Turbūt kiekvienas esame susidūręs su nemalonia situacija, kai kaimynai užlieja butą. Užliejimas yra nemalonus įvykis, galintis sukelti daug streso ir finansinių nuostolių. Tokiais atvejais svarbu žinoti, kas atsakingas už padarytą žalą ir kaip ją atlyginti. Šiame straipsnyje aptarsime buto užliejimo atvejus, atsakomybę, teisinius aspektus ir galimus sprendimus.
Lietuvos žmonės nėra linkę artimai bičiuliautis su kaimynais - tyrimai rodo, kad 6 iš 10 apsiriboja mandagiu pasisveikinimu. Santykius su jais, deja, dar labiau kartina nelaimės, kurių metu sugadinamas kaimynų būstas ir jame esantis turtas.
Draudimo bendrovė „Gjensidige“ 2022-2023 metais registravo beveik 1,5 tūkst. draudžiamųjų įvykių, kurių metų žala buvo padaryta kaimynų turtui. Nukentėjusiesiems išmokėta suma siekė beveik pusę milijono eurų. Daugiau nei du trečdalius įvykių sudarė vandens padaryti nuostoliai, bemaž dešimtadalį - kaimynams padaryta žala audros metu. Didžiausios žalos siekia 10 tūkst.
V. Katilienės teigimu, daugiausiai nelaimių kaimynų būstui ir jame esančiam turtui Lietuvoje padaro vanduo, dažnesnis nei įprasta kaimynų užliejimų skaičius pastebimas naujos statybos namuose. "Į naują būstą įsikėlę naujakuriai nėra įpratę teisingai naudoti ką tik įsigytą buitinę techniką ir kitą įrangą, todėl tokiuose namuose avarijų fiksuojame daugiau nei įprasta", - pasakoja draudimo bendrovės atstovė.
Advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas dr. Deividas Poška antrina, kad situacija, dažniausiai įplieskianti teisinius ginčus tarp kaimynų, yra buto užliejimas, kai vanduo iš buto aplieja žemiau esančius butus ir taip padaro žalą šių butų apdailai, baldams, buitinei technikai.
Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti užliejus butą, kaip įvertinti žalą, į ką kreiptis dėl kompensacijos ir kokie teisiniai aspektai svarbūs tokioje situacijoje.
Buto užliejimas - dažna problema, sukelianti daug rūpesčių.
Deliktinė Atsakomybė Už Užliejimą
Jeigu butas buvo užlietas, jį užliejęs asmuo ir nuo užliejimo nukentėjęs atsiduria civilinės atsakomybės, tiksliau - deliktinės atsakomybės santykių gretose. Kiekvienas turi pareigą susilaikyti nuo veiksmų, kurie kenktų kitam asmeniui tinkamai naudotis savo nuosavybe, o tas, kuris tokią pareigą pažeidžia, privalo atsakyti.
Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Siekiant, kad kiltų deliktinė atsakomybė būtina nustatyti jos atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę.
Kaimyno Atsakomybė
Teismų praktikoje jau ilgą laikotarpį kartojama, kad buto užliejimo atveju nereikia atskirai įrodyti fakto, jog kaimynas netinkamai prižiūrėjo bute esančius vandens ar nuotekų įrenginius - užtenka pagrįsti, kad butą apliejo kaimynas, gyvenantis viršuje, o tai savaime lemia ir kaimyno veiksmų neteisėtumą.
Tačiau kaimynas, nesutikdamas, jog jis yra kaltas dėl avarijos (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu bute trūko ne jo paties, o bendro naudojimo vamzdis ar egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės) turi teisę įrodinėti priešingai. Visgi tai gali pareikalauti didesnių pastangų, negu kad nukentėjusiajam, kuriam dažniausiai tiesiog pakanka pateikti buto išplanavimus, nuotraukas, vaizdo įrašus, įrodančius, jog žalos reikalaujama būtent iš asmens, gyvenančio viršuje.
Savo atžvilgiu kaimynas, kurio bute, tarkime, trūko vamzdis, tačiau vamzdis yra bendro naudojimo, tai įrodydamas gali imtis tam tikrų veiksmų - pavyzdžiui, pasamdyti ekspertą avarijos priežastims nustatyti ar pasikviesti antstolį, kad šis užfiksuotų tuo metu egzistuojančias faktines aplinkybes - antstolio objektyvus situacijos aprašymas potencialiam ginčui ateityje gali tapti itin pravarčiu įrodymu.
