1 Kambario Buto Kvadratūra: Standartai ir Tendencijos Lietuvoje

Šių dienų nekilnojamojo turto (NT) pirkėjai dažnai renkasi įsikurti detaliau suplanuotame, tačiau kiek mažesniame bute, nei anksčiau. Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose galima rasti 2 kambarių butų, kurie telpa į mažiau nei 40 kvadratinių metrų plotą, kuriame siekiama efektyviai suplanuoti erdves. Taip pat pastebima ypač mažų 1 kambario butų, kurių plotas siekia 20 kv. m arba net mažiau. Nuomos versle galima rasti objektų, kurių plotas siekia ir tik 10 kv.

Šiame straipsnyje aptarsime, kokie yra būsto dydžio standartai Lietuvoje, kokiais atvejais reikalingas statybos leidimas ir kaip keičiasi naujų butų tendencijos.

Būsto Dydžio Standartai

Visgi „Capital“ NT brokeris Mantas Sladkevičius pabrėžė, kad šiuolaikinių butų plotai yra sumažėję vidutiniškai apie 10-15 kv.

M. Sladkevičiaus pastebėjimai:

• 1 kambario būstai būdavo apie 30-40 kv. m, dabar siekia apie 15-25 kv. m.
• 2 kambarių būstai būdavo apie 49-60 kv. m, dabar populiariausi 35-45 kv. m.
• 3 kambarių būstų, kur standartiniai 3 kambarių būstai anksčiau buvo 67-80 kv. m, dabar populiariausi 3 kambarių butai siekia vos 48-57 kv. m.

T. S. teigimu, vystytojai projektuoja ir stato tai, kas yra perkama. Daugeliui žmonių aktualesnis gyvenimas centre nei didesnio ploto būstas periferijoje. M. Auganti nuomos rinka ir jos poreikiai taip pat formuoja vystytojų planus - projektuojami ir statomi nedideli būstai.

Anot A., anksčiau virtuvės buvo planuojamos kaip atskiros patalpos, o šiuo metu klientai verčiau renkasi virtuvę kartu su svetaine ar valgomuoju. Vertinant senuosius butus, kambariai dažnai buvo gerokai didesni, o šiuo metu klientai nori funkcionalių ir kompaktiškų. Auganti dalinimosi ir ekologiškumo kultūra diktuoja madas ir skatina nekaupti bei nesandėliuoti nereikalingų daiktų, taip plotą išnaudojant daug efektyviau.

T. S. teigia, kad šie pokyčiai mažina praėjimų poreikį, todėl plotas natūraliai mažėja. Suplanavimo pokyčius kiekvienas vertina savaip.

Minimalūs Reikalavimai Buto Plotui

Lietuvos teisės aktai nustato minimalius reikalavimus buto plotui.

Pagal galiojančius teisės aktus:

• Vonios kambario kartu su tualetu plotas bute turėtų būti bent 4 kv. m.
• Bento vieno kambario plotas turėtų siekti 16 kv. m.
• Naudingasis buto plotas vienam žmogui turėtų būti ne mažesnis kaip 14 kv. m.

Tai reiškia, kad butas, kuriame yra tik vonios ir vienas gyvenamasis kambarys, turėtų būti bent 20 kv. m.

Statybos Leidimai Namų Valdose

Namuose valdose sklypuose statybos leidimas yra būtinas tik tada, kai planuojamas pastato dydis viršija tam tikras ribas arba kai pastatas turi būti naudojamas nuolatiniam gyvenimui. Tačiau yra tam tikrų atvejų, kai galima statyti mažesnius namus ar kitus statinius be statybos leidimo, laikantis nustatytų taisyklių.

Pagal Lietuvos statybos įstatymus, gyvenamosios paskirties namas arba kitas statinys gali būti statomas namų valdos sklype be statybos leidimo, jei atitinka kelis svarbius reikalavimus. Tai leidžia statyti mažesnius, sezoninius ar pagalbinius pastatus be biurokratinių procedūrų.

Reikalavimai Statybai Be Leidimo

Pagal galiojančius teisės aktus, namuose valdos sklype galima statyti mažesnius gyvenamuosius pastatus, kurie atitinka tam tikras ribas, nesukeliant būtinybės gauti statybos leidimą:

• Gyvenamasis namas arba vasarnamis, kurio naudingojo ploto dydis neviršija 80 m².
• Paskirtis - namas turi būti skirtas sezoniniam naudojimui.
• Žemės paskirtis - namas turi būti statomas namų valdos sklype, kuris yra skirtas gyvenamajai statybai.
• Teritorijų planavimas - statant namą arba pagalbinį pastatą, būtina įsitikinti, kad statymas atitinka vietinius teritorijų planavimo reikalavimus.

Lietuvoje, namų valdos sklypuose galima statyti gyvenamąjį namą arba ūkinį pastatą, kurio dydis neviršija 80 m² ir kuris naudojamas sezoniniam gyvenimui, be statybos leidimo. Tokie pastatai gali būti naudojami kaip vasarnamiai, poilsio nameliai ar pagalbiniai ūkiniai pastatai.

