Susituokusieji registruoti šeimos turtą gali paprastai, tačiau tuo atveju, jei nesi sudaręs santuokos ir augini vaikus, susiduri su biurokratiniais sunkumais. Su tokia situacija susidūrė visuomenininkė Karilė Levickaitė, kuri turi kreiptis į įvairias institucijas ir kovoti dėl to, dėl ko susituokusiems žmonėms sunkumų nekyla. Tokią situaciją ekspertai vadina diskriminacija, o Registrų centras sako besivadovaujantis teisės aktais, tačiau problemą įžvelgiantis.
„Aš galiu turėti turto, bet jis niekada nebus šeimos turtas. Bent jau tol, kol susirasiu kokį nors sutuoktinį“, - taip pasakojimą pradeda visuomenininkė K. Notarui prireikus pateikti pažymą, K. Levickaitė sužinojo, kad jai priklausantis butas, kuriame gyvena kartu su vaikais, negali būti juridiškai registruotas kaip šeimos turtas, nes ji nėra ir nebuvo susituokusi.
Dėl tokio šeimos turto apibūdinimo K. Levickaitė turi kreiptis į teismą ir įvairias kitas institucijas, kad galėtų bankui įkeisti perkamą būstą. Jeigu susirasčiau kokį nors sutuoktinį arba bent būčiau susituokusi ir išsiskyrusi, galėčiau nesikreipti, nes turėčiau šeimos turtą, kur gyvename su vaikais. Dabar išeina, kad neturiu. (...) Gal kada nors institucinė diskriminacija pseudošeimų pagrindu turi liautis?“ - klausimus kelia K.
Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto profesorius Vytautas Mizaras aiškina, kad šeimos turto sąvoka gana siaurai apibrėžta Civiliniame kodekse. Tačiau ką reiškia šeimos turto sąvoka ir kodėl ji svarbi? Anot V. Mizaro, ji ypatingą vaidmenį atlieka tuomet, kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų.
„Taip numatyta nepilnamečių vaikų apsauga tam, kad vaikams būtų kiek įmanoma labiau užtikrinta teisė į būstą, į gyvenamąją patalpą, kad vaikai nebūtų išmesti į gatvę, jei būtų išieškojimai dėl skolinių įpareigojimų į tą gyvenamąją patalpą. Nors Civiliniame kodekse šeimos turtas pripažįstamas tik tuo atveju, kai tėvai susituokę, V. Taigi šiuo atveju nesklandumų nebūna - problema atsiranda Nekilnojamo turto registrą tvarkančios institucijos veikloje, tvirtina V. Mizaras. Situacija kiek kitokia, kai vaikų tėvai nesusituokę.
Tokiu atveju tėvas arba motina neturi galimybės nekilnojamojo turto objektui įregistruoti šeimos turto režimo, aiškina V. „Tai jau yra didelė problema. Mano manymu, tai tikrai bloga situacija, aš traktuočiau, kad taip pažeidžiamas lygiateisiškumo principas prieš įstatymą. Bent jau konstitucine teisine prasme visos šeimos turi apsaugą pagal Konstituciją, visos šeimos yra saugomos, turi būti paisoma visų šeimų lygiateisiškumo principo, nepriklausomai nuo turimo statuso“, - LRT.lt komentuoja V.
Tiek metų diskutuojame apie įvairias šeimos sąvokas ir kalbame apie tai, kad reikia stiprinti šeimą, tačiau neieškome būdų, kaip pašalinti tokias kliūtis, taip situaciją LRT.lt apibūdina Žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė. „Mes turėtume kalbėti apie tokius struktūrinės diskriminacijos atvejus, kai įstatymas, iš pažiūros neva sudarantis lygias galimybes visiems, iš tikrųjų jų neužtikrina.
Ši situacija yra akivaizdus to pavyzdys - žmogus kreipiasi ir jam reikalinga Registrų centro išduodama pažyma, kad turtas yra šeimos turtas, bet žmogus to negali padaryti, nes augina vaikus vienas“, - LRT.lt tvirtina B. Žmogaus teisių centro direktorė pažymi - Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad ir pagal Konstituciją šeima yra ne tik santuokoje esantys asmenys ir jų vaikai. Šeima gali būti nesusituokę vyras ir moteris, asmenys, auginantys vaikus ir įsivaikinę, ar nesusituokę vyras ir moteris su vaikais, vardija B.
„Praėjusių metų Konstitucinio Teismo nutarimas sako, kad šeima yra neutrali ir lyties požiūriu. Turime daugybę šeimos išraiškos būdų. Santuoka yra šeimos forma. (...) Bet remdamiesi vien ja mes negalime sudaryti apsunkinančių galimybių“, - pabrėžia B. Su tokia nuomone sutinka ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
„Labai aiškiai pasimato, kad valstybės įmonės, šiuo atveju - Registrų centras, vadovaujasi Civilinio kodekso straipsniu pažodžiui, visiškai ignoruodamas susiklosčiusią teisinę praktiką. (...) Man atrodo, toks traktavimas yra diskriminacinio pobūdžio. Čia žmonės traktuojami skirtingai diskriminaciniais pagrindais, remiantis būtent šeiminiu statusu“, - LRT.lt sako T. V. Tačiau I. Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad diskriminacijos pagrindų sąrašas Konstitucijoje nėra baigtinis. Pasak T. V.
