Šiemet šalyje tik 24 pripažinti žemės ūkio kooperatyvai. Efektyviausiai dirbančio -„Joniškio aruodo“ pavyzdys rodo, kad ūkininkai, susibūrę į kooperatyvą, turi daug naudos. Tačiau tikrų kooperatyvų mažai. Kodėl, ką rodo Europos šalių ūkininkų patirtis, kokie realūs pokyčiai vyksta lengvinant žemės ūkio kooperatyvų registravimo sąlygas Lietuvoje? Aptaria žūk „Joniškio aruodas“ vadovė Jurita Zubauskienė ir žemės ūkio kooperatyvų asociacijos direktorius Dainius Kižauskas.
Vienas stipriausių pavyzdžių Lietuvos ūkininkams, kaip kooperacija, strateginis mąstymas, technologijos ir tarpusavio pasitikėjimas virsta realiais rezultatais - Žemės Ūkio Kooperatyvas „Radviliškio aruodai“.
Kooperatyvo direktorius Renatas Lemežis atvirai dalijosi istorija, kaip prasidėjo kooperacija nuo pirmųjų žingsnių, kai keli ūkininkai iš Radviliškio krašto įkvėpti Joniškio aruodo kolegų pavyzdžio nusprendė ne konkuruoti, o vienytis.
2017 metais susibūrė 27 ūkiai, bendrai valdantys apie 7500 ha žemės. Šiandien jų - jau 60, o bendras dirbamos žemės plotas išaugo iki 12 tūkstančių hektarų.
Kooperatyvas veikia ne kaip formali asociacija, o kaip gyvas, organiškas organizmas, kuriame kiekvienas narys, nepriklausomai nuo ūkio dydžio ir infrastruktūros yra svarbus.
„Glausti pečius reikia, nes išgaudys kaip aklus kačiukus. Vertė - finansinė, kooperatyve sandrauga, sambūvis, pečių suglaudimas, artimesnis pokalbis, be kooperacijos nieko nebus. Idėjų reikia ieškot ir jas gimdyti. Faktas tas, kad reikia vienytis, reikia kooperatyvų, idėjų ir vienam kito palaikymo“, - sako ūkininkas Jonas Ruškys, vienas iš pirmųjų narių, prisijungęs prie kooperatyvo dar prieš 8-erius metus.
Kooperatyve dirba 10 žmonių, o darbymečiu, pvz. sėjos metu - 13 žmonių.
Kooperatyvo vadovas Renatas Lemežis aprodė ne tik modernias administracijos patalpas, laboratorijas ir sandėlius, bet ir pasidalijo svarbia investicija ir inovacija - daiginimo spinta, kuri padeda išvengti nedaigių sėklų ir finansinių nuostolių ūkiams.
Kooperatyvas investuoja į pažangius dirvožemio tyrimus su AGRICON. Kol nebuvo kooperatyvo, buvo naudota daug kompleksinių trąšų, tačiau ūkininkai kooperatyve išmoko daryti dirvožemio tyrimus, kas lėmė tai, kad kompleksinių trąšų poreikis ženkliai sumažėjo net 2-3 kartus.
„Atlikus žemės tyrimus mes aiškiai matome kur ir ko trūksta. Radviliškio r. kalio dirvoje netrūksta, nes jos per laiką buvo įterptos su kompleksinėmis trąšomis, tačiau yra labai daug užrūgštėjusių dirvų. Nusprendėme naudoti normalų gerą produktą už gerą kainą - kalkes“, patirtimi dalijosi Renatas Lemežis.
Tad ŽŪK Radviliškio aruodai sėkmės istorijoje svarbų vaidmenį atlieka AB „Naujasis Kalcitas“ - kokybiškų kalkių tiekėjas, padedantis auginti didelį derlių ir mažinti gamybos savikainą.
Kalkės yra pamatas derlingai dirvai, o rūgštus dirvožemis - viena opiausių problemų daugelyje Lietuvos regionų. Radviliškio rajonas taip pat ne išimtis, tačiau šiandien situacija keičiasi.
Kodėl? Nes čia ūkininkai pasirinko ne spėliojimus ar eksperimentus, o dirvožemio tyrimus, analizes ir investiciją į dirvožemio gerinimą.