Naujų Butų Tendencijos

Naujos statybos butai yra iki 10 proc. mažesni už statytus prieš 5-6 metus. Labiausiai ši tendencija jaučiama 1 kambario ir 3 kambarių butuose - per šešerius metus jų dydis sumažėjo net 10 proc. 3 kambarių buto vidutinis plotas per šešerius metus „susitraukė“ beveik 6,5 kv. m.

Ploto mažėjimas, nors ne toks ženklus, pastebimas ir erdviuose, didelio ploto projektuose. Naujų projektų būstų plotai tampa panašūs į statytų prieš 50-60 metų, bet jų vidinės erdvės smarkiai skiriasi. Tai sąlygoja racionalus, tinkamas šiuolaikiniam žmogui gyvenamųjų patalpų planavimas bei pirkėjų noras mokėti mažesnę suminę buto kainą.

Taigi, naujo būsto ieškantys miesto žmonės dairosi kompaktiškų ir patogių butų, nes tokių kaina, tiek su įrengimu, tiek su daline apdaila, yra mažesnė.

Didžiausia Erdvė Namuose - Svetainė, Sujungta Su Virtuvės Zona

Naujuose projektuose butuose jau įsitvirtino standartas, kai svetainė yra sujungiama su virtuve į bendrą 20-30 kv. m. ar kiek erdvesnę patalpą, priklausomai kokio dydžio butas. Čia ne tik gaminamas maistas. Šiandien virtuvė-svetainė yra ta vieta, kurioje namiškiai susitinka, kalbasi, bendrauja, poilsiauja ir pramogauja kartu. Šiuo metu naujos statybos butų, kur šios erdvės būtų suplanuotos atskirai, tiesiog, nebėra. Neretai ir senos statybos butuose griaunamos vidaus sienos ir formuojama bendra erdvė, taip siekiant geriau panaudoti vietą namuose.

Kuklūs Miegamieji ir Vonios Kambariai

Miegamieji kambariai naujuose būsto projektuose dažniausiai yra gana kuklūs - apie 10 kv. m. Planuojant miegamąjį, svarbiausia, kad jame tilptų dvigulė lova bei rūbų spinta - tai du pagrindiniai šio kambario baldai. Didelis privalumas - jeigu miegamajame ar šalia jo yra galimybė suplanuoti drabužinę, kuri dažniausiai užima apie 2 - 3 kv. m. Turėti drabužinę reiškia daugiau šviesos ir oro bei mažiau dulkių miegamojo erdvėje.

Šiandien įprasta suplanuoti bendrą vonios ir tualeto kambarį, kurio plotas siekia apie 5 kv. m. Įrengiant vonią vietos reikia daugiau, dušo kabinai - mažiau. Vonios naujuose projektuose statomos daug rečiau nei prieš keletą dešimtmečių. Didesnės kvadratūros būstuose yra vertinamas kelių sanitarinių mazgų įrengimas.

Holas

Naujuose projektuose tarp holo ir virtuvės-svetainės erdvės durų nebūna, todėl 6-8 kv. m holo dar labiau praplečia bendrąją namų erdvę. Svarbiausia holo paskirtis - būti lauko drabužių dėtuve ir kabykla.

Būsto Dydžio Pokyčiai Laikui Bėgant

Per pastaruosius 15 metų naujos statybos butų dydis Vilniuje traukėsi daugiau nei 15 proc., o individualių namų - beveik perpus. Nekilnojamojo turto plėtotojai tikina, kad stato mažesnius namus, nes tokių nori gyventojai.

2005 metais Vilniuje vidutinis naujos statybos butų plotas siekė 62,8 kv. m, o 2020-aisiais šis skaičius mažėjo kiek daugiau nei 15 proc. iki 52,9 kv. m. Dar didesni pokyčiai įvyko individualių namų statybos rinkoje. 2005-aisiais vidutinis naujos statybos namų plotas sostinėje siekė 169 kv. m, o 2019 metais sumažėjo beveik perpus - iki 96 kv. m.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, naudingasis plotas, tenkantis vienam Vilniaus apskrities gyventojui, 1995 metais siekė 16,8 kv. m. Vis dėlto 2019-aisiais vienam Vilniaus gyventojui teko jau dvigubai daugiau naudingojo ploto - 32 kv.

Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad komfortiškam gyvenimui vienam žmogui reikia bent 30 kv. m. Tai yra skaičius, į kurį reikia orientuotis, norint gyventi komfortiškai.

Štai populiariausi butų ploto intervalai, kuriuos stengiamasi pasiekti įgyvendinant projektus:

• 1 kambario 25-30 kv. m
• 1,5 kambario 30-35 kv. m
• 2 kambarių 35-55 kv. m
• 3 kambarių 55-65 kv. m
• 4 kambarių 70-80 kv. m

Pats perkamiausias, likvidžiausias rinkoje yra 2 kambarių 40-45 kv. m butas. Šių butų paklausa pastaruosius 11 metų yra didžiausia, todėl jų ir projektuoti stengiamės daugiausia.

