Kretingos Dvaro Sodybos Istorija: Nuo XVI Amžiaus Iki Šių Dienų

Kretingos dvaro sodybos statiniai datuojami XVIII-XIX a. Kretingos dvaras įkurtas XVI a. ir priklausė Žemaičių seniūnams Kęsgailoms. 1572 m. dvarą įsigijo Lietuvos didysis maršalka, Žemaičių seniūnas ir Livonijos valdytojas Jonas Jeronimas Chodkevičius. 1621 m. vedybų keliu Kretinga atiteko didikams Sapiegoms. 1754 m. Kretinga tapo kunigaikščių Masalskių nuosavybė.

Vėliau dvaras atiteko Potockiams, Zubovams, Zubovų laikais įveistas angliškojo stiliaus parkas. 1874 m. dvarą varžytinėse nusipirko grafas Juozapas Tiškevičius (1835-1891), kuris 1875 m. iš Lentvario į Kretingą perkėlė šeimos rezidenciją. Jis rekonstravo rūmus, pristatė oranžeriją, įvedė elektrą, atnaujino parką.

Po Antrojo pasaulinio karo dvare įsikūrė Kretingos tarybinio ūkio administracija ir gamybinis centras. Vėliau čia veikė žemės ūkio technikumas ir aukštesnioji žemės ūkio mokykla.

Kretingos Dvaro Parkas

Apie 1816 m. įkurtas parkas. Dar XVIII amžiuje užuomazgas gavęs iš Vilniaus vyskupo I.J. Masalskio, vėliau grafų Tiškevičių puoselėtas Kretingos dvaro parkas žavi visus miesto svečius ir šiandien. Net 23 hektarų parke tyvuliuoja trys tvenkiniai, ošia grafų didybę prisimenančios medžių alėjos ir šimtamečiai ąžuolai. Parko teritorijoje yra išlikęs ne vienas dvaro pastatas - malūnas, ūkvedžio namas, spirito varykla, darželis ir, žinoma, patys rūmai su Žiemos sodu.

Parkui pradžią davė Vilniaus vyskupo I.J. vaismedžių sodas. Vėliau dvarą valdę grafai Zubovai šalia jo įkūrė landšaftinio (angliškąjį) parką, kuris XIX a. penkių gražiausių Telšių apskrities parkų. Po 1875 m. Tiškevičius įkūrė Kretingos dvaro rūmuose žiemos sodą.

1874 m. dvarą varžytinėse įsigijo grafas J. Tiškevičius. veiklus ir intelektualus žmogus, jis rekonstravo dvaro rūmus, įrengė garsųjį žiemos sodą, pertvarkė parką. stiliaus parkams būdingų elementų: kaskadinių tvenkinių, krioklys, altanų, fontanų, skulptūrų, geometrinių gėlynų. matininkas Šostakas, kūrė iš Čekijos atvykęs sodininkas Haidukas. Parkas ir šalia esantis vaismedžių sodas buvo vadinami vasaros sodu. metu parkas prilygo gražiausiems Lietuvos ir Vakarų Europos parkams. tvenkiniai, puikios apžvalgos aikštelės - visa tai lankytojams palikdavo neišdildomą įspūdį.

Nors nukentėjęs istorijos vingiuose, Kretingos dvaro parkas dabar puikiai tvarkomas ir laukia visų, ieškančių romantiškų pasivaikščiojimų bei istorijos. Jau nuo XVI a. - XVII a. pr. stiprius pajūrio vėjus, o karštą vasaros dieną teikdavo malonų pavėsį.

Vasaros sode, kaip jį vadino Tiškevičiai, prieš keletą metų atstatytas vienas iš keturių fontanų, tebestovi legendomis apipintas Meilės akmuo. Tarp gausybės įvairių rūšių medžių, spalvingų gėlynų ir minkštos vejos puikiai dera Saulės laikrodis ir astronominis kalendorius.

Harmonija buvo iškirstas, pietinėje jo dalyje įrengtos karių kapinės. Kretingos žemės ūkio technikumo (dabar kolegija) pastatai: priestatas, bendrabučiai, katilinė, garažai, įrengta asfaltuota žaidimų aikštelė. Kretingos muziejus, kuris ir rūpinasi parko priežiūra. pasiekę egzotiniai medžiai ir krūmai, kurių čia yra 44 rūšys ir formos. kerijos ir kt. Parke, 8 ha plote, išlikę trys tvenkiniai, įrengti Dupulčio upelio slėnyje. Ypatingai vertingas yra pirmasis tvenkinys.

Statūs krantai apaugę medžiais, pro kuriuos baltuoja rūmai. alpinariumas. Prie šio tvenkinio stūkso du didžiuliai akmenys-suolai. Akmeniu“. Šalia jo auga didžiulė dvikamienė liepa. Arčiau Salantų kelio yra J. kylantis takelis. Didžiausio, antrojo, tvenkinio dugnas išgrįstas akmenimis, jame yra sala. kretingiškių maudymosi vieta. Pietinėje parko dalyje 2002 m. pastatytas Astronominis kalendorius su saulės laikrodžiu.

1958 m. paskelbtas saugomu valstybės, 1986 m. - vietinės reikšmės gamtos paminklu, o 1997 m. Kretingos dvaro sodybos komplekso G48K dalis). parką: atliekamas sanitarinis želdinių kirtimas, šienaujama, formuojamos gyvatvorės, alėjos, įrengiami gėlynai, takai. metus pasodinta per 4330 medžių ir krūmų, įrengta apie 940 kv. m gėlynų. 1998 m. objektą. esančio pylimo gelžbetoninius krantinės sutvirtinimus pakeitė natūraliu akmeniu.