„Verta išbandyti kalkinimą, nes dirvožemis yra pagrindinė mūsų gamybos priemonė, tad kodėl jos negerinti ir kodėl iš jos negauti daugiau su mažesnėmis sąnaudomis. Duodame dirvai fosforą, o jei rūgštingumas netinkamas duodame tik todėl, kad duoti, bet galutinio rezultato neturime“. - sakė ŽŪK Radviliškio Aruodas valdybos pirmininkas ir DIJO ŪKIS šeimininkas Žygimantas Dijokas.
Kalkinimas su Naujojo Kalcito produkcija tai ne pavienė praktika, o viso kooperatyvo strateginis sprendimas. Šiandien „Radviliškio aruodų“ kooperatyvas sunaudoja net 8-10 tūkst. tonų „Naujojo Kalcito“ kalkių per metus.
Rezultatai akivaizdūs, nes derlius padidėjo nuo 6 t/ha iki 8 t/ha.
„Kalkės reikalingos, ir kooperatyvas kol kas nerado geresnių kalkių nei Naujojo Kalcito“, - sakė direktorius Renatas.
Anksčiau kuldavo iš 1ha/6t, o po kalkinimo Naujojo Kalcito kalkėmis rezultatas padidėjo iki 1ha/8t.
Kalkinimui kooperatyve naudojama išmani technika, rinkoje alternatyvų neturintis BERGMANN kratytuvas, kurio veikimą valdo specialūs kompiuteriai, o kalkinimas vyksta pasitelkus profesionalius kalkinimo žemėlapius.
Kadangi norėjome pakalbinti daugiau kooperatyvo narių, reportažo metu lankėmės ir „Dijo“ ūkyje, kuriam vadovauja ŽŪK Radviliškio aruodai valdybos pirmininkas Žygimantas Dijokas.
Paklausus Žygimanto kokią jaučia naudą ir vertę priklausydamas kooperatyvui, ūkininkas atsakė: „Jų labai daug, kurias patys ir kuriamės (prižiūrime laukus, kuriame technikos parką, suburiame specialistų komandą, geresnės grūdų ir pesticidų kainos”.
Žygimanto teigimu: „kam reikia turėti savo traktorių jei kooperatyvas turi? Tik spėk suktis grūdų pakraut, trąšų pakraut ir dirbam be sustojimo. Tik logistiką dėliojam ir tik spėk kraut operatoriams”.
DIJO ŪKYJE ne tik auginama, bet ir perdirbama žemės ūkio produkcija - nuo kviečių, rapso iki šalto spaudimo aliejų, arbatų, miltų, skrudintų sėklų, viskas iš savų laukų, lietuviška, autentiška.
Aliejinė įkurdinta nedideliame Daugėlaičių kaime, Radviliškio rajone, o visos žaliavos “Dijo ūkis“ aliejaus gamybai yra užaugintos Lietuvoje.
Verslas prasidėjo nuo minties nusipirkti aliejaus spaudimo presą ir dėl savęs pasigaminti šviežio ir skanaus aliejaus. Taip po truputį pradėjo spausti kanapių ir rapsų šalto spaudimo aliejus savo šeimynai, vėliau ir giminėms, draugams. Einant laikui gaminamo aliejaus poreikis vis didėjo, tad šeima nusprendė, kad atėjo laikas įsirengti ir atidaryti aliejinę.
Dabar DIJO ŪKIS gamina aliejų, arbatas, miltus, prieskonius, skrudintas bei paprastas sėklas, kurių galite įsigyti jų elektroninėje parduotuvėje.
Pasak Žygimanto, kalkinimas buvo vienas iš lemiamų žingsnių: „Kalkės daro stebuklus, kalkinti būtina“.
Dijo ūkis vienas pirmųjų išbandė „Naujojo Kalcito“ kalkes. Žygimantas Dijokas dalijosi savo įžvalgomis: „Pagrindinis tikslas - maža savikaina ir didelis derlius, o su kalkėmis galima tai pasiekti. Investavus ganėtinai mažą pinigų sumą galima gauti labai didelę grąžą. Tai tokia ir siekiamybė užtikrinti tolygų ir vienodai derantį dirvožemį.“
Renatas Lemežis ūkininkams pataria: „Pirmiausia pasidaryti dirvožemio tyrimus, pradėti ūkininkauti šiek tiek kitaip. Turbūt tuomet atsiras mažesnis poreikis trąšoms, nes aklas trąšų bėrimas brangiai kainuoja.“
ŽŪK Radviliškio aruodai teikia kalkinimo bei sėjos paslaugas ne tik kooperatyvo nariams.
