Gražiai Sutvarkytos Sodybos Idėjos Lietuvoje

Lietuva garsėja savo gamtos grožiu ir žmonių meile puoselėti aplinką. Kasmet rengiami konkursai, skirti išrinkti gražiausiai tvarkomas sodybas, skatina gyventojus rūpintis savo aplinka, puoselėti tradicijas ir kurti jaukią gyvenamąją erdvę. Šiame straipsnyje apžvelgsime gražiausiai tvarkomų sodybų konkursus Lietuvoje, jų nugalėtojus ir sodybų puoselėjimo tradicijas.

Konkursų Tikslai ir Vertinimo Kriterijai

Konkursų tikslas - skatinti gyventojus puoselėti savo namų valdas, sodybas, kaimus, miestelius, ugdyti gyventojų kūrybiškumą, norą išradingai tvarkyti savo gyvenamas teritorijas, puoselėti tradicijas.

Vertinimo kriterijai:

• Bendras sodybos vaizdas kraštovaizdyje
• Gyvenamojo namo ir priklausinių išdėstymas
• Pagrindinių fasadų atitikimas krašto tradicijai
• Sodybos pastatų architektūrinės detalės ir puošyba
• Mažosios architektūros įkomponavimas

Komisija vertina bendrą sodybos vaizdą kraštovaizdyje, gyvenamojo namo ir priklausinių išdėstymą, pagrindinių fasadų atitikimą to krašto tradicijai, sodybos pastatų architektūrines detales, puošybą, mažosios architektūros įkomponavimą.

Kauno Rajono Gražiausios Sodybos

Kauno rajone vykstančiuose konkursuose dalyvauja įvairios sodybos - nuo profesionalų kurtų landšaftų iki pačių gyventojų rankomis puoselėjamų kampelių. "Rudens sambarių" šventėje Raudondvaryje pagerbti savivaldybės rengiamo konkurso laureatai, išdalyti prizai - architektės Violetos Beigienės ir skulptoriaus Danieliaus Sodeikos sukurti mažosios architektūros elementai.

Prieš mėnesį pradėjusi darbą sodybų, ūkininkų sodybų ir kaimo gyvenamųjų vietovių apžiūros - konkurso vertinimo komisija įvertino 34 seniūnijų rekomenduotas rajono sodybas ir išrinko pačias gražiausias.

Komisijos narių vertinimu gražiausiai tvarkomos sodybos šeimininkais tapo Natalja Liovkina ir Rytis Padegimas (Ringaudai), antra vieta įvertinta Valerijos Sinkevičienės sodyba (Šlienavos km., Samylų sen.), trečiąja - Danutės ir Česlovo Paškevičių sodyba (Butkūnų km., Vandžiogalos sen.). Už gražiai tvarkomas sodybas skirtos ir keturi padėkos raštai: Danutei ir Kaziui Alonderiams, čekiškiečiams Laimai ir Jonui Grudinskams, D. ir E. Medeckams iš Vilkijos, Skirmantai ir Reigardui Grikiečiams iš Bernatonių (Raudondvario sen.).

„Gražiausiai tvarkomos ūkininko sodybos“ nominacija atiteko Lolitai ir Antanui Juočioniams iš Dievogalos (Alšėnų sen.), antra vieta skirta Gemai ir Vytautui Užpalevičiams, gyvenantiems Šlienavoje (Samylų sen.), trečioji - Jonui Žotkevičiui, ūkininkaujančiam Padubysio kaime (Vilkijos apylinkių sen.). Nominacijoje „Gražiausiai tvarkoma kaimo gyvenamoji vietovė“ konkuravo Ringaudai ir Vaišvydava. Ringaudų kaimui atiteko antra vieta, Vaišvydavos kaimui - trečioji.

Komisijai pirmininkavusi Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Regina Lukoševičienė džiaugėsi, kad šios sodybos gražios ne tik gėlėmis, medžiais, statiniais ar tvenkiniais, jas puošia gražūs šeimyniški santykiai, puoselėjamos tradicijos. Savivaldybės Ekologo skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Juknienė pastebėjo, kad žmonės nepraranda noro puošti savo gyvenamąją aplinką, o rajonas tampa vis gražesnis.

