Žemės sklypo kadastriniai matavimai yra procedūra, kuria siekiama tiksliai nustatyti ir įregistruoti sklypo ribas, plotą bei kitus kadastro duomenis, kad jie atitiktų faktinę situaciją vietovėje ir galiojančių teisės aktų reikalavimus.
Šios procedūros eiga yra reglamentuojama, todėl kiekvienas etapas turi aiškias taisykles. Toliau aptariame visą procesą nuo pirmojo kontakto su matininku iki galutinio duomenų įregistravimo.
Kodėl reikalingi kadastriniai matavimai?
Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas ir tikslų jo plotą, kad vėliau naudojant, vykdant statybas, perkant, parduodant ar atliekant kitus notarinius veiksmus ar sandorius nekiltų įvairių nesusipratimų ir nesklandumų dėl faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų ir žemės sklypo ploto vietovėje.
Kadastrinius matavimus (žemės sklypo matavimus) reikia atlikti dėl įvairių priežasčių.
Kada reikalingi kadastriniai matavimai?
- Norint įregistruoti statinį Nekilnojamojo Turto registre arba patikslinti, pakeisti kadastro duomenis.
- Pastačius, rekonstravus, suremontavus ar pertvarkius statinius (pastatus, tvenkinius, kelius ir kt.).
- Pakeitus paskirtį.
- Padalijant, atidalijant, sujungiant ar perdalijus sklypus.
- Nugriovus ar fiziškai pažeidus pastatus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, žemės sklypo kadastrinių matavimų atnaujinimas yra būtinas, jeigu žemės sklype pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti, nugriauti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).
Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto, griovimo) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, nugriauti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.
Tokiu atveju atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys kadastro tvarkytojui gali būti pateikiami po statinio kadastro duomenų įregistravimo ar pakeitimo Nekilnojamojo turto registre.
Teisinis reglamentavimas
Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.
Kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.
Kas atlieka kadastrinius matavimus?
Kadastrinius matavimus atlieka kadastrų specialistai - matininkai.
Matininkai turi specialias žinias ir įgūdžius, reikalingus žemės sklypų matavimui.
Kadastrinius matavimus atlieka atestuoti matininkai, ir dažnai tai vyksta, kai yra poreikis nustatyti žemės sklypų ribas, išspręsti nuosavybės ginčus arba sukurti tikslų žemėlapį žemės valdymo ir apmokestinimo tikslais.
Pagrindiniai kadastrinių matavimų etapai
Žemės sklypo kadastriniai matavimai yra matavimai, kuriais nustatoma žemės sklypo riba, sustatomi arba atkuriami riboženkliai, nustatomas tikslus sklypo plotas, parengiamas žemės sklypo planas, surenkami kadastro duomenys apie žemės sklypą ir formuojama nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla.
Žemės sklypų kadastrinių (geodezinių) matavimų metu atliekami šie veiksmai:
- Naudojant geodezinę įrangą, fiksuojami nekilnojamųjų daiktų fiziniai parametrai.
- Apskaičiuojami žemės sklypų plotai bei nustatomi matmenys.
- Identifikuojami ir pažymimi visi žemės sklype esantys statiniai, bei kiti svarbūs objektai.
- Remiantis surinktais duomenimis, sudaromi žemės sklypų planai.
- Žemės sklypų ribos paženklinamos vietovėje.
- Surinkti duomenys parengiami įregistravimui valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazėje.
Detalesnė kadastrinių matavimų eiga:
- Pirmasis etapas - esamos situacijos analizė ir komercinio pasiūlymo pateikimas. Matininkas įvertina užsakovo tikslus, planuojamus veiksmus ir esamus duomenis, patikrina informacija Nekilnojamojo turto registre, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre bei kituose šaltiniuose, kad būtų nustatyta, ar sklypo duomenys yra tikslūs, ar reikia juos tikslinti. Užsakovui pateikiamas pasiūlymas su darbų apimtimi, kaina ir numatoma trukme.
- Antrasis etapas - sutarties pasirašymas ir darbų planavimas. Pasirašius sutartį, matininkas suplanuoja visus darbus pagal nustatytus terminus ir galiojančių teisės aktų procedūras.
- Trečiasis etapas - archyvinių duomenų surinkimas. Matininkas privalo gauti visus reikalingus dokumentus iš savivaldybės ar Nacionalinės žemės tarnybos archyvų. Tai sklypo planai, ankstesnės kadastrinių matavimų bylos, teritorijų planavimo dokumentai, statinių išdėstymo schemos ir kiti reikalingo dokumentai. Šių duomenų surinkimas yra būtinas tam, kad matavimai vietovėje būtų atlikti remiantis patikima informacija.
