Zyplių dvaras - vienas įspūdingiausių neobarokinio stiliaus dvarų ansamblių Lietuvoje, įsikūręs Šakių rajone, šalia Lukšių miestelio. Dvaro istorija siekia XIX a. pradžią, kai šias žemes valdė Napoleono maršalas, kunigaikštis Juozapas Poniatovskis. XIX a. vid. įkurtą Zyplių dvaro ansamblį sudaro 11 išlikusių pastatų, apsuptų parko su berlyninių tuopų, liepų ir skroblų alėjomis.
Dvaro istorija, matuojant Lietuvos istorijos mastais, yra gana "jauna" - nesiekia nė 200 metų. Šiandien dvaras - vienas iš labiausiai lankomų objektų Šakių rajone. Čia nuolat vyksta projektų pristatymai, konferencijos, sueigos, šventės, savaitgaliais rodomi kaimo teatrų spektakliai.
Zyplių dvaro ansamblio pagrindiniuose dvaro rūmuose veiklą vykdo Šakių kultūros centro Lukšių padalinys, buvusioje vežiminėje veikia Zanavykų muziejus, buvusios virtuvės pastate yra įsikūręs restoranas „Kuchmistrai“, buvusioje oficinoje - 4* viešbutis „Zyplių dvaro oficina”.
Tiesiog privalu pasisemti sielos vaikystę ir protėvių kilnumą nešančiame Dvare Kūrėjo ir tikros Laisvės dvasios. Antraip naujas mūsų valstybės Atgimimas taip ir neįvyks.
Dvaro istorijos vingiai
Dabartinio Zyplių dvaro istorija prasideda nuo Senųjų Zyplių - dvarelio, nuo 1806 m.
1807 m. Prancūzijos imperatorius Napoleonas senąjį Zyplių dvarą padovanojo vienam iš savo maršalų kunigaikščiui Juozapui Poniatovskiui. Viskas prasidėjo nuo Zyplių dvarelio, kuris nuo 1806 m. priklausė gerai žinomam Lietuvos kunigaikščiui Juozapui Poniatovskiui už karo nuopelnus dalyvaujant Napoleono armijoje. 1813 m. Marija Teresė Tiškevičienė netrukus Zyplius pardavė Polocko gubernijos dvarininkui Jonui Bartkovskiu. Šiam nuskendus, valdas įsigijo Jonas Bartkovskis. Pastarasis šalia Lukšių, Palankių kaime, įkūrė dvarą ir pavadino Naujaisiais Zypliais.
Zyplių dvaro rūmai
Čia 1845-1855 m. buvo pastatyti vienaukščiai, kuklūs, mūriniai, klasicistinio stiliaus dvaro rūmai, kurie dar ir šiandien stovi įkomponuoti centrinėje pastato dalyje, dvi simetriškai rūmų atžvilgiu išsidėsčiusios oficinos, virtuvė, mediniai ūkiniai pastatai. 1855 m. Jonas Bartkovskis netikėtai mirė, palaidotas Lukšių kapinėse. Po netikėtos Jono Bartkovskio mirties Zyplių dvarą nuo 1855 m. valdė jo podukra Joana Wolfers-Kučinskienė. Vėliau Zyplių dvaras atiteko jos dukrai Liudvikai Ostrovskajai. Ši Zyplius pardavė grafui Tomui Potockiui, kurio pastangomis XIX - XX a. sandūroje rūmai buvo perstatyti ir tapo puošnesni, įgavo originalių neobaroko formų.
Nuo 1891 metų dvarą valdė grafas Tomas Potockis. Jam įsikūrus dvarą nusiaubė gaisras. Užsiliepsnojus garo mašinai, sudegė visi mediniai statiniai. Vietoj sudegusių buvo pastatyti nauji akmeniniai-plytiniai ūkiniai pastatai.
Grafas Tomas Potockis buvo menamas kaip lietuvybės mylėtojas: dalyvavo "Žiburio" ir "Žagrės" draugijų veikloje, rėmė lietuviškų mokyklų ir senelių prieglaudos steigimą, pats mokėsi lietuvių kalbos, buvo aktyvus Suvalkų žemės draugijos organizatorius ir vadovas, išleido ūkininkavimo patarimų brošiūras lenkų ir lietuvių kalbomis, bendravo su dailininkais, pats tapė, rašė dramos kūrinius.