Reportažo pabaigoje, Žygimanto ir Renato paklausus ko galėtumėte palinkėti Lietuvos ūkininkams? Jie vienbalsiai atsakė: „Kooperuotis ir saulės, nes kooperacija yra stiprybė ir ateitis visame kame“.
ŽŪK „Joniškio aruodas“ vadovė Jurita Zubauskienė pastebėjo, kad kalbant apie paramą regionams, norėtųsi daugiau dėmesio jau veikiančioms įmonėms.
„Verslo plėtrai, ypač infrastruktūrai vystyti: nuotekoms, komunikacijoms vesti, jaučiama mažai dėmesio, nes visos kol kas esančios priemonės yra orientuotos į įmones, kurios nori kurtis valstybinėse teritorijose“, - kalbėjo ji.
Pasak įmonės atstovės, įmonėms, kurios jau įsikūrusios ir vykdo veiklą plėtros paskatos yra menkos arba iš viso jų nėra.
„Kitaip tariant, jei dabar įsikūrusi ir dar valstybinėse teritorijose - padėsime, o jeigu jau sunkiai dirbi ir nori plėstis - tavo paties problemos“, - reziumavo pašnekovė.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija ruošia specialų paramos paketą vyndariams.
Raimundas Juknevičius, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas, įsitikinęs: „Žemės ūkio politikoje yra labai didelių problemų. Ne tik mūsų šalyje, bet ir visoje Europos Sąjungoje.“
Ne veltui veislinių pomidorų auginimą galima palyginti su plaukimu upe, kur svarbu žinoti, kada plaukti pasroviui, o kada irkluoti.
„Skęstančiųjų gelbėjimas - pačių skęstančiųjų reikalas“ - šią daugelio tiek kartų girdėtą frazę galima pritaikyti ir šiandieniniam Lietuvos žemės ūkiui.
Savaitgaliais Lenkijoje apsipirkti norinčių lietuvių apstu: ilgos eilės prie kasų, pilni vežimėliai prekių ir apie pietus jau apytuštės lentynos. Taip mūsų tautiečiai šturmuoja Seinuose esantį prekybos centrą „Biedrionka“.
Akmenės rajono Papilės miestelyje gyvena du jauni ūkininkai - broliai Arvydas ir Rolandas Martyšiai. Jie tęsia šviesaus atminimo savo tėvo, žinomo agronomo Algirdo Martyšiaus pradėtus darbus, paveldėjo jo didelį ūkį, žirgus, techniką.
Paškuvėnų kaime netoli Telšių įsikūręs didžiausias Lietuvoje šilauogių ūkis - UAB „Blueberrybaltic.lt“, 32 hektarų plote auginanti devynių veislių šilauoges. Pasak bendrovės direktorės Violetos Navickienės, verslo sėkmę lemia pirmiausia investuotojų iš Nyderlandų, Jungtinės karalystės, Lenkijos ir vietinių darbuotojų profesionalumas.
Ūkininkams, ieškantiems modernių, kokybiškų sprendimų savo darbams, tačiau norintiems sutaupyti, yra sprendimas.
„AUGA group“ ir toliau stiprina savo pozicijas vienoje didžiausių ekologiškų maisto produktų rinkų - Vokietijoje. Ekologiško maisto gamintojos produkcija pradėta prekiauti Vokietijos internetinėje maisto parduotuvėje „Flink“ bei fizinėse „LPG biomarkt“ parduotuvėse.
Besibaigiantieji metai augalininkams atseikėjo gerą derlių, tačiau ūkininkams pelnas dėl kosminių trąšų, degalų, energijos kainų liks tik „ant popieriaus“.
Yra posakis: „Belsk į duris, ir jos bus atidarytos“. Tačiau ne tik į duris, bet ir į kai kurių valdininkų galvas reikia ilgokai belsti, kad jie suvoktų, kas daroma ne taip.
Buvusio Lietuvos advokatūros (LA) vadovo, teisės mokslų daktaro, profesoriaus Igno Vėgėlės vardas vis dažniau skamba tarp galimų kandidatų Prezidento rinkimuose, vyksiančiuose 2024 m. gegužę. Apklausos rodo, kad pagal populiarumą I. Vėgėlė kartu su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte dalijasi antrąją-trečiąją vietą.