Surinkti archyviniai dokumentai sudaro pagrindą matininko atliekamiems matavimams vietovėje. Teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos žemės sklypo ribos laikomos galiojančiomis, todėl matininkas privalo jas tiksliai atkurti vietovėje. Šių ribų jis negali keisti savo nuožiūra.
Jei matavimo metu nustatoma, kad archyviniai duomenys neatitinka faktinės situacijos, matininkas privalo inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų patikslinimo procedūrą, kuri vykdoma nustatyta teisine tvarka kaip atskiras procesas.
- Ketvirtasis etapas - vienas esminių kadastrinių matavimų proceso etapų, kurio metu matininkas atlieka matavimus, remdamasis galiojančiais Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Kadastro nuostatų ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų taisyklių reikalavimais. Matavimų tikslas - nustatyti ir tiksliai koordinuoti sklypo ribų taškus, riboženklių vietas, esamus vietovės elementus (pastatus, statinius, naudmenas). Matavimų metu gauti duomenys apdorojami naudojant licencijuotą programinę įrangą, užtikrinant, kad visi objektų atributai, kodavimas ir topologija atitiktų Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos struktūrą. Tikslūs ir pilnai parengti skaitmeniniai duomenys tampa pagrindu tolimesniam ženklinimo procedūros etapui ir oficialiam kadastro duomenų atnaujinimui VĮ Registrų centre.
- Penktasis etapas - dokumentų parengimas ženklinimo procedūrai. Pagal reglamentavimą matininkas parengia kvietimus į ženklinimą kaimyninių sklypų savininkams, savivaldybei arba Nacionalinei žemės tarnybai. Kvietimai privalo būti siunčiami ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki ženklinimo.
- Šeštasis etapas - žemės sklypo ženklinimo procedūra vietovėje, kurios metu matininkas vietoje įtvirtina riboženklius ir surašo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Dalyvauti kviečiami žemės sklypo savininkai ir kviestiniai asmenys, o jų pastabos fiksuojamos ribų paženklinimo akte.
- Septintasis etapas - dokumentacijos paengimas ir derinimai. Po ženklinimo matininkas parengia visą reikalingą kadastrinių matavimų bylos dokumentaciją ir derina ją su atsakingomis institucijomis. Jei kuris nors kviestas asmuo nedalyvavo ženklinime, jam siunčiamas papildomas pranešimas su nustatyta galimybe susipažinti su duomenimis ir pateikti pastabas.
- Aštuntasis etapas - derinimas su Registrų centru ir jei privalomas sprendimas papildomai su Nacionaline žemės tarnyba.
- Devintasis etapas - dokumentų perdavimas. Gavus institucijų suderinimą, matininkas perduoda užsakovui patvirtintus dokumentus, kurie reikalingi atnaujintų kadastro duomenų registravimui.
- Dešimtasis etapas - atnaujintų kadastro duomenų įregistravimas. Patvirtinus bylos duomenis, jie žemės sklypo savininko arba įgalioto asmens įregistruojami nekilnojamojo turto registre ir nuo to momento laikomi oficialiai galiojančiais bei naudojami visose teisinėse ir administracinėse procedūrose.
Kadastrinio plano sudarymas
Žemės sklypo planas (kadastrinis planas) yra techninis dokumentas arba žemėlapis, kuriame yra pavaizduota žemės sklypo išdėstymo schema, ribos, matmenys ir kitos svarbios detalės.
Kadastrinių matavimo byla yra dokumentas, kuriame yra pateikiami kadastrinių matavimų rezultatai.
Kadastrinių matavimo byloje yra pateikiama žemės sklypo vieta, plotas, forma, konfigūracija, ribų koordinatės, kadastriniai duomenys ir kiti duomenys.
Kiek trunka kadastriniai matavimai?
Atlikti kadastrinius matavimus dažniausiai trunka iki 1 mėnesio, tačiau gali užtrukti ilgiau - iki 3 mėnesių.
Tai priklauso dažniausiai nuo to, ar atvyko gretimų sklypų savininkai, kad patvirtintų, ar sutinka su pažymėtomis ribomis.
Kadastrinių matavimų terminai svyruoja nuo 5 iki 20 darbo dienų, priklausomai nuo objekto dydžio, dokumentų būklės, reikalingų derinimų ir sklypo sudėtingumo.
Tačiau, terminai gali būti ilgesni sudėtingiems ar dideliems objektams.