Zyplių dvaro oficina
Praėjus dvejiems metams atidaryta žemės ūkio mokykla, vėliau dvare veikė ligoninė, mašinų-traktorių stotis, kolūkio kontora, apylinkės vykdomasis komitetas. Nuo 1900 metų buvo vienas iš Suvalkų žemės draugijos organizatorių ir vadovų, leido ūkininkavimo patarimų brošiūras lenkų ir lietuvių kalbomis, pirmasis buvusios Lietuvos-Lenkijos valstybės žemėse prie Varšuvos įkūrė daržovių konservų fabriką, gyvavusį iki karo. Bendravo su dailininkais, pats mėgo tapyti, laisvalaikiu rašė dramos kūrinius. Pagal jo scenarijų Varšuvoje net buvo statomas spektaklis, kurio premjeros grafas neišvydo, mat netikėtai mirė. Grafo Tomo Potockio dėka 1904 m. iš Pelenių kaimo kilęs Vincas Grybas pasirinko menininko kelią. Pastebėjęs vaiko sugebėjimą drožinėti ir lipdyti, T. Potockis būsimąjį skulptorių išsiuntė į Varšuvą pas savo gimines. Varšuvoje V. Po Pirmojo pasaulinio karo Zyplių dvare šeimininkavo įvairios organizacijos. Į Zyplius iš Seinų 1919 m. Nuo 1924 m. iki 1944 m. 1944 m., pasitraukus vokiečiams, Zyplių dvaro rūmuose buvo įkurta karo ligoninė, nuo 1945 m. pradėjo veikti apskrities ligoninė.
Zyplių dvaras
1981-aisiais į Lukšius atsikėlė skulptorius Vidas Cikana ir jau tada pradėjo rūpintis kolūkiui priklausiusiais dvaro pastatais. 1990 m. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, atkurta ir savivalda, o miestelio viršaičiu išrinktas Vidas Cikana, kurio rūpesčiu 1993 m. kovo 1 d. visi Zyplių dvaro pastatai buvo perduoti iš tuometinės Lukšių žemės ūkio bendrovės Lukšių seniūnijos žinion. Lukšių miestelio viršaičio, tautodailininko Vido Cikanos rūpesčiu dvaras pamažu pradėjo atgimti. Nuo 2002 m. pradėti dvaro bei parko atstatymo darbai. 2003 m. kovo 26 d. Zyplių dvaro arklidėse surengta Šakių rajono tautodailininkų paroda, į kurią suvažiavo svečiai is visos Lietuvos. Pirmą kartą šioje vietoje surengtoje parodoje buvo eksponuojami 1090 tautodailininkų darbų. Netrukus Lukšių seniūno Vido Cikanos iniciatyva imta kalbėti ir apie kitų pastatų restauravimą ir pritaikymą visuomenės poreikiams. Dar 2004 m. buvo pradėtas rengti Zyplių dvaro rekonstrukcijos projektas, tačiau jo įgyvendinimui skirti finansavimą buvo vis atidėliojama. Po ilgų metų diskusijų ir derybų 2009 m. buvo paruoštas investicijų projektas, o 2010 m. jau pasirašyta projekto „Zyplių dvaro sodybos pritaikymas kultūriniam turizmui“ finansavimo ir administravimo sutartis. Per šį projektą restauruoti Zyplių dvaro rūmai, iš išorės sutvarkytos abi oficinos, buvęs virtuvės pastatas, pakeistas arklidžių stogas. 2012 m. rugsėjo 22-23 dienomis lankytojams duris iškilmingai atvėrė restauruotas rūmų pastatas.
Dvaro sodybos pastatai
Patį Zyplių dvaro ansamblį sudaro pastatų grupė: rūmai, dvi oficinos, virtuvė, karvidė, arklidė, tvartas, svirnas, ratinė, kumetynas, šunidė.
Zyplių dvaro sodybos rūmai
Zyplių dvaro rūmai tarsi sulipdytas kelių dvaro savininkų palikimas. XIX amžiaus viduryje Polocko gubernijos dvarininkas Jonas Bartkovskis pastatė vieno aukšto klasicistinius dvaro rūmus. Jie dabar stovi įkomponuoti vidurinėje pastato dalyje. Originalių neobaroko formų dvaro rūmai įgavo dvarą grąžinant jau kitam savininkui, grafui Tomui Potockiui.