Šiuolaikiškai sutvarkytos sodybos pavyzdys

Žymiausios Kauno rajono sodybos:

• E. Keblikienės sodyba Kačerginėje: Išskirtinis landšaftas, kuriame dera gėlynai ir daržas.
• Danguolės ir Arūno Januševičių sodyba Neveronyse: Įvairūs žolynai, gėlynai, alpinariumai, šiltnamiukas ir darželis.

Komisija atsižvelgia į tai, ar sodyboje išsaugoti etnografiniai bruožai, tačiau vis labiau vertinamas natūralumas ir gamtos artumas. Komisijoje yra ir architektės, kurios sako: čia viskas padaryta kaip iš vadovėlio, viskas atitinka reikalavimus. To mes negalime nepastebėti. Tačiau mes neskatiname žmonių samdyti architektų ar landšafto specialistų.

Vis daugiau pakaunės gyventojų gražiai tvarkosi ne tam, kad kažkas atvažiuotų, pažiūrėtų ir įvertintų, o patys dėl savęs. Susidaro įspūdis, kad vis daugiau žmonių ne patys tarnauja savo kiemui, o tas kiemas jiems tarnauja.

Kelmės Rajono Gražiausios Sodybos

Kelmės rajone taip pat vyksta gražiausių sodybų konkursai, kuriuose vertinamas sodybų originalumas ir išpuoselėtumas. Komisija rinkosi net į kelis posėdžius. Buvo daug ginčų. Galiausiai nuspręsta miestų kategorijoje pirmąsias vietas skirti kelmiškei Eugenijai Fetingienei, tytuvėniškiams Laimai ir Gintarui Zaleckams.

Pačiu gražiausiu pripažintas Šaukėnų seniūnijos Vėžalių kaimo gyventojų Adelės ir Dainiaus Latvėnų vienkiemis. Antroji vieta atiteko Kristinai ir Sauliui Zagurskams iš Tytuvėnų apylinkių seniūnijos Pavydų kaimo.

Panevėžio Rajono Gražiausios Sodybos

Nuo kovo mėn. vyko Panevėžio rajono savivaldybės organizuojamas konkursas gražiausiai sutvarkytoms sodyboms ir bendrosioms erdvėms išaiškinti. Panevėžio rajone komisija aplanko seniūnijų siūlomas sodybas ir išrenka gražiausias.

Keturias dienas po Panevėžio rajoną keliavusi ir seniūnijų siūlymu per 40 sodybų aplankiusi gražiausiai tvarkomų sodybų konkurso-apžiūros vertinimo komisija baigė darbą ir išrinko nugalėtojus. Miesto ir/ar miestelių sodybų kategorijoje gražiausiai tvarkoma pripažinta Ramygalos seniūnijoje Ramygalos mieste esanti Gerdos ir Vytauto Navikų sodyba. Antra vieta skirta Naujamiesčio seniūnijoje Naujamiesčio miestelyje gyvenantiems Virginijai ir Artūrui Amanavičiams. Kaimų sodybų kategorijoje aukščiausiai įvertinta Krekenavos seniūnijos Linkaučių kaimo gyventojų Audronės ir Albino Kisielių sodyba.

Miesto ir/ar miestelių sodybų kategorijoje gražiausiai tvarkoma pripažinta Ramygalos seniūnijoje Ramygalos mieste esanti Gerdos ir Vytauto Navikų sodyba. Vienkiemių sodybų kategorijoje geriausiai įvertinta Jolantos ir Gintauto Čiplių sodyba, puošianti Rimaisų kaimą (Ramygalos sen.), antrąją vietą pelnė Pašiliuose (Miežiškių sen.) puoselėjama Rūtos ir Viliaus Pilkauskų sodyba.

Vienkiemių sodybų kategorijoje pirmoji vieta skirta Dalios ir Algio Atkočiūnų sodybai „Visas dangus“, esančiai Krekenavos seniūnijoje Žibartonių kaime. Antroji vieta atiteko Irenos ir Eugenijaus Galvanauskų sodybai, puošiančiai Paįstrio seniūnijoje esantį Pakaušių kaimą.