Nors nedidelio būsto kaina yra mažesnė, kvadratinis metras kainuoja daugiau. Pavyzdžiui, viename iš Šnipiškių mikrorajone statomų namų 27 kv. m būsto kaina siekia 74 tūkst. eurų, tokio buto vienas kvadratinis metras kainuoja 2 711 eurų. Tame pačiame name esantis 4 kambarių butas kainuoja 155 tūkst.

Ekonominės NT klasės 1 kambario butai vidutiniškai 5 proc. brangesni už 2 kambarių butus, o 3 kambarių butai - 5 proc. pigesni už 2 kambarių butus. Kalbant apie vidutinę NT klasę šis koeficientas artimesnis 7 proc. , o prestižinę - apie 10 proc.

Būsto Ploto Pokyčiai Vilniuje

Pirkėjų Prioritetai ir Tendencijos

Prieš 10-15 metų norėjosi erdvės. Pavargę gyventi ankštuose sovietiniuose butuose žmonės norėjo erdvės. Tačiau į realybę daugelį grąžino krizė. Suvokę, kad nedaug kas gali įpirkti didžiulius plotus, žmonės pradėjo dairytis mažesnių, bet patogių būstų. Ir verslas į tai sureagavo.

Maždaug prieš 10-metį plėtotojai pradėjo mažinti butų plotą, nes žmonės tiesiog neįpirkdavo didelių butų, o dabar vyrauja 2 kambarių butai. Taip pat būna nurodyta, kad apie 10 proc. butų turi būti vieno kambario ir apie 10 proc. - 3 ir daugiau kambarių butų.

Dabar patys stebimės, kad prieš 10-15 ar 20 metų statėme tokius didelius ir neefektyvius butus - vien koridorius 10-11 kv. m, o miegamasis tokio pat dydžio kaip svetainė. Ilgainiui miegamieji sumažėjo, o svetainė, kurioje susirenka visa šeima, padidėjo. Pasikeitė ir pirkėjų požiūris į tai, kas yra vertinga.

Pagrindinis dalykas - efektyviai išnaudoti kiekvieną turimą kvadratą, todėl pirkėjams jau nereikia ilgų neefektyviai naudojamų balkonų. Būtent efektyvumui ir funkcionalumui pastaruoju metu skiriamas didžiausias dėmesys.

Miesto centre, kur sau namus renkasi pasiturintys gyventojai, tendencijos kiek kitokios. Ten besikuriantys žmonės pageidauja erdvesnių, didesnio ploto butų, bet paklausūs ir nedideli kokybiški būstai gražiose vietose, kuriuos pirkėjai įsigyja nuomai.

Dar viena pastarojo meto tendencija - žmonės, prieš 10-metį bėgę iš miesto daugiabučių į individualius namus užmiestyje, jau kelerius metus traukia atgal. Kadangi plėtotojai perkėlė namo privalumus į prestižinės klasės butą, kurio plotas 120-150 ar 200 kv. m, mieste, kur viskas ranka pasiekiama, namo „privalumai“ liko tik vargas pjauti žolę ir nuolat važinėti kelias dešimtis kilometrų į miestą.

Žmonėms rūpi transportas, darželiai, mokyklos, parduotuvės, triukšmo lygis. Taip pat svarbu, kiek kainuos būsto išlaikymas, ar jame bus šilta ir patogu gyventi, koks gyventojų intensyvumas projekte, ar yra žaliosios zonos ir bus kur pasivaikščioti, ar vaikai turės kur saugiai žaisti.

Akivaizdu, kad paklausos kartelė slenkasi į geresnės kokybės būsto pusę. Žmonės nori gyventi arčiau miesto centro, kitų išsivysčiusių centrų.

Vis dėlto, žurnalui „Investuok“ ji teigia, kad būsto vertinimo kriterijai pakito visuose segmentuose - prieš krizę vienas svarbiausių dalykų įsigyjant būstą buvo kaina, būsto kainoms per metus augant po keliasdešimt procentų atrodė neprotinga mokėti nemažą papildomą sumą už sandėliuką, automobilio vietą ar garažą, o dabar pirkėjai labai daug dėmesio kreipia į kainos ir kokybės santykį bei papildomas naudas, kurias siūlo plėtotojai.

Šiandienis būsto standartas apima ne tik vidines būtinąsias sąlygas, pavyzdžiui, liftas, garažas, patogus buto planas, terasa ar balkonas, - labai daug dėmesio kreipiama į aplinką, rajoną, susisiekimo patogumą, aplink esančio aptarnavimo ir paslaugų tinklo tankį.

O pats didžiausias pastarojo meto pokytis - A energinės klasės būstas. Nesvarbu, ar jis prabangus, ar ekonominis, jis yra šiltas. Taip pat svarbu gera garso izoliacija, efektyvi ventiliacija.

tags: #1 #kambario #buto #kvadratura