Didesnio Buto Privalumai Investicijai: Ar Verta Rinktis Erdvesnes Patalpas?

Pastaruoju metu vis daugiau lietuvių ieško skirtingų pinigų investavimo būdų. Anot M. Mikočiūno, lietuviai dažniausiai investicijai renkasi NT.

NT objektas yra apčiuopiamas daiktas. Žmogus gali ateiti ir jį pamatyti, paliesti, pačiupinėti. Tuo metu akcijos, obligacijos, kriptovaliutus yra neapčiuopiamos, todėl mažiau patrauklios. Be to, investicija į NT žmonėms yra labiausiai suprantama.

Investavimo Būdai: Mažesni NT Objektai

Žinių radijo laidoje „Tarp keturių sienų“ verslininkas ir investuotojas Aurimas Levickas pastebėjo, kad jeigu žmonės neturi pinigų įsigyti NT, jie ir neinvestuoja. „Tačiau galima investuoti ir į pigesnius NT objektus. Pavyzdžiui, prieš keletą metų nusipirkau už 2 tūkst. eurų automobilio stovėjimo vietą, ją išnuomojau už 35 eurus per mėnesį. Pamačiau, kad taip galima uždirbti. Tiesa, turint vieną stovėjimo vietą mėnesinės pajamos nėra didelės. Todėl nusprendžiau jų įsigyti daugiau. Automobilio stovėjimo vietos nereikia tvarkyti ir kažkaip papildomai į ją investuoti. Tuo metu nusipirkus būstą ar komercines patalpas, jas reikia vis atnaujinti“, - pastebėjo investuotojas.

Pasak jo, galima nusipirkti ir nuomoti ir kitus NT objektus, pavyzdžiui, sandėliukus. „Turiu nusipirkęs už 3 tūkst. eurų ir nuomoju 4 kvadratinių metrų sandėliuką už 30 eurų per mėnesį“, - dar vieną pavyzdį pateikė A. Levickas.

Mažesnių NT Objektų Privalumai ir Trūkumai

NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad daug žmonių net nesusimąsto apie investavimą į sandėliuką ar automobilio stovėjimo vietą. „Tačiau dalis investuotojų tik tai ir daro. Jie investuoja tik į mažesnius objektus - sandėliukus ar stovėjimo vietas. Kartais jie netgi laukia naujų projektų, kur atsirastų galimybė įsigyti daugiau stovėjimo vietų ar sandėliukų, kuriuos vėliau galėtų nuomoti“, - komentavo NT specialistas.

Pasak jo, investavimas į mažesnius NT objektus turi ir privalumų, ir trūkumų. Sandėliukams ir stovėjimo vietoms reikia mažiau priežiūros. Šiuos objektus sugadinti ar nudėvėti praktiškai neįmanoma.

„Kita vertus, tai yra nebrangūs daiktai. Todėl norint turėti didesnę investiciją, jų reikia įsigyti daugiau. O jų turint daug, reikia didesnio ir administravimo. Pavyzdžiui, jeigu sandėliukas kainuoja 3 tūkst. eurų, tam, kad atitiktų vidutinę investicijai skirto buto kainą, reikia nusipirkti 30 sandėliukų. Jeigu jie bus išnuomoti 30 skirtingų žmonių, reikės sandėliukus administruoti, sutarti dėl jų nuomos apmokėjimų ir pan. Todėl administravimo tikrai bus daugiau nei turint vieną butą“, - aiškino M. Mikočiūnas.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad sandėliuko investicinė grąža bus didesnė, be to, nereikės jo nuolat remontuoti, atnaujinti.

Investuoti būtina? Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas primena, kad esant aukštai infliacijai būtina investuoti pinigus, jei nesinori jų nuvertėjimo. Paprastai kalbant, dėl infliacijos už tą pačią sumą pinigų, pvz., 100 eurų, dabar galima įpirkti mažiau prekių ir paslaugų nei prieš metus. O po metų - dar mažiau.

„Praėjusiais metais vidutiniškai gyventojų pinigai nuvertėjo 18 proc., nes būtent tiek siekė vidutinė metinė infliacija. Todėl investuoti būtina. Be to, dabar yra nemažai galimybių tai daryti. Investuoti galima ir mažesnėmis sumomis įvairiose platformose. Iš kitos pusės reikia suprasti ir investicijų rizikas. Praėjusiais metais stipriai krito akcijų rinkos. Šių metų pradžioje jos atsigavo. O dabar vėl neaišku, ko laukti. Todėl žmogus, kuris nori pradėti investuoti, pirmiausia tai daryti turi mažomis sumomis. Taip pat svarbu investuojant įsigilinti į pasirinktą sritį, pavyzdžiu, IT ar pramonės sektorius“, - patarė ekonomistas.