Bendrosios Nuosavybės Atsakomybė
Tačiau visai kita situacija yra tuomet, kai užliejimas atsiranda dėl visam daugiabučiui bendrosios nuosavybės teise priklausančio vamzdžio. Tokiu atveju norint prisiteisti žalos atlyginimą iš kurio nors vieno ar visų savininkų bendrai, privalu įrodyti kaltę.
Paminėtina, jog nesvarbu, kieno kaltė įrodinėjama - svarbu, jog būtent to asmens veiksmai būtų lėmę užliejimo avarijos atsitikimą (galima įrodinėti tiek visų savininkų, tiek daugiabučio techninio prižiūrėtojo kaltę).
Tačiau vėlgi svarbus aspektas - tarp veiksmų ir kilusių padarinių turi būti priežastinis ryšys (neteisėti kaimynų ar administratoriaus veiksmai turi nulemti avarijos atsiradimą), t. y. būtent, pavyzdžiui, nuotekų vamzdyno reguliarių patikrinimų nebuvimas turi lemti vamzdžio sprogimą ir tokias aplinkybes privalu įrodyti. Priešingu atveju teismas gali ieškinį atmesti ir žalos atlyginimo nepriteisti apskritai, kadangi niekieno kaltė nėra įrodoma.
Draudimas Kaip Apsauga
Taip pat paminėtina, jog dažnu atveju žmonės būna apsidraudę savo butus ar juose esantį turtą. Bet kuriuo atveju - nesvarbu, ar butas buvo aplietas dėl bendro naudojimo, ar asmeninio kaimyno objekto, svarbu pasikreipti į savo draudiką tam, kad jis užfiksuotų įvykį. Jeigu įvykis bus draudžiamasis, draudikas bus įpareigotas atlyginti padarytą žalą. Atitinkamai vėliau visas išmokėtų sumų išsiieškojimas iš kalto asmens bus draudiko atsakomybė.
Pasitaiko, jog žmonės neapsidraudžia viso savo turto - dažnai apdraudžiamas tik pats butas, kaip konstrukcija, patalpa (sienos, lubos), tačiau ne jame esantis turtas ar daiktai.
Ką Daryti Užliejimo Atveju?
Jei jus užliejo kaimynai iš viršutinio buto, būtinai užeikite ir aplankykite juos. Pasikalbėkite ramiai ir draugiškai. Išsiaiškinkite, kas atsitiko, kokia užliejimo priežastis. Išsiaiškinkite ar viršutiniai kaimynai turi savo buto draudimą. Parekomenduokite jiems patiems būtinai užregistruoti žalą jų draudimo bendrovėje ir sužinokite kaimynų draudimo bendrovės žalos numerį.
Jeigu jūs patys užliejote apatinius kaimynus, nuraminkite juos, pasakykite, kad turite draudimą ir jiems bus atlygintas padarytas nuostolis. Apžiūrėkite, koks nuostolis jiems padarytas, gaukite kontaktus ir paklauskite ar kaimynai irgi turi draudimą, kokioje bendrovėje.
Atlikę šiuos paprastus veiksmus, užliejimo situacija nebebus tokia baisi, kaimynai nesusipyks, o draudimo arba REMEKS ekspertai apžiūrės ir įvertins žalą.
Svarbu:
- Kreipkitės į draudimo bendrovę: Net jei nesate tikri, ar įvykis draudžiamasis, praneškite apie jį savo draudikui.
- Dokumentuokite žalą: Fotografuokite ir filmuokite visus pažeidimus, kad turėtumėte įrodymų.
- Kreipkitės į kaltininką: Jei žinote, kas sukėlė užliejimą, informuokite jį ir susitarkite dėl žalos atlyginimo.
- Kreipkitės į teismą: Jei nepavyksta susitarti su kaltininku, kreipkitės į teismą dėl žalos atlyginimo.
E-interjeras.lt/Evelina: Patarimai perkant butą. ATVIRAI IR NUOŠIRDŽIAI!
