Lietuva, turtinga miškų ir gamtos grožio, nuo seno garsėja tradicijomis puoselėti aplinką. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip pušys, vieni iš labiausiai paplitusių medžių Lietuvoje, naudojami sodybų apželdinimui, atskleisime šio dizaino istoriją, tradicijas ir ypatumus.
Šiauliai senovėje buvo apsupti miškų. Pradėjus kurtis žmonėms medžiai buvo kertami ir vėl sodinami. Bene pirmosios žinios apie medžių sodinimą mus pasiekė iš XIX amžiaus pradžios. Tais laikais žaliųjų plotų Šiauliuose buvo nedaug.
Šiaulių ekonomija priklausė grafui Platonui Zubovui. Ekonomijos kaimuose, miesteliuose, pakelėse buvo raginama sodinti medžius, versti tvoras ir jų vietoje sodinti gyvatvores.
Antanas Tyzenhauzas Šiaulių ekonomijoje davęs nurodymus sodinti medžius, užveisti sodus.
1849 metais Šiaulių klebono Ignaco Štacho (1796-1854) iniciatyva aplink Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios šventoriaus mūrą buvo prisodinta kaštonų. Pasakojama, kad klebonas I. Štachas nusidėjėliams už nuodėmes skirdavo atgailą - pasodinti medį.
1887 m. buvo prisodinta daug medžių prie Šiaulių berniukų gimnazijos. Pasak Vlado Zdzichausko, aplink gimnazijos rūmus buvo kaštonų alėja ir sudarė tartum vainiką.
1904 m. rugsėjo 27 d. Šiauliuose susikūrė pirmoji sodininkų draugija mieste. Tai buvo Rusijos imperatoriškos sodininkų draugijos Šiaulių skyrius.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą iš Vilniaus į Šiaulius atsikėlęs krautuvininkas Maksimilijonas Sielskis atidarė Šiauliuose sėklų ir sodininkystės krautuvę „Flora“ (įsteigta 1900 m.). Ji aprūpindavo šiauliečius ir aplinkinių kaimų gyventojus ir dvarininkus sėklomis, vaismedžiais, dekoratyviniais krūmais ir medžiais. M. Sielskio medelynas ir sodininkystės įstaiga „Flora“ nuo 1914 m. Šiauliuose leido dvikalbius (lietuvių ir lenkų kalbomis) kainoraščius.
Senasis miesto centrinis parkas - grafų Zubovų dvaro palikimas. Didždvario dvaro sodyba ir parkas buvo grafų Zubovų nuosavybė. Parkas pradėtas sodinti dar XVIII a. pabaigoje.
1923 metais Zubovai 3,6 ha Didždvario parką padovanojo miestui su sąlyga, kad jis bus naudojamas kaip viešas miesto parkas.
2006 m. išleistame kataloge „Senieji Šiauliai atvirukuose 1902-1944“ yra nemažai atvirukų ir fotografijų su įvairiais medžiais ir parkais Šiauliuose. Nuo XX a. pradžios Šiaulių medžiai pradėti vaizduoti atvirukuose.
Tuo metu medžiai, dekoratyviniai krūmai augo Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios šventoriuje, buv. Šv. Petro ir Povilo cerkvės teritorijoje (pastaroji 1937 m. buvo perkelta į stačiatikių kapinių teritoriją), Mergaičių gimnazijoje, Berniukų gimnazijoje, Chaimo Frenkelio viloje (dab. Vilniaus g. 74), prie Evangelikų liuteronų bažnyčios (buv. Kirkė), Mokytojų seminarijoje, kai kuriose miesto gatvėse.
Atviruke, išleistame 1925-1927 m. matosi senasis Šiaulių miesto parkas (buv. grafų Zubovų parkas) ir pavėsinė, kurioje per miesto šventes grodavo muzikantai.
Tarpukariu, apie 1937 m. Šiauliuose veikė „Flora“ - M. Sielskio vaisinių ir dekoratyvinių medžių ir krūmų daigynai. Sėklų ir sodininkavimo įrankių prekyba.
Šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus mėgstama kūrybos tema (be senosios Šiaulių architektūros) - medžiai. Jo darbuose gausu kūrinių, kuriuose pavaizduoti įvairūs medžiai: ąžuolai, pušys, kiparisai ir kt. Bene pirmasis išlikęs dail...