Anot jo, gyventojų investicijos, į mažesnius NT objektus - sandėliukus ar stovėjimo vietas yra sveikintinos. „Tai rodo, kad gyventojų finansinis raštingumas gerėja. Žmonės, kurie turi vidutines pajams, taip pat ima ieškoti būdų investuoti. Ir tokiu atveju, automobilio stovėjimo vieta yra puiki pradžia gauti fiksuotas pajamas. Žinoma, tie pinigai nėra dideli, tačiau pats tikslas tikrai sveikintinas, kad žmonės pinigus nepravalgo, bet investuoja“, - komentavo A. Izgorodinas.

Kiek Kainuoja Įsigyti Stovėjimo Vietą ar Sandėliuką

Portalas tv3.lt patikrino, kiek Vilniuje kainuoja įsigyti automobilio stovėjimo vietą, garažą ar sandėliuką. Pavyzdžiui, automobilio stovėjimo vieta aikštelėje Pilaitėje, Karaliaučiaus g. kainuoja 2500 eurų. Tuo metu Naujininkuose stovėjimo vieta, antžeminėje aikštelėje atsieitų jau 7 tūkst. eurų. Žirmūnuose, požeminėje aikštelėje automobilio stovėjimo vieta atsieitų 7,9 tūkst. eurų.

Už garažą teks pakloti daugiau. Pavyzdžiui, požeminis garažas Žirmūnuose kainuoja 13 tūkst. eurų. Tokio garažo plotas siekia 14 kvadratinių metrų. O Pilaitėje požeminis garažas kainuoja 14 tūkst. eurų. Taip pat galima įvairiuose mikrorajonuose įsigyti sandėliukų. Jų kaina siekia apie 2-3 tūkst. eurų. Tokių sandėliukų plotas siekia apie 4 kvadratinius metrus ploto.

Žemiau pateikiama lentelė su kainų pavyzdžiais Vilniuje:

Anot M. Mikočiūno, lietuviai dažniausiai investicijai renkasi NT. Dažniausiai į NT investuoja šeimos nariai, draugai ar pažįstami. Todėl pradedantiesiems investuotojams yra su kuo pasitarti ir pasikalbėti. Ir galiausiai NT žmonėms užtikrina saugumo jausmą, kad NT kainos turi mažesnę dinamiką nei akcijos ar kriptovaliutos. Jų kainos gali pasikeisti per naktį. Tuo metu NT kainos per naktį nepasikeis“, - priežastis vardijo NT brokeris.

Investicijos į Nekilnojamą Turtą

Investicijos į nekilnojamą turtą gali turėti skirtingas formas - jos neapsiriboja tik paties nekilnojamo turto įsigijimu. Nekilnojamasis turtas apibrėžiamas kaip žemė ar žemės dalis ir visi su ja susieti objektai (pvz. statiniai). Nekilnojamasis turtas dažnai tapatinamas su privačia nuosavybe. Teises į ją galima įgyti dviem būdais - perkant arba nuomojant.

Investicijos į nekilnojamąjį turtą - tai nekilnojamo turto įsigijimas, nuosavybės valdymas, nuoma arba pardavimas su tikslu uždirbti pelną. Kaip investuotoją jus turėtų labiau dominti nekilnojamo turto įsigijimas nei nuoma. Turėdami nekilnojamą turtą, jį galėsite išnuomoti nuomininkams, kurie ne tik padengs palūkanas bankui, bet dar ir jums sumokės. Investuotojus domina ir nekilnojamo turto vystymas - įsigyti sklypą, pastatyti statinių, tuomet juos išnuomoti ar parduoti. Tai D. Investicijos į nekilnojamąjį turtą dėl savo specifikos priskiriamas alternatyvių investicijų klasei.