Zyplių dvaro sodybos pirma ir antra oficinos
Dvi Zyplių dvaro oficinos pastatytos simetriškai dvaro rūmams. Jos priskiriamos reprezentacinei dvaro daliai. Ši dalis, nuo ūkinės buvo atskirta tankia medžių alėja apsodintu keliu. Oficinos pastatytos XIX a. Tiek dešiniosios, tiek kairiosios oficinos architektūra beveik analogiška. Tai vieno aukšto, plytų mūro statiniai.
Zyplių dvaro sodybos virtuvė
Zyplių dvaro virtuvė, spėjama, seniausias Zyplių dvaro ansamblio pastatas. Vienaukštis, stačiakampio plano, paprastų, aiškių formų statinys savo išvaizda artimas oficinų architektūrinei stilistikai. Kaip ir centriniai dvaro rūmai bei oficinos, virtuvė priskiriama reprezentacinei dvaro sodybos daliai. Virtuvė įrengta kukliai ir ekonomiškai, tačiau atitinkant to meto būtiniausias ūkines sąlygas.
Zyplių dvaro sodybos karvidė
Karvidė pastatyta prie kelio į parką, tankia medžių alėja apsodintu keliu nuo reprezentacinių dvaro rūmų atskirtoje ūkinėje dalyje. Vieno aukšto pastatas su paaukštinta pastoge statytas iš raudonų plytų. Perdangoms naudotos medinės sijos. Karvidėje buvo laikomos melžiamos karvės, veršiukai, telyčios. Pokaryje pastato fasadas kardinaliai pakeistas.
Zyplių dvaro sodybos arklidė
Dvaro arklidžių, kitaip dar vadinamų stainia, statybos imtasi po 1897 m. sodybą nusiaubusio gaisro. Užsidegus garo mašinai, sudegė beveik visi mediniai ūkiniai pastatai. Jų vietoje 1898 - 1901 grafas Potockis pastatė naujus pastatus. Jiems, kaip ir arklidei, rinkosi ugniai atsparesnes medžiagas, ne medieną, o mūrą.
Zyplių dvaro sodybos pirmasis svirnas
Zyplių dvaro sodyboje net du svirnai. Jų paskirtis skirtinga. Ne veltui vietiniai pirmąjį svirną iki šiol vadina dvaro tvartu. Čia buvo laikomi jaučiai, kiti gyvuliai. Spėjama, kad ūkinėje sodybos dalyje esantis tvartas statytas apie 1897 m. kaip ir dauguma, ūkinių pastatų.
Zyplių dvaro sodybos vežiminė
Ratine vadinama Zyplių dvaro vežiminė tarnavo kaip dabartinis garažas. Spėjama, kad joje buvo laikomos išeigai, šventėms ar kasdienai naudojamos karietos, vežimai, kiti padargai. Kad visos tuometinės transporto priemonės tilptų stačiakampis pastatas ganėtinai ištęstas. Dvi eilės kolonų skiria pastato vidinę erdvę į tris dalis.
Zyplių dvaro sodybos amatininkų namas
Dvarininkų samdomiems darbininkams, kartu su darbo vieta bei atlyginimu buvo suteikiamos ir gyvenamosios patalpos. Zyplių dvaro kumečiai buvo apgyvendinti kumetyne, vadinamajame amatininkų name. Skirtingai nei tarnų gyvenamas pastatas, kumečių būstas statytas jau ūkinėje sodybos dalyje, netoli karietas ir vežimus saugojusios vežiminės. Kumetynas vienas gražiausių ūkinės dalies statinių.
Zyplių dvaro sodybos antrasis svirnas
Antrasis Zyplių dvaro svirnas buvo naudojamas kaip sandėlis. Svirnas pastatytas greta kumetyno. Vienaaukštis, nedidelis pastatas turėjo net keletą įėjimų. Pietiniame fasade buvo įrengtos dvejos durys. Analogiškos durys ir rytiniame fasade. Simetriški langeliai puošti kampu išmūrytų plytų juostomis.
Zyplių dvaro sodybos šunidė
Skardžiabalsių dvaro keturkojų balsai amsėjo kitoje Griškabūdžio kelio pusėje, ties rytiniu vežiminės fasadu pastatytoje dvaro šunidėje . Paprastame, nedekoruotame pastate buvo įmontuotas vos vienas medinis langas. Dvarą valdant Potockiams bene grasiausias šuo sodyboje buvo jaunųjų grafaičių augintinis.