Renkant nugalėtojus vertinimo komisijos posėdyje pasiūlyta įvertinti Miežiškių seniūnijoje Nevėžio kaime Smilgių gatvėje esančio dviejų butų namo teritoriją, kurią puoselėja Janina ir Rimantas Mitašiūnai bei Laima ir Giedrius Gutkovai.

Etnografinių Sodybų Išsaugojimas

Ypatingas dėmesys skiriamas etnografinių sodybų išsaugojimui, ypač saugomose teritorijose. Konkursu buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į saugomose teritorijose esančias autentiškas ir naujas, pastatytas laikantis tradicijų, etnografines sodybas, skatinti saugoti tradicinės architektūros paveldą, pateikti visuomenei gražiausius etnografinės architektūros pavyzdžius valstybiniuose parkuose.

Komisija vertina, ar sodyboje išsaugoti tradiciniai elementai, atspindintys regiono specifiką, gyvenseną ir vietinę gamtą. XIX-ojo amžiaus pabaigoje statytos ir priklausiusios garsiam kryždirbiui Tomui Miškiniui, Dzūkijos nacionaliniame parke Mančiagirės kaime esančios sodybos autentiškumą išsaugojo dabartiniai šeimininkai.

Konkurso komisija išrinko du nugalėtojus: autentiškos, išsaugotos sodybos kategorijoje - sodybą Mančiagirės kaime Dzūkijoje, rekonstruotos sodybos kategorijoje - sodybą Vaišnoriškės kaime Aukštaitijoje. XIX-ojo amžiaus pabaigoje statytos ir priklausiusios garsiam kryždirbiui Tomui Miškiniui, Dzūkijos nacionaliniame parke Mančiagirės kaime esančios sodybos autentiškumą išsaugojo dabartiniai šeimininkai - kryždirbio anūkas Gintaras Latkauskas ir menotyrininkas Alfonsas Andriuškevičius. Viskas išliko beveik taip, kaip buvo: gyvenamasis namas su gražiai dekoruotais viršlangiais, sodybos priklausiniai, o karčių ir statinių tvoros bei kryžius prie įvažiavimo į sodybos kiemą - atstatyti. Sodybos visuma atspindi Dzūkijos regiono architektūros tradicijas ir kraštovaizdį.

Sodybos visuma atspindi Dzūkijos regiono architektūros tradicijas ir kraštovaizdį. Komisijos narės, etninės architektūros ekspertės Rasos Bertašiūtės nuomone, lietuvių etninė architektūra visuomet suvokiama sodybos kontekste.

Sodybą sudaro:

• Pastatai (namas, klėtis, tvartas, klojimas ir kt.)
• Želdiniai (sodas, gėlių darželis, medžiai)
• Kiemo erdvės
• Mažosios architektūros formos (kryžius, vartai, šulinys, aviliai ir kt.)

Šios formos atspindi regiono specifiką, gyvenseną ir vietinę gamtą.

Etnografinė sodyba Dzūkijoje

Tendencijos ir Pastebėjimai

Vis daugiau pakaunės gyventojų gražiai tvarkosi ne tam, kad kažkas atvažiuotų, pažiūrėtų ir įvertintų, o patys dėl savęs. Susidaro įspūdis, kad vis daugiau žmonių ne patys tarnauja savo kiemui, o tas kiemas jiems tarnauja. Kuo toliau, tuo daugiau ženklų, kad jie ten gyvena, leidžia laisvalaikį: savo kieme jie susikuria ir poilsio zoną, ir gėlyną, daržą, šiltnamį, alpinariumą, sporto zoną, skirtą, pavyzdžiui, krepšiniui žaisti.

Anksčiau vis pabrėždavome, kad šiuo konkursu skatiname etnografiniams regionams būdingų sodybų bruožų tęstinumą. Tačiau dabar tie etnografiniai bruožai iš sodybų dingsta. Anksčiau būdavo tai koks vežimas kieme gėlėmis apsodintas, tai medinė dekoratyvi tvora, tai ratas gandralizdžiui. Dabar to mažėja, kaip ir neskoningumo, kičo - visokių plastmasinių atseit pagražinimų. Dabar žmonės linkę palikti daugiau natūralios gamtos.