Nekilnojamojo Turto Rūšys Investicijoms

• Biurai: Investicijos į biurus yra prestižinė nekilnojamo turto investicijų rūšis, kadangi paprastai šie objektai būna pačiame miesto centre arba kitose populiariose vietose. Nuo ekonomikos ciklų priklauso grąža iš investicijų į biurus. Ekonomikai kylant, iš biurų nuomos galima uždirbti milžiniškus pinigus. Kylant biurų nuomos paklausai, kyla ne tik nuomos kaina, bet ir biuro vertė.
• Prekybinės patalpos: Tai patalpos nuo didelių prekybos centrų iki smulkių parduotuvėlių. Iš prekybinių patalpų nuomos gaunamos pastovesnės pajamos nei iš biurų nuomos. Prekybines patalpas pakeisti yra sudėtingiau nei biurą, todėl sutartis sudaroma ilgesniam laikui.
• Pramoninės patalpos: Pramoninės patalpos kainos atžvilgiu būtų bene geriausia investicija į nekilnojamą turtą vidutiniam investuotojui. Nesvarbu ar ekonomika kyla, ar smunka, žmonės vis tiek turi kažkur gyventi.
• Gyvenamosios patalpos: Dėl šios priežasties gyvenamųjų patalpų nuoma yra bene populiariausia ir turinti stabiliausias pajamas investicija į nekilnojamąjį turtą. Šis išskirtinis nekilnojamojo turto segmentas yra gana brangus dėl nuolatinės paklausos. Kita vertus, didelė paklausa reiškia, kad visuomet rasite nuomininkus.

Populiarūs Rajonai Investicijoms Vilniuje

M. Žibūdos teigimu, paskutinius keletą ketvirčių daugiausiai naujo būsto parduodama Pilaitėje, Naujamiestyje ir Šnipiškėse. Šiose miesto vietose naujos pasiūlos koncentracija yra viena didžiausių, kas iš dalies lemia ir pardavimų kiekį.

„Aktyvius pardavimus lemia ir atskirų mikrorajonų privalumai: Pilaitė yra vienas jauniausių ir patogiausių rajonų, kuriame dominuoja kvartalinis teritorijos užstatymas, Naujamiestis populiarėja dėl naujai besiformuojančio socialinio gyvenimo bei artumo miesto senamiesčiui, o Šnipiškės yra vienas iš labiausiai besikeičiančių konversijos rajonų, susidedantis iš sparčiai besiplečiančių biurų bei gamybinius pastatus keičiančių gyvenamųjų pastatų“, - populiariausius rajonus išvardijo pašnekovas.

Nepopuliariausi rajonai, anot eksperto, yra tie, kurie neturi galimybės atsinaujinti ir kuriuose nėra naujo būsto pasiūlos. Tai dažniausiai lemia plėtrai tinkamų sklypų trūkumas - pvz., Šeškinėje, Karoliniškėse ir kituose senuose rajonuose. Jis taip pat prie populiarumą prarandančių rajonų priskiria ir Pašilaičius, o konkrečiau - Perkūnkiemio dalį, kur problemos buvo užprogramuotos nuo pat 2008-ųjų. Žaliųjų zonų bei socialinės infrastruktūros trūkumas lemia mažesnį šio rajono patrauklumą lyginant su kitomis Vilniaus dalimis.

A.Šapoka pabrėžia, kad Naujamiestis patrauklus ir antrinės rinkos pirkėjams - šiame rajone sandorių skaičius yra vienas didžiausių. O Pilaitėje ir Pašilaičiuose naujos statybos projektų pasiūla yra viena didžiausių Vilniuje - kuomet pasiūla didelė ir įvairi, o kainų lygis prieinamas - natūralu, kad pirkėjų dėmesys ten ir krypsta.

„Manau, kad didelį potencialą ateityje ir ilgalaikėje perspektyvoje turi Šnipiškės - artimiausiu metu čia tikrai išvysime ir stambesnės apimties konversijos projektų, ir atskirų nedidelių daugiabučių namų projektų. Pirkėjai Šnipiškes vertina dėl atstumo nuo miesto centro ir vis dėl to tikrai įkandamų kainų bei stipriai besikeičiančios aplinkos“, - užtikrino A. Šapoka.

Kaip nepopuliariausius jis įvardina Naująją Vilnią, Naujininkus ir kitus panašius rajonus.„Dėl skirtingų priežasčių, tačiau bendrai vertinant, tai yra miesto vietos, kurios neturi geros reputacijos, kuriuose vyrauja daugiau pramoninės teritorijos ir vietos, kurios iki šiol nesulaukė stambesnių būsto investicijų“, - kalbėjo ekspertas.