Zyplių dvaro parkas
Zyplių dvaras, esantis Tubelių kaime, Šakių rajone yra garsus ne tik dėl savo išpuoselėtų pastatų bei teritorijos, bet ir dėl to, jog jis yra apsuptas vienu didžiausiu ir gražiausiu parku Lietuvoje, kuris užima net 21 ha dydžio teritoriją. Iš natūralaus praretintos miško sukurtas Zyplių dvaro parkas - vienas iš didžiausių Lietuvoje. Dvaro teritorijoje, apsuptoje liepomis, uosiais, skroblais, ąžuolais lankytojai jaučiasi lyg pasakoje.
Zyplių dvaro parko fragmentas
Netoli Siesarties upelio trikampiu išdėstytame parke XIX a. viduryje augo tik vietinio miško medžiai. Dvarą nusipirkęs Potockis nusprendė parką paįvairinti. Išpuoselėtos teritorijos istorijos pradininkas yra grafas Potockis, kuris iškasė tvenkinius, prisodino egzotinių medžių bei krūmų, įkūrė čia pavėsines, fazanų voljerus ir fontaną, kuris ne tik atrodė įspūdingai šalia centrinių dvaro rūmų, bet tarnavo ir kaip laistymo sistemą - per kanalus buvo nutiesti tiltai.
Šiuo metu parke auga nemažai vertingų rūšių medžių: platanalapiai ir sidabriniai klevai, paprastieji ir raudonieji ąžuolai, baltosios ir balzaminės tuopos, europiniai ir Sukačiovo maumedžiai, juodosios pušys, sidabriniai kėniai, karpotieji ir plaukuotieji beržai, kalninės guobos, kamštiniai skirpstai. Vakarinėje dalyje pasodinta apie 200 m ilgio balzaminių tuopų alėja. Dvaro teritoriją riboja liepų, uosių, skroblų, ąžuolų alėjos.
Parke augęs Zyplių ąžuolas buvo paskelbtas gamtos paminklu. Anksčiau šio krašto dar viena įžymybe buvo Zyplių parke augęs Zyplių ąžuolas, tapęs gamtos paminklu dėl savo amžiaus bei dydžio - 420 metų senolis turėjo 630 cm apimties kamieną ir buvo išaugęs iki 34 m aukščio, tačiau 2008 m. nugriuvęs, guli toje pačioje vietoje. 2008 m.
Kultūrinė veikla Zyplių dvare
Nuo 2012 metų rudens duris lankytojams atvėrė ir renovuotas rūmų pastatas su parodų ir koncertų salėmis. Parodų erdvės įrengtos rūmuose, buvusiose dvaro arklidėse, kairiojoje oficinoje ir svirno galerijoje. Čia nuolat eksponuojama daug meno dirbinių: paveikslų, rankdarbių, medžio, akmens skulptūrų, keramikos, kalvystės, stiklo dirbinių, įspūdingi sodai, kaukės. Taip pat organizuojamos laikinos tautodailininkų ir profesionalų autorinės parodos.
Zyplių dvare, kaip kultūros centre, dažnai vyksta įvairiausių meno kūrinių pristatymai, parodos, kuriose apstu darbų nuo medžio, akmens skulptūrų iki keramikos, stiklo gaminių. Ir ne veltui - dvare, viename iš pastatų, yra įkurta kalvė, o kitame - keramikos dirbtuvių vieta. Dvaro arklidžių teritorijoje, svirne bei kairiojoje oficinoje yra įkurtos galerijos, traukiančios lankytojus.
Dvaras kviečia svečius susipažinti su kalvystės, medžio drožimo, akmens tašymo, keramikos edukacinėmis programomis. Dvare repetuoja Zyplių dvaro kapela, kuri groja ne tik liaudiškos folkloro, bet ir kantri muzikos repertuarą. Per metus Zyplių dvarą aplanko apie 10 tūkstančių svečių.
Zyplių dvaro renginys
Šakių kultūros centro Lukšių padalinyje, veikiančiame centrinuose Zyplių dvaro rūmuose, nuolat eksponuojami kraštiečių bei Lietuvos ir užsienio šalių tautodailininkų bei menininkų darbai: paveikslai, rankdarbiai, medžio, akmens skulptūros, keramikos, kalvystės, stiklo dirbiniai. Taip pat organizuojamos laikinos tautodailininkų ir profesionalų autorinės parodos. Šakių kultūros centro Lukšių padalinys Zyplių dvare kasmet organizuoja įvairius muzikos festivalius ir koncertus, tradicinį tautodailininkų plenerą „Zyplių žiogai“, keramikų šventę - mugę „Pirksiu molio puodynėlę“, kapelų šventę “Vasarą palydint”. Dvare kuriama ypatinga kultūrinė, pažintinė, švietėjiška veikla.