Šiam kurortui pradžią davė 1929 metais Miškų departamento sprendimu įsteigta Sanžilės vasarvietė, įsikūrusi sausu ir sveiku oru garsėjusiame pušyne. 1930 metais gatvės buvo nutiestos, apsodintos medeliais. Tais pačiais metais visi sklypai jau buvo išnuomoti.
1939-ųjų vasarą atidarytas kurhauzas su poilsio namais, šokių aikštele ir bufetu. Tvarką kurorte saugodavo patruliuojantys policininkai.
Gyventojai ir vasarnamių savininkai iš Panevėžio poilsiavietę galėdavo pasiekti specialiu traukiniu. Geležinkelio stotelė čia buvo išlikusi dar nuo carinių laikų.
1938 metais kurorte vasarojo 414 asmenų. Kurorte netrūkdavo linksmybių, būdavo rengiami šokiai, grodavo orkestras.
Štai keletas kitų įdomių vietų Lietuvoje, susijusių su gamta ir medžiais:
- "Dainuvos Nuotykių Slėnis", įsikūręs Anykščių šilelio prieglobstyje, ant Šventosios upės kranto, kviečia į aktyvaus laisvalaikio ir pramogų parką. Parke auga apie 100 įvairių veislių medžių ir krūmų.
- Pilį supa senas parkas, kuriame auga ištisos alėjos retų medžių.
- Per visas įdomiausias Dubravos rezervato vietas vingiuoja 1,9 km. ilgio pažintinis takas, su pakeliui išdėstytais 8 informaciniais stendais, supažindinančiais lankytojus su vietovės floros ir faunos ypatybėmis.
- Smiltynė - tai puiki vieta viešintiems Klaipėdoje ir norintiems pasimėgauti gaivia Baltijos jūra ir švelnaus smėliuko kopomis vos keliolika minučių nuo Klaipėdos senamiesčio - tereikia sėsti į keltą, keliantį į Kuršių neriją. Nuo senosios Smiltynės perkėlos iki Smiltynės paplūdimio galima nueiti pėsčiomis ar nuvažiuoti dviračiu, tam įrengti takai driekiasi per kvepiančius Kuršių nerijos pušynus.
- Biržų regioninio parko teritorijoje prie Kirkilų karstinių ežerėlių pastatytas apžvalgos bokštas, kurio forma primena kanoją arba grimztančią valtį.
- Kadagių slėnis - 5 ha ploto savaiminės kilmės paprastaisiais kadagiais apaugęs Kauno marių šlaitas. Kadagių slėnis priklauso Kauno marių regioniniam parkui. Tai - valstybinės reikšmės gamtos paminklas. Kadagių slėnio viršutinėje dalyje, ant skardžio krašto 2010 m. įrengtas 1,3 km pažintinis pėsčiųjų takas, nuo kurio atsiveria išplatėjusio Nemuno, Dabintos salos panorama ir kerinčios atodangos.
- Tvarkyti numatytas Berčiūnų miško parkas unikalus ir kraštovaizdžiu, ir kultūros paveldo objektais.
Pušų panaudojimo ypatumai sodybų dizaine
Pušys - universalūs medžiai, tinkami įvairaus stiliaus sodyboms. Jos gali būti naudojamos kaip pagrindinis akcentas arba kaip fonas kitiems augalams. Svarbu atsižvelgti į pušų augimo greitį ir dydį, kad jos neužgožtų kitų augalų ir pastatų.
Pušys puikiai tinka natūralistinio stiliaus sodyboms, kuriose siekiama sukurti kuo natūralesnį kraštovaizdį. Tokiose sodybose pušys gali būti sodinamos grupėmis arba pavieniui, derinant jas su kitais vietiniais augalais, tokiais kaip kadagiai, viržiai ir bruknės.
Modernaus stiliaus sodybose pušys gali būti naudojamos kaip geometrinės formos, pabrėžiančios pastatų architektūrą. Tokiu atveju pušys dažnai sodinamos eilėmis arba grupėmis, formuojant griežtas linijas ir kampus.
