Šiame straipsnyje aptariamas žyminio mokesčio klausimas, kai kreipiamasi į teismą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ypač atskirojo skundo kontekste. Nagrinėjama Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pozicija dėl atleidimo nuo šio mokesčio, argumentuojant viešuoju interesu, bei teismų praktika šiuo klausimu.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo nutarties, kuria patvirtintas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (RUAB) „Aiba“ restruktūrizavimo planas.
Šiaulių apygardos teismas nustatė pareiškėjai VMI terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus, t. y. sumokėti žyminį mokestį.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis, o atskirąjį skundą pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentų už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos.
Apeliantė VMI pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Šiaulių apygardos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir netinkamai aiškino CPK nuostatas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.
Žyminio mokesčio užduoties kūrimas
VMI argumentai dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio
VMI teigimu, CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas reglamentuoja, kad bylose nuo žyminio mokesčio atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį interesą, valstybės ar savivaldybės interesą. VMI yra specifinis, viešąjį interesą ginantis subjektas.
Mokesčiai yra valstybės finansų sistemos esminė dalis, jie sudarantys pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį. Nustatant mokesčius, siekiama gauti pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti, visuomenės ir valstybės viešiesiems poreikiams tenkinti.
Nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės biudžetas negauna pajamų, yra ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Jei būtų patenkintas kreditorės atskirasis skundas, naudą gautų visi kreditoriai byloje, tad užkertant kelią kreditorei reikšti atskirąjį skundą, yra pažeidžiami ne tik kreditorės, restruktūrizuojamos įmonės, bet ir visų jos kreditorių, tame tarpe VMI, atstovaujančios valstybę, teisėti interesai.
Pagal CPK nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Žyminio mokesčio esmė ir tikslai
Žyminis mokestis - proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus.
Teismų praktikoje išskiriami tokie žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiami viešajam interesui svarbūs tikslai:
- įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų);
- padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį;
- skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt.
Žyminis mokestis mokamas už tam tikrus procesinius dokumentus (jų padavimą). Pagal CPK 80 straipsnį išskirtinos trys procesinių dokumentų, už kuriuos mokamas žyminis mokestis, rūšys:
- procesiniai dokumentai, kuriais teismui pirmą kartą pareiškiami materialieji teisiniai reikalavimai (ieškinys, priešieškinis, trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas, pareiškimas ypatingosios teisenos tvarka);
- procesiniai dokumentai, kuriais reikalaujama peržiūrėti teismo procesinį sprendimą dėl bylos esmės (prašymai peržiūrėti sprendimą už akių, apeliaciniai, kasaciniai skundai, prašymai dėl proceso atnaujinimo);
- kai kurie dokumentai, kuriais reiškiami procesinio pobūdžio prašymai (prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskirieji skundai dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose).
Atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai
CPK 83 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai, kurie skirti palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises (pvz., darbuotojams, vartotojams), asmenims, kurių materialinė padėtis yra sunki (pvz., asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla), bei su viešųjų, valstybės ar savivaldybės interesų gynimu susijusiais atvejais.
CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindų sąrašas nėra baigtinis, kadangi CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas numato, kad asmenys nuo žyminio mokesčio atleidžiami ir kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytais atvejais.
CPK 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. Šioje nuostatoje nėra tiesiogiai numatyta, kad asmenys nuo žyminio mokesčio atleidžiami už trečiąją procesinių dokumentų rūšį, t. y. procesinio pobūdžio dokumentus (prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose).
Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose numatytų atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindų taikymo už vieną iš dokumentų, kuriais reiškiamas procesinio pobūdžio prašymas, t. y. bankroto byloje pateiktą atskirąjį skundą, remdamasis CPK 83 straipsnio 2 dalimi, išaiškino, kad žyminis mokestis nemokamas tik už šiose normose (t. y. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose) nurodytų asmenų pateiktus ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.
Kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas aptariamoje nutartyje, atskirieji skundai nepatenka į šioje normoje (CPK 83 straipsnio 2 dalyje) nurodytų procesinių dokumentų sąrašą, kadangi pagal bendrąją normą (lot. lex generalis) atskirieji skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose.
Šios išimtys yra lex specialis (specialioji norma) CPK 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios normos, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, atžvilgiu.
Įstatymų leidėjas, CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatydamas atskirųjų skundų bankroto ar restruktūrizavimo bylose apmokestinimą žyminiu mokesčiu, siekė padidinti nemokumo procesų efektyvumą, apriboti nepagrįstus skundus, kurie ilgina nemokumo procesus.
Šioje nutartyje pateiktu teisės aiškinimu CPK 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo esmė nėra paneigiama, kadangi atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams.
Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas.
Nagrinėjamu atveju VMI pateikė skundą dėl Šiaulių apygardos teismo nutarties, kuria patvirtintas RUAB „Aiba“ restruktūrizavimo planas. Vadinasi, pareiškėjos teikiamas atskirasis skundas dėl teismo nutarties, kuria patvirtintas restruktūrizavimo planas, nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalyje numatytus atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindus.
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs pareiškėjai terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus ir sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, teisingai taikė ir aiškino proceso įstatyme nustatytus atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindus, todėl pagrįstai įpareigojo pareiškėją sumokėti žyminį mokestį už paduodamą atskirąjį skundą.
| Žyminis mokestis | Atskirojo skundo pobūdis | Mokėjimo sąlygos |
|---|---|---|
| 50 Eur (arba 75% sumos, jei pateikiama elektroniniu būdu) | Atskirasis skundas bankroto ar restruktūrizavimo bylose | Mokamas, jei nėra atleidimo nuo mokesčio pagrindų (CPK 83 str.) |
| Netaikomas | Atskirasis skundas, jei yra atleidimo nuo mokesčio pagrindas | Jei skundą teikia asmenys, nurodyti CPK 83 str. (pvz., valstybės institucijos, ginančios viešąjį interesą) |
tags: #zyminis #mokestis #teismui #nuosavybe #teisiu #atkurime