Individualios įmonės (IĮ) bankrotas Lietuvoje kelia nemažai klausimų, ypač dėl savininko atsakomybės ir turto. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip įstatymai reglamentuoja šią situaciją, remiantis teismų praktika ir įstatymų analize.
Ginčo Esmė
Dažnai pasitaiko situacijų, kai kreditoriai kreipiasi į teismą dėl skolos priteisimo iš individualios įmonės savininko po įmonės bankroto. Pavyzdžiui, UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės O. A., kurios individualiai įmonei buvo iškelta bankroto byla. Ieškovė rėmėsi tuo, kad įvykdžiusi garantinį įsipareigojimą bankui už atsakovės negrąžintą kreditą, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę.
Pirmosios Instancijos Teismo Sprendimas
Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu priteisė iš atsakovės O. A. ieškovei UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondui skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad atsakovės teiginiai dėl fizinio ar juridinio asmens bankroto instituto taikymo yra nesusiję su šioje byloje pareikšto ieškinio dalyku. Teismas konstatavo, kad jis neturi pagrindo naikinti preliminaraus sprendimo, todėl paliko jį nepakeistą.
Apeliacinis Skundas
Atsakovė O. A. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės prieštaravimuose nurodytų argumentų ir priėmė nemotyvuotą sprendimą.
Apeliantės Argumentai
- Teismas neįžvelgė teisinės problemos, susijusios su nemokaus bankrutavusios ir likviduotos individualios įmonės savininko interesų pažeidimu.
- Teismas paviršutiniškai pakartojo Fizinių asmenų bankroto įstatyme reglamentuotas teorines taisykles, neanalizavo praktinio šių taisyklių pritaikymo ir įstatymo keliamų tikslų pasiekimo.
- Dabartinis teisinis reglamentavimas neužtikrina teisingo kreditoriaus ir skolininko interesų subalansavimo.
Teismų Praktika
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra nagrinėjęs bylas, susijusias su individualių įmonių bankrotu ir savininkų atsakomybe.
Vienoje iš bylų, AB Ūkio bankas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo (A.L. individualios medienos perdirbimo įmonės) negrąžintą paskolą. Teismai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog IĮ turtas neatskirtas nuo savininko turto, atsakovas A. L. privalo įsiskolinimą padengti iš savo asmeninio turto.
Tačiau LAT šį sprendimą panaikino, nurodydamas, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl IĮ skolos priteisimo asmeniškai iš A. L. po to, kai jau buvo baigtos bankroto procedūros ir IĮ buvo išregistruota. Teismo nuomone, tokios teisės ieškovas neturėjo.
LAT konstatavo, kad kai dėl bankroto likviduojama individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 str. 4d.), ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 str.).
Apibendrinant teismų praktiką, galima teigti, kad individualios įmonės savininkas atsako visu savo turtu už įmonės prievoles, tačiau yra tam tikrų išimčių, ypač kai įmonė likviduojama dėl bankroto ir savininkas neturi kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas.
Įstatyminis Reglamentavimas
Individualios įmonės statusą ir savininko atsakomybę reglamentuoja Civilinis kodeksas (CK) ir Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ). CK 2.50 straipsnio 4 dalis nustato, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Tai reiškia, kad už įmonės prievoles savininkas atsako visu savo turtu.
Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 1d. nustato, jog bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinami ir parduodami nustatyta tvarka.
Taigi, įstatymai nustato, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo, už kurios prievoles įmonės savininkas atsako visu turtu. Tačiau LAT savo praktikoje išaiškino, kad ne visais atvejais kreditorius su savo reikalavimu gali kreiptis tiesiogiai į įmonės savininką.
Fizinio Asmens Bankrotas
Fizinių asmenų bankroto įstatymas (FABĮ) numato galimybę fiziniam asmeniui, įskaitant ir buvusiam individualios įmonės savininkui, bankrutuoti. Tačiau, kaip teisingai pastebi atsakovė O. A., praktinis šio įstatymo įgyvendinimas gali būti sudėtingas, ypač kai po individualios įmonės bankroto savininkas tampa nemokus ir neturi galimybių įvykdyti FABĮ nustatytų sąlygų.
#SmulkausVerslo #Bankrotas: Ar Turėtumėte #Paskelbti savo Įmonei Bankroto bylą?
Atsakovė nurodė, kad pasibaigus individualios įmonės bankroto bylai ir tuo pagrindu - įmonės prievolėms, šios įmonės savininkui nelieka procesinių kliūčių, esant įstatymo numatytoms sąlygoms (FABĮ 6 str. 1 d.), inicijuoti bankroto bylos iškėlimo jam, kaip fiziniam asmeniui, klausimą Taigi FABĮ numato teorinę galimybę bankrutavus individualiai įmonei bankrutuoti ir jos savininkui.
Ši lentelė apibendrina pagrindinius aspektus, susijusius su individualios įmonės bankrotu ir savininko turtu:
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Individualios įmonės atsakomybė | Neribota civilinė atsakomybė (CK 2.50 str. 4 d.) |
| Savininko atsakomybė | Atsako visu savo turtu už įmonės prievoles |
| Įmonės bankroto įstatymas | Reglamentuoja bankroto procedūras ir turto realizavimą (ĮBĮ 33 str. 1 d.) |
| Fizinio asmens bankrotas | Galimybė bankrutuoti po įmonės bankroto (FABĮ 6 str. 1 d.), tačiau praktinis įgyvendinimas gali būti sudėtingas |
| Teismų praktika | LAT išaiškino, kad ne visais atvejais kreditorius gali kreiptis tiesiogiai į įmonės savininką po bankroto |
tags: #imoniu #bankroto #istatymas #individualios #imones #savininko