Tikėtina, kad Lazdijų rajone, Žemaitkiemyje, vilkų sudraskyto asiliuko žudikas sumedžiotas. Tai ne vienintelis savaitgalį Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Lazdijų skyriaus medžioklės plotuose sumedžiotas vilkas.
Tarp Kazlų Rūdos miškų yra Bagotosios kaimas. Tikriausiai nuo seno žmonės ten pasiturinčiai gyveno. Nežinia, kokiais turtais anuomet bagotiškiai galėjo didžiuotis, bet dabartiniame Bagotosios kaime klesti dideli ūkiai, o besikuriančios jaunos šeimos garsėja įdomiais verslo sprendimais.
Panevėžietis Gilmintas Kuodis, kurio šeima nuo seno verčiasi sodininkyste, turi keletą medelynų, gerai išvystytą verslą, nutarė pamėginti šaknis leisti savo mamos tėviškės žemėje. Greta Marijampolės šiemet jis pradėjo kurti medelyną, planuoja įveisti sodus, šilauogių plantaciją.
Šeštadienį Užventyje (Kelmės r.) surengtas IV-asis kopūstienės virimo čempionatas, kuriame dėl geriausiųjų vardų varžėsi net 19 komandų iš Tauragės, Šilalės, Akmenės, Kelmės rajonų, Pamario krašto, „Serenčiais“ pasivadinę ukrainiečiai.
Netrukus Vėlinės, vėl lankysime artimųjų kapus. Norėsime, kad tądien mylimų žmonių kapai atrodytų įspūdingiau nei kasdien.
Lazdijų rajono Žemaitkiemio kaime vilkai kėlė puotą. Plėšrūnai sudraskė asilą. Tai, anot šeimininko, pirmas toks atvejis Lietuvoje. Neranda ir dviejų veršelių, dvynukų. Tiesa, ar tikrai veršelius nunešė vilkai, ūkininkas negali patvirtinti, tačiau jie dingę.
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Augalininkystės tarnyba) nuotoliniu būdu organizavo viešą konsultaciją, kurios metu ūkio subjektai buvo supažindinti ne tik su naujausia ir aktualiausia informacija, bet ir sulaukė atsakymų į jiems rūpimus klausimus.
Pirmadienį, spalio 10 d., Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje vyko Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) pasitarimas.
Marijampolėje vykusioje konferencijoje, organizuotoje Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT), pristatytas Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginis planas.
Nemunaičio seniūnija Alytaus rajone žavi ne tik gamtos grožiu, čia verda gyvenimas - žmonės dirba, kuria, linksminasi.
Lietuvoje veikia ne viena draudimo bendrovė, galinti apdrausti ūkininkų pasėlius ir jų turtą nuo vis dažnėjančių gamtos kataklizmų, atlyginti jų padarytą žalą. Tačiau toli gražu ne visi žemdirbiai dėl gana didelių draudimo įmokų ir kitokių priežasčių gali pasinaudoti jų paslaugomis.
Vilniaus apygardos administracinis teismas iš esmės nagrinės pareiškėjo - Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldžios Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus Aleksandro Muzikevičiaus - skundą dėl esą iš žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko patiriamo psichologinio smurto - mobingo. Konkreti bylos nagrinėjimo data dar nepaskirta.
Prasidėjęs cukrinių runkelių nuėmimo ir perdirbimo sezonas džiugina tiek augintojus, tiek perdirbėjus. Ne tik todėl, kad užaugo neblogas derlius, aukšti cukringumo rodikliai, bet ir dėl to, kad rinkoje pakilusi cukraus kaina, tikėtina, padengs išaugusius energetinius gamybos kaštus bei žaliavos kainą.
Tris dešimtmečius Merkinės seniūnijoje, Kasčiūnų kaime, bitininkaujantis Jonas Jakavonis miškų apsuptoje sodyboje šiuo metu laiko 25 bičių šeimas.
Kai ūkininkų dienos pilnos rūpesčių, problemų ir nerimo, argi laikas šventėms? Be priežasties švęsti keista ir neįprasta, kita vertus, o kas dabar normalu ir įprasta?