Šiame kontekste nelabai gražiai atrodo vis dažniau pasirodantys reklaminiai straipsniai apie mikroapartamentų, pusantro kambario butų, modernių bendrabučių (angl. „Coliving“) neva teikiamus privalumus aktyvų socialinį gyvenimą mėgstantiems žmonėms, kurie į namus grįžta tik pernakvoti, kuomet realiai esminiai tokio tipo būsto privalumai yra du: didesnė vieno kvadratinio metro kaina (palanku NT vystytojams, nes didėja pelno marža) ir mažesnė bendra buto kaina, tad toks butas yra patrauklus investicijai, t. y. nuomai“, - įsitikinęs ekonomistas.

Beje, teigiama, jog dažnai galutinė mažo būsto įsigijimo kaina yra didesnė, jei jis perkamas tik su daline apdaila, nes mažo buto įrengimo kaštai tik nežymiai skiriasi nuo didesnio, t. y. 80 kv. m ploto būsto įrengimo kaštai nėra dvigubai didesni nei nei 40 kv. m. (didesni maždaug 20 proc.), nes abu butai reikalauja panašių investicijų į vonios kambarį, virtuvę ir t. t.

Ž. Maurico žodžiais, gyvenimui tokie butai nėra itin tinkami, nes yra akivaizdžiai per maži (ypač jei sulaukiama šeimos pagausėjimo), tad tokio tipo būstas turi likti ir liks tik nišiniu segmentu, pavyzdžiui, studentams, imigrantams, trumpalaikei nuomai ir pan.

Be to, augant Lietuvos gyventojų pajamų lygiui ir populiarėjant darbui iš namų, būsto kokybė (sykiu ir jo plotas) bus dar svarbesnis, tad vidutinis būsto plotas Lietuvoje, tikėtina, augs, o ne mažės.

Lietuviai Nenori Nuomotis

Pavyzdžiui, kompaktiškų socializmo idėjos įkvėptų daugiabučių idėjos dar 1970-aisiais atsisakiusioje Norvegijoje šiuo metu vidutinis būsto plotas miestuose yra du kartus didesnis nei Lietuvoje.

Tiesa, Vakarų pasaulio šalyse vidutinis būsto plotas pastarąjį dešimtmetį linkęs kiek mažėti, tačiau tokia tendencija dažniausiai formuojasi ne dėl populiarėjančios mados gyventi mažuose butuose (madinga yra gyventi erdviuose loftuose, o ne mikroapartamentuose), o dėl kitų priežasčių.

Viena tokių - mažėjančio būsto įperkamumo, t. y. namų ūkių pajamų ir būsto kainų santykis daugelyje Vakarų pasaulio valstybių auga (ypač didžiuosiuose miestuose), tad gyventojai neįperka didesnio būsto (tuomet dažnai pasirenka nuomos alternatyvą, o nuomojamo būsto plotas ES šalyse yra vidutiniškai 20 kv. m mažesnis nei vidurkis). Lietuvoje, priešingai, būsto įperkamumas gerėja, o nuoma nėra populiari.

Antroji priežastis - augantis vienišų žmonių skaičius (dėl senstančios visuomenės, mažesnio vaikų skaičiaus), tačiau Lietuvoje gimstamumas yra didesnis nei ES vidurkis, o didžioji dalis senjorų gyvena ne miestuose, o kaimo vietovėse.

Dar viena priežastis - imigracija, nes imigrantai, taupydami pinigus, gyvena itin prastomis sąlygomis, bet Lietuvoje imigrantų skaičius yra santykinai mažas.

Pavyzdžiui, JAV pastarąjį dešimtmetį vidutinis naujai pastatytų butų plotas sumažėjo nuo 92 iki 87 kv. m. Palyginimui, Lietuvoje vidutinis naujai pastatytų butų plotas atitinkamu laikotarpiu sumažėjo nuo 63 kv. m iki 60 kv. m.

„Nieko nuostabaus turint omenyje, kad gausią lietuvių diasporą turinčioje Čikagoje vidutinė būsto kaina yra vos 1840 eurai už kv.m, o Vilniuje - 1660 eurų už kv. m. Priminsiu, kad vidutinis darbo užmokestis į rankas Čikagoje ir Vilniuje yra atitinkamai 3800 ir 900 eurų. Be abejo, mikroapartamentai yra labai populiarūs Honkonge, kuriame vidutinė būsto kaina siekia net 17000 eurų už kv. m, o vidutinis darbo užmokestis - vos 2300.

tags: #didesnis #butas #investicija #i #ateiti