„Praėjusios kadencijos Seimas ir Žmogaus teisių komitetas vilkino šio įstatymo priėmimą. „Čia ieškome teisinių kabliukų - ką Civilinis kodeksas sako, ką Lygių galimybių įstatymas sako... Man atrodo, kad yra labai aiškiai įtvirtintas diskriminacijos draudimas šalies Konstitucijoje. Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad diskriminacijos pagrindų sąrašas Konstitucijoje nėra baigtinis. Man tiesiog labai apmaudu, kad valstybės institucijos čia nesivadovauja sveiko proto kriterijumi“, - akcentuoja T. V.
Anot M. Samkaus, Registrų centras savo veikloje vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir neturi teisės jų interpretuoti ar aiškinti plečiamai. Vis dėlto, sako M. „Registrų centras siūlys inicijuoti Nekilnojamojo turto registro nuostatų pakeitimą, siekiant numatyti, kad žyma apie nekilnojamojo turto priskyrimą būtų daroma turtui, priklausančiam ne tik sutuoktiniams, bet ir nesusituokusiems asmenims, auginantiems nepilnamečių vaikų“, - pažymi M. Ministerijos teigimu, būtent toks yra ir aprašomas atvejis.
„Notarai, atskirais atvejais nurodydami kreiptis į teismą dėl leidimo parduoti turtą, pirmiausia turi pareigą apsaugoti nepilnamečių interesus. Teisingumo ministerijos vertinimu, šioje situacijoje pirmiausia keltinas klausimas, ar kiekvienu atveju pasirenkamos tikrai tinkamos ir proporcingos nepilnamečių vaikų apsaugos priemonės.
„Tokio leidimo neturėtų būti reikalaujama tais atvejais, kai šeima jau turi vieną gyvenamąją patalpą ir siekia parduoti ar įkeisti kitą. Kaip perdavė ministrės atstovė, Teisingumo ministerija kreipėsi į Notarų rūmus, prašydama suvienodinti notarinių veiksmų praktiką tvirtinant sandorius tais atvejais, kai parduodamas ar įkeičiamas antras šeimos būstas.
Lietuvos notarų rūmų prezidentas Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis sako, kad problema turi būti sprendžiama teikiant prioritetą nepilnamečių vaikų interesams. Nutikus negandai, pavyzdžiui, praradus darbą, šeimos turto įregistravimo faktas apsaugos nepilnametį vaiką auginantį tėvą nuo kreditorių išieškojimo iš šio turto, jei sandoris nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams, aiškina M.
„Ir teisės doktrinoje, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nekilnojamasis daiktas gali būti šeimos turtu ir tais atvejais, kai jis priklauso asmeniui, kurio santuoka pasibaigusi, arba nesusituokusiam asmeniui, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai. Pabrėžtina, kad notarų praktika šiuo klausimu yra aiški, suprantama ir vienoda.
Notarai, atskirais atvejais nurodydami kreiptis į teismą dėl leidimo parduoti turtą, pirmiausia atsižvelgia į prioritetinę užduotį - apsaugoti nepilnamečių interesus“, - portalui LRT.lt teigia M. Paprasčiausias ir greičiausias būdas - atgaivinti anksčiau galiojusią Registrų centro praktiką.
Kai bus aiški Registrų centro pozicija dėl šeimos turto statuso registravimo, kai dėl to kreipiasi nesusituokę ar išsituokę asmenys, auginantys nepilnamečių vaikų, Lietuvos notarų rūmai apibendrins notarų praktiką šiuo klausimu“, - komentuoja Lietuvos notarų rūmų prezidentas M.
Siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir teisę į gyvenamąjį būstą, vaiko tėvai, norėdami perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą, įkeisti turtą bankui ar kitaip perleisti ar suvaržyti teises į nekilnojamąjį turtą, turi kreiptis į teismą įrodydami, kad vaiko interesai ir gyvenimo kokybė nebus pažeista. Dažnai pasitaikanti situacija: šeima turi ne vieną nekilnojamąjį turtą, o tame, kurį nori parduoti faktiškai negyvena.
Prašymas teismui pateikiamas kai su potencialiu pirkėju esate pasirašę preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį ir turite visus dokumentus, kurių pateikimo reikalauja teismas. Prašymas teikiamas teisme pagal teikiančiojo gyvenamąją vietą (pvz.: jei gyvenate Kaune, Kauno rajone prašymai teikiami Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams). Dokumentai gali būti pateikiami nuvykus į teismą, siunčiant Lietuvos paštu arba el. Prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismas atsakymą turi pateikti per 5 darbo dienas.