Zyplių dvaras yra mėgstama konferencijų, sueigų bei įvairiausių švenčių vieta, o savaitgaliais čia galite išvysti rodomus kaimo teatrų spektaklius. Be šių vyksta įvairios jaunimo stovyklos, tautodailininkų, dailininkų, skulptorių darbų parodos, profesionalių muzikantų, dainininkų koncertai. Pažintinės ekskursijos (1 val.) metu aplankomos parodų erdvės bei ekspozicijos, įrengtos dvaro centriniuose rūmuose bei buvusiose dvaro arklidėse. Teatralizuota ekskursija „Kai pono nėra namie...“ (apie 1 val. 20 min.). Jos metu dvaro istorija pateikiama persikeliant į paskutiniojo grafo T. Edukacinė programa „Fazanų medžioklė“ (1 val.). Dvaro istorija neatsiejama nuo fazanų medžioklės, kuri dvaro gyvenime buvo tikra pramoga svečiams. 1 val. 1 val. 1 val. 20 min. 1 val. Edukacinė programa „Fazanų medžioklė“ (organizuojama nuo gegužės 1 d. 1 val.
Zanavykų muziejus
Zanavykų muziejus įsikūręs buvusioje dvaro vežiminėje ir amatininkų name. Čia saugomi ir pristatomi Zanavykijos kultūros, istorijos ir etninės tapatybės klodai. Ekspozicijos pasakoja apie XX a. pradžios buities detales, tradicinius rakandus, aprangą, kasdienybės darbus, istorinius lūžius ir šiuolaikines iniciatyvas.
Muziejaus parodos ir edukacijos pritaikytos įvairaus amžiaus ir poreikių lankytojams. Naudojamos šiuolaikinės technologijos ir virtualios realybės sprendimai, leidžiantys istoriją patirti gyvai.
Zanavykų muziejus organizuoja profesionalaus meno ir tautodailės parodas, konferencijas, temines šventes ir kūrybinius projektus, įgyvendina net 18 edukacinių užsiėmimų bei dalyvauja Kultūros paso programoje.
Praktinė informacija lankytojams
Adresas: Beržų g.
Lankymas: pirmadieniais - ketvirtadieniais 8.00-17.00 val., penktadieniais 8.00-15.45 val., šeštadieniais 10.00-17.00 val. (nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d.), sekmadieniais 10.00-15.00 val. (nuo balandžio 1 d.
Kontaktai: +370 345 45 635, mob. El.
Pritaikymas neįgaliesiems
Lankytis galima tik su pagalba, dėl lankymosi būtina susitarti iš anksto. Yra automobilių stovėjimo aikštelė, nelygus grindinys. Neįgaliesiems pritaikyta tik dalis pastato.
Darbo laikas
- Pirmadienis-ketvirtadienis - 8-17 val.
- Penktadienis - 8-16 val.
- Sekmadienis - 10 - 16 val. (nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 30 d.
Karantino laikotarpiu lankytojų grupės priimamos iki 25 asm.
Papildomos paslaugos
Taip pat siūlome susipažinti su dvaru ir jo istorija ekskursijos su gidu metu (1 val.) ir išbandyti keramikos edukacinę programą (1 val.), kurios metu keramikas Linas Jasulevičius lankytojams atskleis savo amato subtilybes, supažindins su molio savybėmis ir apdirbimo būdais bei padės lankytojams pajusti molio galią pasigaminant, išdegant ir glazūruojant pačių pasigamintą dirbinį.
O taip pat sudalyvaukite vyndarystės puoselėtojų Ramaškevičių šeimos klubo "Vyno kerai" gaminamo vyno degustacijoje (1,5-2 val.). Vyną šioje giminėje gamina jau šešios kartos. Stengiantis žengti koja kojon su pasaulio vyndariais ir Lietuvoje atsiradus tinkamoms auginti bei vynui gaminti vynmedžių veislėms, vis dažniau gaminamas ir degustuojamas vynuoginis vynas. Be to, išgaunami labai įdomūs skoniai, derinant vynuoges ir tradicines lietuviškas uogas: serbentus, vyšnias, aronijas ir kt.