Žurnalistų turto deklaracijos viešumas: Lietuvos perspektyvos

Ši tema aktuali ir analizuotina, kadangi darbe bus aptariamos vienos iš pagrindinių institucijų - valstybės registrai ir notarai, įgyvendinantys vartotojų teisių apsaugą. Taip pat valstybės registrų ir notaro sąveiką analizuoti skatina vis didėjanti informacinių technologijų svarba įvairiose srityse, įskaitant „elektroninės valdžios“, „vieno langelio“ principo įgyvendinimo ir informacinės visuomenės sritis. Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, aktualus yra valstybės registrų prisijungimo prie Europos Sąjungos ir tarptautinių registrų klausimas.

Notarai atlieka viešo pobūdžio funkcijas, kurios turi teisines pasekmes ne tik notarinio veiksmo šalims, bet ir kitoms teisinėms institucijoms, tretiesiems asmenims ir apskritai visuomenei, bei gina valstybės interesus. LR CK notaro funkcijos civiliniuose teisiniuose santykiuose dar labiau išsiplėtė. Tai įgyvendinamas vieno langelio principas, suteikiant galimybę gauti visą reikalingą informaciją ir paslaugas vienoje vietoje.

Nuosavybės teisės apsaugos užtikrinimas yra neatsiejamas nuo notariato institucijos. Išskiriamas notaro, kaip vartotojų teisių apsaugos užtikrintojo, vaidmuo. Notaras vykdo valstybės deleguotas funkcijas, veikdamas valstybės vardu. Apie notarą galima kalbėti, tiek kaip apie duomenų teikėją, tiek kaip apie vartotoją, kuris siekdamas užtikrinti valstybės jam paskirtų funkcijų vykdymą, ekonominių santykių vystymąsi bei stabilumą rinkoje, naudoja valstybės registrų duomenis. Pagal Valstybės registrų įstatymą, registro duomenys teikėjas - asmuo, teikiantis registrui teisės aktų nustatytus duomenis ir dokumentus.

Informacinės technologijos skatina el. visuomenės plėtrą ir prieigos prie informacijos apie nekilnojamąjį turtą elektroniniu būdu poreikį. Vienas iš pagrindinių informacinės visuomenės plėtros prioritetų - užtikrinti elektroninės demokratijos kūrimąsi. Tapusi Europos Sąjungos nare, o Europos Sąjungos valstybėms narėms, patvirtinus „e. Europe 2005“ veiksmų planą, Lietuva tapo aktyvia šios iniciatyvos dalyve.

Šio magistrinio darbo tyrimo objektas yra „valstybės registras - duomenų teikėjas“ ir „notaras - registro duomenų teikėjas“ sąveikos aspektai. Magistro baigiamojo darbo tyrimo dalykas yra valstybės registrų ir notars veiklą reglamentuojantys teisės aktai, mokslinė literatūra ir notarinė praktika. Išanalizavus visą turimą medžiagą, pateikti pasikėlymus dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo, kad valstybės registrų sistema būtų pakankamai efektyvi, iš tikrųjų padedanti notarui atlikti jam valstybės pavestas funkcijas, taip ginant visuomenės interesus.

Šio darbo hipotezė - Lietuvos valstybės registrų sistema nepakankamai integrali, o valstybės registrų teikiami duomenys nėra pakankamai išsamūs, tikslūs, aktualūs ir prieinami.

Teisinis reglamentavimas

Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notaras užtikrina fizinių ir juridinių asmens teisių ir teisėtų interesų gynimą. Notaras remiasi ne tik šalių valia, įstatymų normomis, bet ir įvertina visas atliekamo notarinio veiksmo aplinkybes bei galimus padarinius.

Įstatymai numato, kad svarbiausi ir sudėtingiausi sandoriai turi būti notarinės formos, tai įpareigoja notarą, kad vykdydamas savo pareigas, privalo ne formaliai atlikti notarinius veiksmus, bet veikti taip, kad asmens teisėti interesai apsauga būtų užtikrinta realiai.