Komisijos nariai atsižvelgia ir į aplinkos švarą, kur laikomi buitinių atliekų konteineriai ar kompostuojamos gamtinės atliekos, kaip tvarkomos nuotekos. Kai kuriose sodybose pastebima įvairių plastikinių figūrų ir kitokių ne itin vertingų detalių, vadinamų kiču. Tai nėra mažoji architektūra, bet kažkodėl mėgstama.

Sodybos Puoselėjimo Idėjos

Jei nenorite atnaujinti visos sodybos teritorijos, visų pirma pagalvokite apie reprezentacinę zoną. Gal vertėtų peržiūrėti gėlyną, augantį prie įvažiavimo? Gal laikas sutvarkyti gyvatvorę arba pasodinti naują?

Jeigu beveik visą reprezentacinę zoną užima automobilių stovėjimo aikštelė, ieškokite būdų, kaip ją padaryti gyvesnę. Augalai puikiausiai padaro šį darbą. Ingė Auželienė, kursų „Sodybos apželdinimas“ lektorė, atkreipia dėmesį į eismą ratu.

Jei nevaržo vietos trūkumas, galima taip pertvarkyti mašinų judėjimą sodyboje, kad jos judėtų žiedu aplink žalią salą. O tą apvalią salą galima apsodinti nereikliomis, patikimomis gėlėmis. Tad, atvažiavus, pirmiausia lankytojus ar namiškius pasitiktų vešlūs augalai, o ne trinkelės, asfaltas ar tiesiog žvyro kelias.

Nauja pavėsinga vietelė poilsiui. Erdviose sodybose, kur siaučia vėjai ir tolimose matosi arimai, tačiau neretai ima ir pritrūksta jaukios vietelės poilsiui su knyga arba tiesiog pasėdėjimui su arbatos puodeliu. Nebūtina įrengti naują dengtą terasą ar pavėsinę - paskirkite tam vietą, ir apauginkite ją vienmečiais vijokliais, pavyzdžiui, kvapiaisiais pelėžirniais, trispalviais sukučiais, raudonžiedėmis pupelėmis.

Tokiu būdu jūs labai greitai pasieksite norimą rezultatą, bus malonu tokioje jaukioje, šiek tiek pridengtoje nuo vasaros kaitrų vietoje ilsėtis. Ir jeigu jums pasirodys, kad šis sprendimas jums labai patinka, vėliau toje pačioje vietoje galėsite įrengti ir rimtesnę vietą poilsiui, apaugintą daugiamečiais vynuogienojais, raganėmis arba vijoklinėmis rožėmis.

Įsirenkite laužavietę. Įsirengti laužavietę tikrai nėra brangu, o padaryti tai galima su priemonėmis, kurias jau turite po ranka. Tokiam projektui tiks senos plytos, akmenys, galite ir pagilinimą iškasti. Svarbiausia paskirkite tam specialią naują vietą, aplinkui apstatykite suoleliais. Atrasite, kad nauja sklypo erdvė, prieš tai buvusi neišnaudota, įgavo naują funkciją. Puiki vietelė pasisėdėjimui su su draugais, kur mielai kepsite kepsnius ir maloniai leisite šiltus vasaros vakarus.

Šis sprendimas puikiai tiks didesnėms sodyboms, kur lieka neišnaudotos erdvės ir nesugalvojate, ką ten daryti. Laužavietei reikia nemažai vietos, kad visi saugiai tilptų aplink, tačiau daugiau jokių reikalavimų nėra. Ugnis pati savaime bus traukos objektas vakarais. Tikrai įvertinsite šį naują pokytį.

Arkos - greitas ir efektingas sprendimas. Didelėje sodybos teritorijoje ryškų pokytį daro bet kokios konstrukcijos, kurios turi lubas, kadangi jos savaime sukuria tarsi naują erdvę. Tad kodėl gi nepabandžius pasigaminti arkos iš paprastų šakų bei vytelių? Užtruksite tik keletą valandų, tačiau pokytis bus greitas ir aiškiai matomas.