Moksleiviams: parke rengiamos šventės rudenį švenčiama „Medžio šventė“, pavasarį pasitinkami sugrįžtantys paukščiai. muziejaus veikia gamtos būrelis, kurio lankytojai susipažįsta su parku, jo augalais, mokosi pažinti gamtą. mėgiamas vietos gyventojų, gausiai lankomas turistų.

Kretingos Dvaro Žiemos Sodas

Žiemos sodas - tai unikali vieta, kurioje galima pasigrožėti egzotiniais augalais, pasinerti į ramybės oazę ir pabėgti nuo kasdienės rutinos. Tai tarsi mažas rojus žemėje, kuriame kiekvienas lankytojas gali atrasti kažką naujo ir įdomaus.

Augalai. Vinguriuojančiuose tarp augalų upeliukuose nardė dekoratyvinės žuvytės. XX a. sumažino. prižiūrimi. neaplenkė nelaimės 1915 m. žiemos sodas nukentėjo nuo gaisro, o 1940 metais rūmuose įsikūrę raudonarmiečiai sunaikino visus augalus. metais sodo patalpos buvo paverstos ūkio arklidėmis, sandėliu, mokyklos sporto sale, šiltnamiu. 1987 m. vadovų rūpesčiu Klaipėdos restauracinės dirbtuvės baigė Žiemos sodo atnaujinimo darbus. Žiemos sodo atkūrimo projektą parengė A. Švabauskienė, J. Zibolis, J. Lapinskas, o želdinių projektą kūrė S. Knyva. technikumo dėstytojos V. Mockevičienė ir V. Vėžauskaitė. naujai pertvarkyta ekspozicija, įsigyta retų augalų. pasaulio kampelių. augmenijos liudytojai.

Žiemos Sodo Augalai

Auginami tolimųjų dykumų arba atogrąžinių miškų augalai. šviečiančios saulės. Jie žiemą skursta, ištįsta, bet pavasarį vėl atsigauna. dirbtinai neapdulkinti neduoda vaisių. augalų susirado antrąją tėvynę. Dabar sode globojama daugiau kaip 150 augalų rūšių. Tie augalai - gamtos mylėtojų draugai. šventinę nuotaiką, suteikia dvasinės stiprybės.

• Monstera (Monstera deliciosa), kurią žmonės kartais vadina „verksne“. liana. Savo šliaužiančiu tamsiai žaliu stiebu monstera aukštai įsliuogia į kitus medžius. orinės 1-2 cm storio šaknys - „Tarzano virvės“. Monsteros lapai dideli, tamsiai žali, skylėti. Žiedai įdomūs, primena kalijos žiedus. Vaisiai panašūs į kukurūzų burbuoles. Prinokę jie kvepia kaip ananasai, valgomi. Kai ore susikaupia daug drėgmės, monstera „verkia“. savotiškas barometras, padedantis prieš parą atspėti, kad bus lietingas oras.
• Fikusas (Ficus benjamina). Tai šilkmedinių šeimos augalas, tipiškas Indijos atogrąžinių miškų atstovas. aukščio, jo lapai būna iki 1 metro ilgio, o kamieno apimtis iki 40-60 žingsnių. Kamiene yra baltų pieniškų sulčių, turinčių 17,3 % kaučiuko. Pagrindinis kamienas gali būti 10 metrų storio, o apie jį - 1300 šalutinių kamienų ir 3000 mažesnių orinių šaknų. užkloja daugiau kaip hektarą žemės. Medis gyvena 3000 metų.
• Amerikinė agava (Agava americana), priklausanti agavinių šeimai. Tai bestiebis augalas, žydintis tik vieną kartą. pražysta 10-15 metų amžiaus, o šiltnamiuose - tik sulaukusi 30-100 metų. Agavos lapai stori, mėsingi, išlinkę į šalis, dygliuotais kraštais. Savo tėvynėje jie išauga iki 3 metrų ilgio, o žiedstiebis - iki 12 metrų aukščio. Žiedstiebis išlaiko milžinišką žiedyną su 4000 žiedų. gaminti. Išdžiovintais lapais dengiami lūšnų stogai, iš šaknų, stiebų ir lapų varomas spiritas. minkštimas. Jų sultyse, vadinamajame „medaus vandenyje“, yra apie 10 % cukraus.
• Alavijas (Aloe). Jis priklauso asfodelinių šeimai. Stiebas plonas, išlinkęs, gelsvai rudas. „gajais“, tėvynė yra Pietų Afrika. Alavijas labai vertinamas kaip vaistinis augalas. ligas. Lapuose yra alcino, kuris puikiai gydo įvairiais žaizdas ir nudegimus. sukrautais į šluotelinį žiedyną.
• Kipariso (Cupressus pyramidalis) viršūnė. rytinėse pakrantėse. Kipariso kaimynė dracena (Dracena fragrana) kilusi iš atogrąžų Afrikos. Juodosios jūros pakrantes. Dracenos stiebą gaubia ilgi, gysloti, bekočiai lapai. gaminami šepečiai. augalus.

šilkmedinių, begoninių ir maratinių augalų šeimų kolekcijos. Kiekvieno augalo istoriją lankytojai gali sužinoti ekskursijoje po žiemos sodą.

tags: #kretingos #dvaro #sodyba