Sodybose, kuriose siekiama sukurti jaukią ir privačią erdvę, pušys gali būti naudojamos kaip gyvatvorės. Tokiu atveju pušys sodinamos tankiai, formuojant nepermatomą sieną, kuri apsaugo nuo vėjo, triukšmo ir smalsių akių.
Pušys taip pat gali būti naudojamos kaip dekoratyvinis elementas sodybos teritorijoje. Iš pušų galima formuoti įvairias skulptūras, arkas ir kitas dekoratyvines kompozicijas. Svarbu prisiminti, kad pušys reikalauja priežiūros, todėl jas reikia reguliariai genėti ir tręšti.
Štai keletas patarimų, kaip sėkmingai panaudoti pušis sodybos dizaine:
- Pasirinkite tinkamą pušų rūšį, atsižvelgdami į sodybos dydį ir stilių.
- Atsižvelkite į pušų augimo greitį ir dydį, kad jos neužgožtų kitų augalų ir pastatų.
- Derinkite pušis su kitais vietiniais augalais, kad sukurtumėte natūralų kraštovaizdį.
- Naudokite pušis kaip geometrinės formos, pabrėžiančios pastatų architektūrą.
- Formuokite iš pušų gyvatvores, kad apsaugotumėte nuo vėjo, triukšmo ir smalsių akių.
- Naudokite pušis kaip dekoratyvinis elementas sodybos teritorijoje.
- Nepamirškite reguliariai genėti ir tręšti pušis.
Tinkamai parinktos ir prižiūrimos pušys gali tapti tikra sodybos puošmena, suteikiančia jai unikalumo ir natūralaus grožio.
Pušimis apsodinta sodyba - tai ne tik gražus, bet ir praktiškas sprendimas, leidžiantis sukurti jaukią, privačią ir ekologišką aplinką.
Lietuvos vegetacijos žemėlapis. Pušynai sudaro didelę dalį Lietuvos miškų.
Žvelgiant į ateitį, svarbu paminėti, kad Berčiūnų parko sutvarkymas yra puikus pavyzdys, kaip galima atgaivinti ir pritaikyti istorinius parkus šiuolaikiniams poreikiams. Į parko sutvarkymą planuojama investuoti apie 9 mln. eurų.
Pasak A. Augusto Makricko, Berčiūnų miško parko išskirtinis akcentas - dar III a. siekiantis pilkapynas, vadinamas Švedkapiais. G. Pušyne, į šiaurės rytus nuo Nevėžio dešinio kranto stūkso į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtrauktas Berčiūnų pilkapynas, vadinamas Švedkapiais.
Pasak A. P., „Iš konkurso dalyvių laukiame sprendinių, kurie papildytų parko charakterį. Berčiūnų parkas gali tapti išskirtine lankoma vieta mieste - miško parkas, kokių labai nedaug Lietuvoje, su savo istorija, išskirtiniais objektais. Norime, kad tai būtų dar viena vieta, į kurią panevėžiečiai norėtų atvežti savo svečius kaip dabar į Senvagę, Skaistakalnį ar Kultūros ir poilsio parką“.
Pasak A. P., „Dauguma Panevėžio viešųjų erdvių sutvarkyta pradedant nuo architektūrinės idėjos konkurso. Tai leidžia varžytis kraštovaizdžio architektams idėjomis, pasiūlyti, kas galbūt netradiciška, dar nematyta. Tokie konkursai labai skatinami, praktika rodo, kad šis kelias atneša gerų rezultatų“.
Šis parkas turi didelį potencialą tapti traukos centru, pritraukiančiu lankytojus iš visos Lietuvos ir užsienio.
Moderni sodyba su pušimis.
Pušimis apsodintos sodybos dizainas Lietuvoje - tai sena ir graži tradicija, kurią verta puoselėti ir toliau. Tinkamai parinktos ir prižiūrimos pušys gali tapti tikra sodybos puošmena, suteikiančia jai unikalumo ir natūralaus grožio. Be to, pušys teigiamai veikia aplinką, valydamos orą ir mažindamos triukšmą.
Ateityje, tobulėjant technologijoms ir atsirandant naujoms medžiagoms, galime tikėtis dar įdomesnių ir novatoriškesnių pušų panaudojimo sodybų dizaine būdų.
tags: #pusimis #apsodintos #sodybos