LR CK vartojamas terminas viešasis registras, kurio tikslas viešumas, kuris yra teisinio tikrumo prielaida. Valstybės registrų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nurodyta, kad valstybės registras (kadastras) - teisinis, organizacinis, technologinis priemonių visuma, skirta registruoti įstatymų nustatytus registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti bei teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registruojamų objektų kiekybinius, kokybinius, geografinius ir kitus duomenis bei dokumentus.

Įstatymas įtvirtino principinę nuostatą, pagal kurią susijusius registrų duomenis draudžiama pakartotinai rinkti iš pirminis šaltinis. Tai reiškia, kad turi būti integruota registrų sistema, kuri leidžia registrams keistis duomenimis tarpusavyje ir nereikalauti iš duomenų teikėjo pakartotinai pateikti duomenis skirtingiems registrams. Valstybės registrų duomenys ir dokumentai yra vieši (išskyrus tam tikrus įstatymo nustatytus atvejus).

Šiuo visus duomenų bazėje saugomus duomenis arba jų dalį.Registrų integravimas gerina šalies informacinę infrastruktūrą, užtikrina geresnį valdymą ir keitimąsi duomenimis.

Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį notaras atsako ne tik už paties notaro kaltais veiksmais padarytą žalą, bet ir notaro atsakomybė už žalą, kilusią dėl jo darbuotojų kaltės. Išaiškinamas fizinių ir juridinių asmens subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmens ir valstybės teisėtus interesų apsaugą. Taigi lotynų notariato valstybėse notaro įgaliojimai, dalyvauti sudarant sandorius, leidžia kalbėti apie teisminę notaro funkciją, jo skirtį apsaugoti teisėtumą.

Notaro perduoti duomenys valstybės registrams vienais atvejais atlieka tik informavimo funkciją, o kitais tai yra pagrindas registruoti duomenis ir dokumentus valstybės registruose. Notaro pareiga tikrinti valstybės registrų duomenis, perduoti duomenis valstybės registrams įtvirtinta daugelyje teisės aktų. Notariato įstatymas numato, jog notaras, patvirtinęs perleidimo sandorį per 24 valandas privalo pateikti duomenis apie patvirtintą sutartį viešo registro tvarkytojui. LR CK 5.32 straipsnis numato, kad notaras per tris darbo dienas privalo pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie patvirtintus, priimtus saugoti ar panaikintus testamentus.

Notaro ir valstybės registrų sąveika

Šiame darbe bus aptariamos notaro funkcijos, užtikrinant teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, lyginant skirtingas teisines sistemas. Šiame skyriuje bus nagrinėjama Lietuvos teisinėje sistemoje veikianti lotynų notariato sistema, kuri savo veiklą pradėjo 1992 m. Lietuvos notariatas buvo vienas iš pirmųjų, kuris 1994 m. vasario 11 d. buvo priimtas į Tarptautinę lotynų notariato sąjungą (UINL). 2004 m. gegužės 1-ąją Lietuvos notariatas tapo tikruoju CNUE nariu.

Europos Sąjungos notariatai, išskyrus Portugalijos notariatą, pagal savo etinę ir ūkinę koncepciją veikia kaip laisvosios profesijos atstovai. Šios užtikrinti atitikti aukštiems etikos standartams. Už įstatymus ir kitus teisės aktus pažeidimus, padarytus atliekant notarinius veiksmus, notaras atsako kaip valstybės pareigūnas ir jam taikoma ne tik drausminė atsakomybė, bet ir baudžiamoji, civilinė atsakomybės.

Anglosaksų notariato tipo valstybėse notaro patvirtinti dokumentai neturi prima facie galios. Anglosaksų notaras yra eliminuojamas iš dalyvavimo sudarant sandorius ar juos tvirtinant. Pripažįstama, kad lotynų tipo notariato valstybėse notaro veiklos sfera yra kur kas platesnė nei anglosaksų. Notariato įstatymo 26 straipsnis įgalioja notarą ne tik liudyti dokumentų nuorašus ir išrašus bei vertimų tikrumą, priimti jūrinius protestus ir protestuoti vekselius, bet ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimus, nuosavybės teisės liudijimus, tvirtinti, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, priimti saugoti testamentus, priimti pinigus į depozitinę sąskaitą, tvirtinti juridinio asmens steigimo dokumentus ir įstatymų reikalavimams atitikimą bei galimybę registruoti juridinį asmenį ir pan.