Kadastrinių matavimų kaina
Kadastrinių matavimų kaina priklauso nuo sklypo ploto, nuo užstatymo tankumo, sklypo konfigūracijos ir geografinės padėties.
Atsižvelgiant į šiuos aspektus, su kiekvienu užsakovu kadastrinių matavimo atlikimo terminas yra suderinamas individualiai ir pasirašoma paslaugų sutartis.
Kainą lemia objektų skaičius, reljefo sudėtingumas, inžinerinių tinklų kiekis, reikalingų derinimų apimtis ir ar reikalingas papildomas dokumentų tvarkymas.
Kokius dokumentus gausite atlikus kadastrinius matavimus?
Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, užsakovas iš matininko gauna parengtą ir suderintą su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniu skyriumi kadastro duomenų bylą.
Atlikus kadastrinius matavimus, jūs gaunate suderintą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
Gavus institucijų suderinimą, matininkas perduoda užsakovui patvirtintus dokumentus, kurie reikalingi atnaujintų kadastro duomenų registravimui.
DUK: Kadastriniai Matavimai
Kuo skiriasi preliminarūs ir kadastriniai matavimai?
Preliminarūs matavimai atliekami remiantis grafiniais žemėlapiais, todėl jie turi ribotą tikslumą ir netinka registracijai, tuo tarpu kadastriniai matavimai atliekami geodeziniais prietaisais vietovėje ir fiksuojami kadastrinių matavimų byloje.
Tik šie duomenys gali būti registruojami Nekilnojamojo turto registre ir naudojami projektavimui.
Ar galima užsakyti kadastrinius matavimus internetu?
Taip. Daugelis įmonių priima kadastrinių matavimų užsakymus internetu, reikia pateikti objekto adresą, dokumentus ir kontaktinius duomenis.
Procesas gali vykti nuotoliniu būdu, išskyrus patį matavimą vietoje.
Ar būtina atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus prieš pardavimą?
Taip, rekomenduojama. Žemės sklypo kadastriniai matavimai leidžia tiksliai nustatyti sklypo ribas, plotą ir kitus kadastro duomenis.
Jei sklypas neturi tiksliųjų matavimų, pirkėjas dažnai reikalauja juos atlikti prieš sandorį, taigi, tai padeda išvengti ginčų dėl ribų ar ploto neatitikimų.
Žemės padalijimas tarp bendrasavininkų
Žemės sklypo padalinimas tarp bendrasavininkų gali būti atliekamas dviem būdais:
- Naudojimosi tvarkos nustatymo brėžiniu:
- Pliusai
- Greitesnis ir pigesnis sprendimas, kuris kainuoja nuo 200 Eur.
- Tai suteikia galimybę aiškiai nustatyti, kaip bendrasavininkai galės naudotis sklypu.
- Minusai
- Bendrasavininkai lieka t.y. nuosavybė nepadalijama visi naudojasi sklypu pagal nustatytą ir patvirtintą tvarką.
- Pliusai
- Sklypų padalijimas į atskirus sklypus:
- Pliusai
- Bendrasavininkystės problema išsprendžiama, kiekvienas gauna savo atskirą nekilnojamąjį turtą.
- Tai suteikia pilną nuosavybės teisę į savo sklypą.
- Minusai
- Tai brangesnis procesas (nuo 1500 Eur) ir užtrunka ilgiau (nuo 12 mėnesių).
- Tai apima detalų žemės sklypų padalijimą ir teisines formalumus.
- Pliusai
Jei tikslas yra greitas ir pigus sprendimas, pasirinkite naudojimosi tvarkos nustatymą.
Tačiau jei norite visiškai atsikratyti bendrasavininkystės ir turėti savo atskirą sklypą (ar pastatą), reikės pasiruošti ilgesniam ir brangesniam procesui.
Išvada
Apibendrinant, kadastriniai matavimai yra neatsiejama žemės valdymo ir planavimo proceso dalis.
Tiksliai nustatytos ir teisiškai įregistruotos sklypo ribos užtikrina aiškumą, mažina ginčų riziką ir sudaro patikimą pagrindą bet kokiems su žeme susijusiems veiksmams - nuo kasdienės ūkinės veiklos iki ilgalaikių investicinių ar infrastruktūros projektų.
Kadastriniai (geodeziniai) matavimai tai procesas, užtikrinantis tikslų ir patikimą žemės sklypų valdymą.
Jei norite būti tikri dėl savo žemės sklypo ribų ir nekilnojamojo turto dokumentacijos tikslumo, mūsų paslaugos yra skirtos būtent jums!