Administratoriaus Atsakomybė
Socialiniame tinkle Giedrė (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasidalino nemalonia situacija. Ji papasakojo, kad grįžusi namo rado užpiltą butą. Moteris nurodė, kad jos butas - pirmame aukšte, o po juo užsikimšo kanalizacija ir viskas pradėjo kilti į viršų, kiaurai pro grindis. Nuostolių - nemažai: ištežę grindys, sugadinti baldai. „Butas - nedraustas. Kaltų - nerasta. Ką daryti? Ar galima gauti kokią kompensaciją?“ - klausė Giedrė.
Advokatas dr. Arvydas Budnikas pasakojo, kad namo administratorius paprastai tokių dalykų neatlygina ir į jį nesikreipiama, mat, jei trūksta kurio nors buto vamzdžiai, laikoma, kad atsakingas yra to buto savininkas. Jis turi rūpintis vamzdžiais, užsukt vandenį ir kt.
Vis tik kalbėdamas apie Giedrės atvejį advokatas neslėpė, kad yra teorinė galimybė į teismą paduoti namo administratorių, teigiant, kad jis atlaidžiai užsiima namo priežiūra. „Bet sėkmė būtų abejotina, nes, jei namas - senesnis, administratorius sakytų, kad gyventojas turėjo rūpintis seno namo renovacija, vamzdynų keitimu ir pan. Tad galimai administratorius nebūtų dėl to atsakingas.
Vis tik, jeigu daugiabutis būtų naujas, t. y. nebūtų praėję įstatymų numatyti terminai - gal 10 metų - tokiu atveju būtų galima į teismą paduoti patį statytoją. Sakyti, kad jis blogai įrengė namą, todėl turi kompensuoti žalą“, - kalbėjo A. Budnikas.
Anot jo, skaitytojos atveju yra gerai bent tai, kad vamzdžiai neužliejo nieko kito, nes tektų nuostolius padengti ir jiems, o dabar - žala tik jai. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad dažniausiai ir trūksta kokie nors vamzdžiai.
Ir, jeigu būtų galima efektyviai gintis, kad dėl to yra kaltas kas nors kitas, tai niekas tų butų nesidraustų.
Žalos Įvertinimas Ir Prisiteisimas
Jei butas buvo užlietas, A. Budniko aiškinimu, reikia įvertinti butui padarytą žalą. Tą galima padaryti ir pačiam savininkui, tačiau geriau išsikviesti vertintoją. Jis įvertina, kiek kainuos sulietų sienų renovacija, sugadintų baldų pakeitimas į naujus ir kt.
Anot advokato, jei butas yra neapdraustas, reikia kreiptis į buto, iš kurio padaryta žala, savininką su prašymu atlyginti žalą. Jeigu jis žalos geranoriškai neatlygina, jį galima paduoti į teismą.
Specialistas tikino, kad kreiptis į teismą tokiu atveju tikrai apsimoka ir blogiau esą nebūna, nes paprastai visiems pavyksta prisiteisti.
Specialistas minėjo, kad dažniausiai visi prašo atlyginti tą žalą, kuri buvo apskaičiuota vertinimo metu. Vis tik nebūtinai tokią sumą pavyksta prisiteisti, mat kita šalis ją gali ginčyti ir su ja nesutikti.
Advokato teigimu, už tokią bylą advokatui gali tekti sumokėti ir 500, ir 1500 eurų - tai labai individualu. Vis tik jis pabrėžė, kad laimėjus bylą visas išlaidas padengia pralaimėjusi pusė. Į jas įeina ne tik advokato kaina, bet ir žalos vertintojui sumokėtos sumos.
A. Budniko teigimu, tokios bylos trunka apie 6 mėnesius. \"Bet, jeigu mane aplieja, aš pasidarau privačią žalos ekspertizę ir ja remiantis paduodu ieškinį prieš kaltininką, o jis sako, kad ta ekspertize netiki ir prašo teisminės ekspertizės, tada teismas skiria ekspertą pakartotiniam žalos įvertinimui. Tokiu atveju procesas gali vykti ir ilgiau. Dar apeliaciją galima pateikti, tai dar papildomi 4 mėnesiai gali būti. Su visu tuo gali trukti ir metus\", - pasakojo advokatas.
Apibendrinant, buto užliejimas yra nemaloni situacija, tačiau tinkamai reaguojant ir žinant savo teises, galima sėkmingai išspręsti kilusius ginčus ir atgauti patirtus nuostolius. Svarbu nedelsti, fiksuoti žalą, bendradarbiauti su kaimynais ir, jei reikia, kreiptis į teismą.