vienijančiai bendrijai 28 metus vadovavęs profesionalus inžinierius Juozas Pukanasis sakė, kad anksčiau pati valdžia siekė naikinti bendrijas, kurios veikė nedideliuose daugiabučiuose, kad jas perimtų daugiabučių namų administratoriai, esą buvo rengiami ir atitinkami teisės aktai.
„Kai bendrija sudaryta viename daugiabutyje, gyventojams ji atsieina labai brangiai, nes reikia samdyti buhalterę, mokėti atlyginimą pirmininkui. Tada tokios bendrijos negali normaliai funkcionuoti“, - Alfa.lt sakė J.Pukanasis.
Be to, dalis pirmininkų, pasak jo, yra truputį nesąžiningi, naudojasi viešaisiais pirkimais, siekdami pasipelnyti. Dėl to gyventojai tokius pirmininkus nušalina ir samdo namą prižiūrėti profesionalią administravimo įmonę.
„Aš asmeniškai manau, kad bendrija yra privalumas, nes gyventojai patys tvarkosi. Bet pirmininkas turi būti vietinis gyventojas, o ne samdomas, kaip dabar dažnai įprasta. Aš dabar turiu butą kitur, tai į mano vietą pirmininką pasamdė, kuris elgiasi nesąžiningai, žiūri tik savo interesų. Už širdelės durų spynoje pakeitimą gyventojų lėšomis moka susitaręs su meistru 40-50 eurų. Rengiuosi su juo rimtai aiškintis“, - prisipažino pašnekovas.
J.Pukanasis, kuriam dabar 72 metai, pirmininko darbą paliko, nes pavargo. „Kiek gali žmogus dirbti. Aš toje bendrijoje pirmininku dirbau 28 metus. Kai išeidinėjau, gyventojai mane įkalbinėjo pasilikti, pasirinkti, kokį noriu, atlyginimą, bet pasakiau „ne“, negaliu dirbti“, - pasakojo vyras.
J.Pukanasis bendrijos pirmininko pareigose dirbo visu etatu ir paskutiniais metais gaudavo 1,5 tūkst. eurų į rankas atlyginimą. „Tiek mokėjo, nes bendrijoje buvo 1,5 tūkst. butų savininkų“, - paaiškino jis.
tags: #automatiskai #tampa #daugiabuciu #namu #bendrijos #nariu