Centriniam hipotekos registrui notaras turi perduoti duomenis apie palikimo priėmimo faktą. Šiuos juridinius faktus įregistravus viešajame registre jie tampa prieinami vartotojams ir taip apsaugomos vartotojų teisės. Todėl galima pritarti S. Čaltauskienės (2002) teiginiui, jog „viešasis registras tikslas - viešumas, kuris yra teisinio tikrumo prielaida“. Tuo tarpu notaras - pagrindinė institucija, užtikrinanti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose.

Kiekvienoje teisinėje valstybėje turi būti saugomos ir užtikrinamos asmens teisės ir teisėti interesai. Valstybės, siekdamos įgyvendinti šį tikslą, imasi įvairių teisinių priemonių. Notaro institucija yra viena svarbiausių teisinių institucijų, kurios pagrindinis uždavinys - teisėtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose užtikrinimas. Notaras, atlikdamas valstybės jam pavestas funkcijas, naudoja kitas valstybės sukurtas teisines priemones. Viena iš jų - valstybės registrai, kurių teikiami duomenys padeda notarui tinkamai ir efektyviai įgyvendinti jam pavestus uždavinius, užtikrinant tiek sąžiningų šalių interesus, tiek apskritai sąžiningumo, viešumo principų įgyvendinimą civiliniuose teisiniuose santykiuose.

Turto ir pajamų deklaracijų pagrindinių duomenų išrašų išdavimas

Gyventojai, pageidaujantys gauti Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos pagrindinių duomenų išrašą ir/ar Metinės pajamų deklaracijos pagrindinių duomenų išrašą, taip pat gyventojai, pageidaujantys gauti Gyventojo (šeimos) turto deklaravimo pažymos FR0690 formą ir/ar Gyventojo pajamų deklaravimo pažymos FR0691 formą, su prašymu turi kreiptis į mokesčių administratorių.

Paslaugos pavadinimas: Turto ir pajamų deklaracijų pagrindinių duomenų išrašų išdavimas pagal mokesčių mokėtojo prašymą.

Paslaugos gavėjai: Gyventojai.

Paslaugos suteikimo trukmė: 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu gyventojai yra deklaravę kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais jie buvo išrinkti, paskirti ar priimti į GTDĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas, gruodžio 31 d. turimą turtą, tai pažyma turi būti parengta per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

Prašymo forma: Prašymo išduoti pažymą apie turto ir/ar pajamų deklaravimą arba turto ir/ar pajamų deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus PRC909 forma.

Dokumentai, kuriuos reikia pateikti: Prašymas išduoti pažymą apie turto ir/ar pajamų deklaravimą arba turto ir/ar pajamų deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus (PRC909).

Paslaugos teikimo būdai: Prašymą galima pateikti tiesiogiai, paštu, elektroniniu paštu (būtina pasirašyti elektroniniu parašu). Dokumentus atsiimti galima tiesiogiai, paštu.

Paslaugos teikėjas: Apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos.

Paslaugos vadovas: Informacija apie paslaugos vadovą teikiama paskambinus į Mokesčių informacijos centrą.

Teisės aktai, reglamentuojantys paslaugą:

• Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas;
• Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymas;
• Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. VA-107 „Dėl Deklaracijos duomenų išrašo FR0667 formos, Prašymo PRC909 formos, Prašymo PRC908 formos, Pažymos FR0690 formos, Pažymos FR0691 formos, Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos pagrindinių duomenų išrašo, Metinės pajamų deklaracijos pagrindinių duomenų išrašo, Gyventojo (šeimos) turto deklaravimo pažymos FR0690 formos ir Gyventojo pajamų deklaravimo pažymos FR0691 formos išdavimo taisyklių patvirtinimo".

Teisės aktus galima rasti Teisės aktų registro svetainėje www.e-tar.lt. Pasikeitus teisės aktui, žiūrėti aktualią dokumento redakciją.

tags: #zurnalistu #turto #deklaracijos