Kletas idėjų, kur galite pastatyti arką:

• Ties įvažiavimu į sklypą, kad automobilis pravažiuotų po arka;
• Prie įėjimo į daržą, taip tarsi pažymint perėjimą į kitą funkcinę zoną;
• Vietoje, iš kur jūs matote gražų vaizdą, pavyzdžiui, ežero pakrantę, arba kažkokius tolimus horizontus, taip kuriant lyg gyvus paveikslus.

Tokią arką galima apauginti vijokliniais augalais, o per Jonines arba Sekmines ji atrodytų dailiai, apipinta šalia augančiais žolynais bei gėlėmis.

Suoliukas naujoje vietoje. Vienas iš dažnos sodybos privalumų yra tai, kad vietos yra sočiai. Tad pabandykite pastatyti suolelį arba krėslą į kokią naują vietą, ir staiga atrasite visiškai naują žiūrėjimo kampą savo sodyboje.

Dažniausiai mes į aplinką žiūrime iš tų pačių taškų:

• Nuo įėjimo į sklypo teritoriją (vartų arba vartelių, jei tokie yra);
• Iš namų - tai vaizdas, kurį matome pro virtuvės ar kitų kambarių langus, arba matomas, atvėrus namų duris į lauką;
• Iš pavėsinės ar terasos - tai vaizdas, ką matome ten sėdėdami.

Pastatydami suoliuką kitoje sklypo vietoje, mes tiesiog sukuriame dar vieną vietą, iš kurios matomą vaizdą fiksuoja mūsų akys. Ir žiūrėkite, staiga gali pasirodyti, iš tolimos sklypo kertelės prie jazmino krūmo jūsų namas atsiveria visai kitu kampu, kadangi už jo stūkso miškas.

Peržiūrėkite savo sodybos koloritą. Kuriant gėlynus kaimo sodyboje, mes retai kreipiame dėmesį į spalvų suderinimą. Tiesiog auginame tokias gėles, kurios mums yra gražios, nežiūrėdami, kiek jos dera tarpusavyje, kiek dera prie bendro sodybos kolorito. Kartais galima iš esmės pakeisti sodybos vaizdą, tiesiog kai kuriuos augalus persodinant į kitą vietą.

Vaismedžiai yra vertybė. Jei jūsų sodyboje yra senų vaismedžių sodas, neskubėkite jo atsikratyti, juos iškirsdami. Atrodytų, nukirtai - pigu ir efektinga, bet… Jeigu jūs nuspręsite iškisrti seną vaismedžių sodą, jums ne tik kainuos įsigyti naujus sodinukus, bet ir teks palaukti ne vienerius metus, kol sulauksite derliaus, kol medžiai suaugs iki tokių, kurie išties daro jūsų vaismedžių sodą gražų ir vertingą.

Graži veja sodyboje. Sakote, kad jūsų sodyboje „veja“ yra per skambus žodis, ir geriau tiktų „pievelė“? Jei norite gražios vejos ir gruntas yra gana lygus, neverta įrenginėti vejos iš naujo. Pakanka dažnai šienauti, kad ji pagražėtų. Tam yra paaiškinimas: dažnai šienaujant veją, palaipsniui keičiasi jos sudėtis. Vieni augalai pakenčia žemą pjovimą, kitiems tai nepatinka - todėl, jeigu jūs nuolat šienausite veją, vienų augalų mažės, o kitų daugės. Gera žinia, kad daugėja kaip tik tų, kurie siaurais lapeliais ir padaro žolytę tarsi žalią kilimą.

Nedirbkite vieni! Susidraugaukite su kaimynais ir pasikvieskite juos pagalbos, o pačius sunkiausius darbus paverskite linksmomis talkomis. Lietuviai nuo seno moka ne tik sunkiai dirbti, bet ir nuoširdžiai linksmintis, todėl rimtesniems darbams pasikvieskite draugus.

tags: #graziai #sutvarkytos #sodybos